Darbo tyrimo objektas yra veiksmažodžių suponuojama linksnių subjekto hiperfunkcija. Taigi pasirinkta tyrinėjimo kryptis — nuo linksnių semantinės funkcijos einant prie formos, priešingai nei tradicinėje gramatikoje, kur pirmiausia apibrėžiami kalbos sandaros vienetai ir tada nustatomi jų ryšiai su turinio plane apibrėžtomis reikšmėmis. Darbo tikslas — nustatyti subjekto hiperfunkciją sudarančias funkcijas, remiantis veiksmažodžių semantiniais tipais. Siekiama parodyti veiksmažodžio lemiamą vaidmenį, atskleidžiant jo semantinius santykius su daiktavardžiu ar jo atitikmenimis, atliekančiais subjekto vaidmenį. Nustatyta, kad subjekto hiperfunkciją, suponuojamą veiksmo ir būsenos reikšmės veiksmažodžių, sudaro agento [A], patiento [P], percipiento [Pcp] ir beneficiento [B] semantinės funkcijos. Subjekto hiperfunkcijos apibrėžtis patikslinta kaip: 1) veiksmo atlikėjo funkcija, 2) išorinės ir vidinės būsenos turėtojo bei gavėjo funkcija. Subjekto hiperfunkciją lemia predikatu einančio veiksmažodžio semantinis tipas. Agento [A] semantinę funkciją suponuoja veiksmo reikšmės veiksmažodžiai, žymintys subjekto: 1) judėjimą; 2) fizinį materialinį veiksmą; 3) verbalinį veiksmą; 4) su bendravimu, kontaktavimu susijusį veiksmą; 5) garsus, skleidžiamus su valios pastangomis; 6) užsiėmimą kuo; 7) fiziologinį veiksmą; 8) mentalinį veiksmą. Patiento [P] semantinę funkciją suponuoja išorinės būsenos veiksmažodžiai, žymintys subjekto: 1) jutimais suvokiamą būseną; 2) su egzistavimu, buvimu... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the research is the hyper-function of the case subject determined by verbs. Hence, the specifics of the case function is to express relation, it that the case is a syntax phenomenon; the nature of the case category is syntactic. In the paper, the cases of the Lithuanian language are analyzed in the functional aspect: from function to form. The objective of the paper is to determine the functions comprising subject hyper-function based on semantic types of the verbs. The paper aims to emphasize a crucial role of the verb revealing its semantic relations with nouns or its equivalents which perform a subject role. As the research shows, the hyper-function of the subject determined by action or state verbs comprises of agent’s [A], patient’s [P], percipient’s [Pcp] and beneficiary’s [B] semantic functions. The determination of the subject hyper-function is defined as the function of actor, possessor of inner and outer states and function of receiver. The hyper-function of the subject is determined by predicate, a semantic type of the verb. Agent’s [A] semantic function is defined by action verbs denoting movement of the subject, physical action, verbal action, actions related to people’s communication and contacts, willfully produced sounds, occupation and physiological or mental action. Patient’s [P] semantic function is defined by verbs of outer state, denoting comprehended state of the subject senses, state related to existence, physiological state and change of... [to full text]

Veiksmažodžių darybiniai sinonimai yra bendrašakniai, skirtingus darybos afiksus ir panašią arba tapačią leksinę reikšmę turintys vediniai. Iš Dabartinės lietuvių kalbos žodyno (2000, Vilnius) buvo išrinkti 1477 veiksmažodžių vediniai ir sudarytos 709 darybinių sinonimų eilės. Darybiniai sinonimai pagal darybos būdų santykiavimą suskirstyti į sinonimiškus priesagų vedinius ir sinonimiškus priešdėlių vedinius. Veiksmažodžių darybiniai sinonimai nepasižymi didele stilistine įvairove: tai dažniausiai neutralūs žodžiai (1412 vedinių), tačiau yra tokių vedinių, kurių bent vienas narys turi kokią nors pažymą: šnekamosios kalbos žodžiai (32 vediniai), tarmybės (12 vedinių). Veiksmažodžių vediniai gali turėti variantų (sudarytos 8 darybinių variantų poros). Veiksmažodžių darybiniai sinonimai gali skirtis vartosenos dažnumu. / Derivative synonyms of verbs are the kind of synonyms which have the same root, different derivational affixes and similar or identical lexical meaning. 1477 derivatives from the Dictionary of Modern Lithuanian published in 2000 were included into 709 rows of derivative synonyms. The rows of derivative synonyms are formed of the derivatives with various suffixes and prefixes. There are many derivative synonyms of verbs (1412 derivatives) which do not differ stylistically – all the synonyms belong to neutral lexicon. Stylistically marked items of the synonyms of verbs are colloquialism (32 derivatives), vernacularisms (12 derivatives). The derivatives of verbs can have variants (8 couple of derivative variants were formed). Derivative synonyms of verbs may be different in intensity – used frequently or seldom.

Die vorliegende Abschlussarbeit setzte sich zum Ziel, die Verben des Mitteilens in den Zeitungen Stuttgarter Nachrichten und Berliner Morgenpost zu analysieren. Die dabei insbesondere in den Blick genommenen Redemittel waren die Verben des Mitteilens in den Polizeiberichten als Untersuchungsquelle, weil sie beim Informieren auf den Informationssender sowie –empfänger in der genannten Textsorte sehr häufig vorkommen. Beim Analysieren von Verben des Mitteilens in beiden genannten Zeitungen wurden folgende Schlussfolgerungen gezogen: 1. Es wurden 220 Belege von Polizeiberichten, je 110 aus den Zeitungen Stuttgarter Nachrichten (StN) und Berliner Morgenpost (BMp) gefunden. Jeder Bericht wurde nach seinem Inhalt zur bestimmten Gruppe zugeordnet: Berichte über Verkehrsunfälle, Unglücksfälle, Brände, Diebstähle und Überfälle, Drohungen, Morde und andere Arten der Berichte. 2. In jedem Polizeibericht von dieser Art wurde nach den Verben des Mitteileins (s. S. 16) gesucht und nach dem pragmatischen Prinzip analysiert. Nach der Analyse wurde folgender Schluss gezogen, dass mit den Verben dieser Art nicht nur die Polizei bzw. zu der anderen Gerechtigkeitsinstitution gehörende Person, sondern auch die Bürger zu den Informationssendern werden können: • Bei der Vermittlung der Information verwenden die Journalisten in den Polizeiberichten meistens das Verb mitteilen (StN – 46,75 %; BMp – 44,44 %). Mit diesem Verb des Mitteilens wird oft auf einen Informationssender Polizei und nur... [der volle Text, siehe weiter] / Šio bakalauro darbo tema – „Pragmatinė ir morfologinė pranešimo veiksmažodžių analizė (pagal policijos pranešimų pavyzdžius). Tyrimo tikslas – iš Vokietijos laikraščių Stuttgarter Nachrichten (StN) (liet. Štutgarto Naujienos) ir Berliner Morgenpost (BMp) (liet. Rytinis Berlyno paštas) išrinktų policijos pranešimų, suskirstytų į grupes pagal suteikiamą informaciją, ir juose rastų pranešimo veiksmažodžių analizė, remiantis pragmatiniu bei morfologiniu aspektais. Iš viso buvo rasta 220 policijos pranešimų, kiekviename laikraštyje po 110. Šiuose pranešimuose 313 kartų aptikti pranešimo veiksmažodžiai. Vartodami kiekvieną iš šių veiksmažodžių žurnalistai suteikia tam tikrą informaciją apie įvykio priežastis, pasekmes, aplinkybes ir pan. skaitytojui. Dažniausiai policijos pranešimuose buvo aptinkami veiksmažodžiai: mitteilen (liet. pranešti), sagen (liet. sakyti), alarmieren (liet. iškviesti pagal aliarmą), berichten (liet. pranešti, duoti žinią), melden (liet. pranešti, paskelbti), ankündigen (liet. paskelbti, pranešti), aussagen (liet. pasakyti, pareikšti) ir kt. (žr. psl. 16). Kiekvienu iš šių veiksmažodžiųžurnalistai nusako informacijos apie įvykį skleidėją, kuris pranešimuose dažnai įvardijamas kaip policijos ar kita teisėtvarkai priklausanti institucija. Tačiau galima rasti ir tokių pranešimų, kuomet policininkai tampa informacijos gavėjais, pavyzdžiui, veiksmažodžiu alarmieren visuomet nusakoma, jog gyventojai pranešė policijai apie nusikalstamą veiką ar nelaimingą... [toliau žr. visą tekstą] / Pragmatical and morphological analysis of the Verbs Related to Giving News (according to examples of the police announcments).

Pusiau pagalbinio veiksmažodžio vaidmuo šiuolaikinėje prancūzų kalboje semantikos ir sintaksės požiūriu yra labai ženklus, nes pusiau pagalbiniai veiksmažodžiai yra dažni ir grožinėje literatūroje, ir dokumentiniame žanre, ir buityje. Kalbininkų požiūris į pusiau pagalbinius veiksmažodžius skiriasi tik dėl paties pavadinimo: pusiau pagalbiniai, veikslo, pagalbiniai veikslo veiksmažodžiai, modaliniai veiksmažodžiai, veiksmažodžių junginiai, tačiau visi kalbininkai sutaria, kad pagalbiniai veiksmažodžiai prancūzų kalboje skiriasi nuo pagalbinių veiksmažodžių tuo, kad jie išsaugo didesnę ar mažesnę semantinės reikšmės dalį ir padeda išreikšti tuos niuansus, kurių neįmanoma išreikšti morfologinėmis formomis. Tai ir yra pusiau pagalbinių veiksmažodžių vaidmuo semantikos požiūriu. Sintaksės požiūriu pusiau pagalbiniai veiksmažodžiai sudaro nedalomą junginį su tariniu, todėl yra sudėtinė tarinio dalis, kuri paklūsta visoms tradicinės gramatikos taisyklėms: yra asmenuojama, kaitoma laikais, asmenimis, derinama su skaičiumi, gimine ir tt. / Semi-auxiliary verb's role in modern French syntax and semantics is very significant because the semi-auxiliary verbs are quite frequent in literature as well as periodicals. All the linguists agree on the fact, that auxiliary verbs or pure modals do not contain any semantic meaning and serve just for grammatical purposes to express future or past times and semi-auxiliary verbs in French do contain some part of its semantic meaning and have some serious impact on the main verb. Linguists’ approaches differ only in the denomination as a semi-auxiliary or auxiliary of aspect, auxiliary aspect verbs, modal verbs, verbs compounds and so on. The semi-auxiliary verbs role consists of its semantic sens as well as its syntactic functions, as semi-auxiliary verbs tend to express the shadings of a verb, that can’t be translated by morphological means and morphological forms. On the syntactic point of view, semi-auxiliary verbs form with the infinitive an integrated combination of the predicate. It is an integral part of the predicate, where the semi-auxiliary acts as a regular verb under all rules of grammar: changes in accordance with person, singular or plural, gender, mode, time etc. / Le rôle du verbe semi-auxiliaire dans le français contemporain du point de vue sémantico- syntaxique est très important, puisque les verbes semi auxiliaires sont fréquents en belles lettres ainsi que les périodiques et le quotidien. Les approches des linguistes envers le verbe semi-auxiliaire ne diffèrent qu’en dénomination : semi-auxiliaire, auxiliaire d’aspect, les aspectuels, les modaux, causatifs, perceptifs, périphrases verbales etc. Tous les linguistes soulignent que le verbe auxiliaire est dépourvu de tout sens, et le verbe semi-auxiliaire en garde une partie sémantique plus ou moins grande. Les semi-auxiliaires aident à exprimer les nuances quand les formes morphologiques ne peuvent pas les couvrir. Le verbe semi-auxiliaire est étroitement lié à l’expression de l’aspect. Le rôle sémantique des verbes semi-auxiliaires consiste à apporter des nuances au verbe principal ou même détourner son sens, tandis que le rôle syntaxique est plus concret et consiste à précéder et faire partie intégrante du prédicat et .

The translation of Denominal verbs is not enough analyze in Lithania, thus, the work specifies some definitions of the phenomena, provides its derivation and classifications as well as emphasizes the pecularities of denominal verb in translation process. The subject of the research is based on contrastive analyzes of source and target languages by reffering to Ken Kesey‘s novel ‚ One Flew over Cuckoo‘s Nest‘. The aim of the work is point out pecularities of denominal verbs in tralslation of the novel from English into Lithuanian. / Denominatyvinių veiksmažodžių vertimas mažai tyrinėtas Lietuvoje, todėl darbe supažindinama su šių veiksmažodžių definicijomis, kilme ir klasifikacijomis, bei išryškinami vertimo ypatumai.Tyrimo objektu pasirinkta gretinamoji Keno Kizio romano ‚Skrydis virš gegutės lizdo‘ originalo kalbos ir vertimo kalbos analizė. Tyrimo tikslu siekiama nustatyti denominatyvinių veiksmažodžių ypatumus verčiant šį romaną iš anglų kalbos į lietuvių kalbą.

Šiame darbe analizuojamas sakinio sandaros ir turinio pamatą sudarantys dviejų skirtingo tipo kalbų sintaksiniai predikatai ir jų struktūrinių tipų morfosintaksinis realizavimas daug tyrinėtas anglų kalbos gramatikos darbuose, tačiau ligi šiol mažai aptartas lietuvių kalbos moksliniuose techniniuose tekstuose. Sintaksinio predikato pamatas negali būti vertinamas tik funkciniu požiūriu. Labai svarbus veiksmažodžio (SP) struktūrinės sandaros vertinimas, lemiantis sintaksinės struktūros specifiką, kai veiksmažodis (SP) skaidomas iš vidaus (pvz., pagrindas [head] ir priklausomi rodikliai, linksniai). Veiksmažodžio sandara taip pat turi ir morfologinių, ir sintaksinių aspektų. / The predicate constitutes the basis of a sentence structure and content. The predicate has been researched at length and in depth in the works of English grammars, but is still little discussed in Lithuanian academic works, especially in those concerning scientific and technical texts. The structure of the predicate cannot be approached only functionally. The characterization of the internal division and morphosyntactic structure of the verb as the predicate is quite challenging (e.g. the verb as the head and affixes as dependent indicators in the VP). Accordingly, the morphosyntactic expression of a verb form and the structure inside the predicate is very complicated.

The predicate constitutes the basis of a sentence structure and content. The predicate has been researched at length and in depth in the works of English grammars, but is still little discussed in Lithuanian academic works, especially in those concerning scientific and technical texts. The structure of the predicate cannot be approached only functionally. The characterization of the internal division and morphosyntactic structure of the verb as the predicate is quite challenging (e.g. the verb as the head and affixes as dependent indicators in the VP). Accordingly, the morphosyntactic expression of a verb form and the structure inside the predicate is very complicated. / Šiame darbe analizuojamas sakinio sandaros ir turinio pamatą sudarantys dviejų skirtingo tipo kalbų sintaksiniai predikatai ir jų struktūrinių tipų morfosintaksinis realizavimas daug tyrinėtas anglų kalbos gramatikos darbuose, tačiau ligi šiol mažai aptartas lietuvių kalbos moksliniuose techniniuose tekstuose. Sintaksinio predikato pamatas negali būti vertinamas tik funkciniu požiūriu. Labai svarbus veiksmažodžio (SP) struktūrinės sandaros vertinimas, lemiantis sintaksinės struktūros specifiką, kai veiksmažodis (SP) skaidomas iš vidaus (pvz., pagrindas [head] ir priklausomi rodikliai, linksniai). Veiksmažodžio sandara taip pat turi ir morfologinių, ir sintaksinių aspektų.

Darbe nagrinėjama percepcijos veiksmažodžių, vartojamų Jurgos Ivanauskaitės romane "Ragana ir lietus", semantika. Percepcijos veiksmažodžiai yra priskiriami būsenos veiksmažodžių semantiniam tipui. Tai psichinę būseną žymintys veiksmažodžiai. Darbe siekiama išanalizuoti percepcijos veiksmažodžių valentingumą ir nustatyti, ar juo vadovaujantis galima šiuos veiksmažodžius suklasifikuoti į smulkesnes semantines grupes. Kitaip sakant, išsiaiškinti, ar percepcijos veiksmažodžiai turi tarpusavio reikšmės skirtumų, lemiančių jų skirtingas funkcijas sakinyje. Iš viso buvo surinkta apie 120 skirtingų percepcijos veiksmažodžių pavyzdžių. Darbe jie, remiantis Drukteinio pasiūlytu skirstymu, klasifikuojami į 3 semantinius tipus: mentalinės būsenos, emocinės būsenos ir pojūčių bei žiūrima jų semantinio, sintaksinio ir leksinio valentingumo. Veiksmažodžių semantinio valentingumo struktūros pagrindą sudaro tam tikri semantinių funkcijų rinkiniai. Sintaksinis valentingumas yra paremtas percepcijos veiksmažodžių suponuojamų semantinių funkcijų atitikmenimis sintaksiniame lygmenyje. Būdingiausios veiksmažodžių palydovų formos yra daiktavardžių linksniai ar prielinksninės konstrukcijos. Apibūdinant leksinį percepcijos veiksmažodžių valentingumą, buvo siekta nustatyti, kokių semantinių klasių žodžiai gali būti veiksmažodžio valentiniais palydovais. Percepcijos veiksmažodžiai skiriasi vieni nuo kitų būsenos pobūdžiu. Tai rodo skirtingos jų semantinė, sintaksinė ir leksinė struktūros. / In dieser Arbeit analisiert man perception Verben Semantik in dem Roman „Die Hexe und der Regen“ von Jurga Ivanauskaite. Sie sind in der litauischen Sprachwissenschaft getrennt noch nicht untersucht. Semantik von Verben ist von der semantischen, syntaktischen und lexischen Valenz begrundet. Es ist bekannt, dass die Bedeutung des Verbs von der semantischen Funktionen abhängig ist. Die perception Verben gehoren zu eine aus zwei Grobklassen — zu den Zustandsverben. Diese perception Verben Klasse bilden 3 noch kleinere semantische Typen: 1) mentalischer Zustand Verben, 2) emocischer Zustand Verben, 3) Empfindung Verben. In dieser Arbeit strebt man danach die Unterschiede der Bedeutung von perception Verben, die verschiedene Funktionen im Satz entscheiden, festzustellen. Diese semantische Forschung wird besser semantische Eigenschaften, verschiedene semantische Typen von perception Verben, die gesonderten semantischen Funktionen entscheiden, zeigen. Die perception Verben entscheiden diese semantinsche Fuktionen: der Perzipient [Pzp] — eine semantische Funktion des Trägers von psychischen Zustand; der Kontentiv [Con] — eine semantische Funktion des Inhalts von Zustand; der Modus [Mod] — eine semantische Funktion der Weise. Eine Perception Verben semantische Valenz Struktur ist auf die Bestimmung von semantischen Funktionen und seinen Sammlungen begrundet. Die Perception Verben syntaktische Valenz Struktur entscheidet eine Bestimmung, in welchen gramatischen Wortformen die... [to full text]