This thesis examines the way elements of politeness help identify and interpret power relations betwen discourse participants. This thesis examines dialogues and a play in order to show how language reflects power.

Ši daktaro disertacija yra iš lingvistinio mandagumo – lingvistinės pragmatikos srities. Tyrimo objektas – sakytiniai prašymai. Tikslas – ištirti ir sugretinti lietuvių ir anglų prašymų mandagumo strategijas bei jų realizacijas, nustatyti ir paaiškinti tirtų kalbų atstovų prašymų panašumus bei skirtumus. Tiriamoji medžiaga gauta eksperimentiniu diskurso kūrimu testu – atvirosiomis anketomis su prašyti skatinančių situacijų scenarijais. Respondentai – aukštųjų mokyklų studentai: 100 lietuvių ir 100 anglų. Medžiagos klasifikacijai ir analizei naudota Blum-Kulkos ir kt. (1989) sistema, sukurta tirti prašymui kaip pasakymų sekai, sudarytam iš prašymo branduolio (minimalaus ilokucinės jo galios realizacijos vieneto) ir papildomų vidinių bei išorinių modifikacijų. Darbe remiamasi Brown ir Levinsono (1987) teorija, kurioje pasiūlyta perskyra tarp pozityviojo (artumas, solidarumas) ir negatyviojo (atstumas, pagarba) mandagumo. Gauti rezultatai rodo, kad nors lietuvių ir anglų prašymai turi daug bendrybių, lietuviškuose atsispindi mažiau dėmesio adresato laisvei ir privatumui, daugiau tiesmukumo, mažiau atsargaus pesimizmo, tikėjimo šnekos akto sėkme ir pan. Tačiau lietuviai labiau nei anglai yra linkę savo prašymus švelninti perteikdami artumą, atsiremdami į savaime suprantamus žmonių įsipareigojimus vieni kitiems, kurdami draugišką bendravimo atmosferą ir pan. Lietuviai, palyginti su negatyviai mandagiais anglais, yra labiau orientuoti į pozityviojo mandagumo tipą. Skirtingi... [toliau žr. visą tekstą] / This doctoral dissertation belongs to the area of linguistic pragmatics. The subject dealt with in this study is the analysis and comparison of spoken requests in Lithuanian and British English. The aim of the study was to compare politeness strategiess and linguistic realizations of requests, to identify and describe the similarities and differences between these directives in the chosen languages. The data has been collected by means of the Discourse Completion Test, which is an open-ended questionnaire used to prompt requests. The answers of 100 Lithuanian university undergraduates and 100 English university undergraduates were studied. The data classification was based upon the coding scheme of Blum-Kulka et al. (1989), which is designed to study requests as a sequence of utterances, which are made of a head act (the minimal unit of the realization of the request’s illocutionary force) and its internal and external modifications. Brown & Levinson’s (1987) theory with its distinction between positive politeness (closeness, solidarity) and negative politeness (distance, deference) was applied. Despite the numerous similarities that were found, the results demonstrate that Lithuanian requests show less consideration of the hearer’s freedom and privacy, less careful pessimism, more directness, and greater belief in a favourable outcome of the speech act, etc. However Lithuanians are inclined to soften their requests by conveying closeness, appealing to the duties and... [to full text]

Ši daktaro disertacija yra iš lingvistinio mandagumo – lingvistinės pragmatikos srities. Tyrimo objektas – sakytiniai prašymai. Tikslas – ištirti ir sugretinti lietuvių ir anglų prašymų mandagumo strategijas bei jų realizacijas, nustatyti ir paaiškinti tirtų kalbų atstovų prašymų panašumus bei skirtumus. Tiriamoji medžiaga gauta eksperimentiniu diskurso kūrimu testu – atvirosiomis anketomis su prašyti skatinančių situacijų scenarijais. Respondentai – aukštųjų mokyklų studentai: 100 lietuvių ir 100 anglų. Medžiagos klasifikacijai ir analizei naudota Blum-Kulkos ir kt. (1989) sistema, sukurta tirti prašymui kaip pasakymų sekai, sudarytam iš prašymo branduolio (minimalaus ilokucinės jo galios realizacijos vieneto) ir papildomų vidinių bei išorinių modifikacijų. Darbe remiamasi Brown ir Levinsono (1987) teorija, kurioje pasiūlyta perskyra tarp pozityviojo (artumas, solidarumas) ir negatyviojo (atstumas, pagarba) mandagumo. Gauti rezultatai rodo, kad nors lietuvių ir anglų prašymai turi daug bendrybių, lietuviškuose atsispindi mažiau dėmesio adresato laisvei ir privatumui, daugiau tiesmukumo, mažiau atsargaus pesimizmo, tikėjimo šnekos akto sėkme ir pan. Tačiau lietuviai labiau nei anglai yra linkę savo prašymus švelninti perteikdami artumą, atsiremdami į savaime suprantamus žmonių įsipareigojimus vieni kitiems, kurdami draugišką bendravimo atmosferą ir pan. Lietuviai, palyginti su negatyviai mandagiais anglais, yra labiau orientuoti į pozityviojo mandagumo tipą. Skirtingi... [toliau žr. visą tekstą] / This doctoral dissertation belongs to the area of linguistic pragmatics. The subject dealt with in this study is the analysis and comparison of spoken requests in Lithuanian and British English. The aim of the study was to compare politeness strategiess and linguistic realizations of requests, to identify and describe the similarities and differences between these directives in the chosen languages. The data has been collected by means of the Discourse Completion Test, which is an open-ended questionnaire used to prompt requests. The answers of 100 Lithuanian university undergraduates and 100 English university undergraduates were studied. The data classification was based upon the coding scheme of Blum-Kulka et al. (1989), which is designed to study requests as a sequence of utterances, which are made of a head act (the minimal unit of the realization of the request’s illocutionary force) and its internal and external modifications. Brown & Levinson’s (1987) theory with its distinction between positive politeness (closeness, solidarity) and negative (distance, deference) politeness was applied. Despite the numerous similarities that were found, the results demonstrate that Lithuanian requests show less consideration of the hearer’s freedom and privacy, less careful pessimism, more directness, and greater belief in a favourable outcome of the speech act, etc. However Lithuanians are inclined to soften their requests by conveying closeness, appealing to the duties and... [to full text]

The purpose of this paper was to discover the politeness schemes in two languages – American English and Lithuanian – and then compare the means of expressing politeness strategies in the two mentioned languages. The method used in the paper is a survey, evaluated by both qualitative and quantitative methods. The research illustrated that the two mentioned cultures do indeed use the speech acts of gratitude and apology. It also showed that American Female and American Male groups tend to choose more polite reactions, while Lithuanian Female and Lithuanian Male groups tend to use less polite reactions more often. Americans (both genders) do not imply the feeling of gratitude or apology, they say it directly. The Lithuanians (both genders) expressed gratitude or apology in everyday situations not as often and not as directly. In other words, the Lithuanian culture tends to use positive politeness; and vice versa, the American culture tends to use negative politeness. Besides that, the research revealed that gender plays a significant role in the answers of the survey respondents. The Female Americans and Female Lithuanians seem to be more polite than their male counterparts. It was also revealed that the respondents of American nationality express gratitude or apology in a more polite way and use more speech acts of gratitude or apology in both private and public spheres than the group of Lithuanian respondents. I believe, that my research is very important and relevant as it... [to full text] / Šio mokslinio darbo tikslas yra atskleisti mandagumo schemas dviejose kalbose – amerikiečių ir lietuvių – o veliau palyginti mandagumo raiškos priemones abiejose paminėtose kalbose. Tyrimo klausimas šiame darbe yra: Kas yra mandagu ir nemandagu amerikiečių ir lietuvių kultūrose ir kas yra laikoma mandagiu ir nemandagiu amerikiečių ir lietuvių kultūrose, kai tai būna pateikta kasdienėse situacijose (išreiškiant dėkingumą ir atsiprašymą)? Šiame moksliniame darbe aš pirmiausia gilinausi į teorinius aspektus, kurie susiję su mandagumo strategijomis pragmatikoje, vėliau tyrinėjau mandagumo raiškos priemones lietuvių ir amerikiečių kalbose, ir galiausiai lyginau mandagumo strategijų panašumus ir skirtumus, pagal tai, kaip jie yra išreikšti abiejose paminėtose kalbose. Tyrimo metodas, naudotas šiame darbe, yra kokybinė ir kiekybinė analizė. Tyrime dalyvavo 154 dalyviai: 75 amerikiečiai (50 moterų ir 25 vyrai) bei 79 lietuviai (48 moterys ir 31 vyras). Visi jie savanoriškai atsakė į klausimus. Tyrimas buvo pravestas internetinio tyrimų puslapio Survey Monkey pagalba (www.surveymonkey.com), kuris yra vienas populiariausių tyrimo atlikimo būdų pasaulyje. Jis suteikia galimybę tyrėjui ne tik gauti informaciją apklausos būdu iš respondentų iš viso pasaulio, bet ir apskaičiuoja rezultatus. Atliktas tyrimas parodė, kad dvi minėtosios kultūros tikrai naudoja dėkingumo bei atsiprašymo kalbos aktus. Jis taip pat atskleidė, kad Amerikiečių Moterų ir Amerikiečių Vyrų grupės yra linkę... [toliau žr. visą tekstą]

The present study investigates usage variation of politeness markers in spoken academic discourse. The aim of this corpus-based analysis is is twofold. First, it aims at investigating different types of politeness markers in educational settings. Second, the usage of politeness markers in spoken academic discourse is analyzed with respect to general spoken English. The present investigation focuses on different politeness markers randomly selected for the analysis. The politeness markers are categorized into four distinctive types (i.e. indirect requests, apologies, respect markers, and hedges) according to the functions they perform in spoken discourse. / Šis baigiamasis darbas pristato mandagumo žymeklių kalbos variantiškumo analizę sakytiniame akademiniame diskurse, paremtą tekstyno duomenimis. Tyrimo tikslas yra dvejopas: išanalizuoti mandagumo žymeklių kalbos variantiškumą sakytiniame akademiniame diskurse ir palyginti su jų vartosena bendrinėje šnekamojoje anglų kalboje. Analizė atlikta remiantis skirtingais mandagumo žymekliais, atsitiktinai atrinktais ir suskirstytais į skirtingas kategorijas, t.y. netiesioginius prašymus, atsiprašymus, pagarbumo žymeklius ir švelninamuosius žodžius. Mandagumo žymekliai suskirstyti į skirtingus tipus pagal jų atliekamas funkcijas sakytinėje anglų kalboje.

Współczesna polszczyzna jest rozwiniętym językiem narodowym, zdolnym do zaspokojenia różnorodnych potrzeb komunikacyjnych, w których istotną rolę odgrywa odpowiedni wybór form adresatywnych, służących zwróceniu uwagi rozmówcy oraz wyrażających grzeczność wobec nadawcy. Celem mojej pracy magisterskiej "Sposoby wyrażania honoryfikatywności w polszczyźnie mieszkańców Niemenczyna (w przekroju pokoleniowym)" jest pokazanie sposobów zwracania się do rozmówcy w mowie Polaków zamieszkujących w jednej miejscowości z uwzględnieniem zmian pokoleniowych. Wyznaczony cel będzie wymagał wykonania w pracy następujących zadań: 1. wypracowania zasad metodologicznych opisu środków honoryfikatywności w języku polskim; 2. zanalizowania zebranych drogą ankietową danych językowych na podstawie wybranej metodologii; 3. porównania teraźniejszego stanu sytuacji językowej w wybranej miejscowości z wnioskami, pochodzącymi z wcześniejszych opracowań na ten temat; 4. ukazania pewnych rozbieżności w tendencjach ogólnopolskich i regionalnych. W niniejszej pracy uwaga została skupiona na gramatycznych wykładnikach wyrażania honoryfikatywności w języku polskim, które obejmują formy adresatywne (proszę pana/pani; pan/pani + imię/nazwisko, tytuł), zaimkowe (pan/pani; Wy) i czasownikowe (zero godnościowe; samodzielne użycie bezokolicznika). W niniejszej pracy magisterskiej analizie został poddany materiał językowy, zebrany w Niemenczynie za pomocą ankietowania. Ankieta zawierała 19 pytań, wymagających... [toliau žr. visą tekstą] / Kreipiniai yra vartojami komunikacijos procese tam, kad būtų atkreiptas pašnekovo dėmesys ir išreikštas mandagumas. Mandagumo raiškos būdai skiriasi ne tik kalbose, bet ir jų teritoriniuose variantuose. Šio magistro darbo tikslas yra parodyti Nemenčinės gyventojų lenkų kalba reiškiamus mandagumo raiškos būdus, lyginant tris kartas. Pasiekti šį tikslą yra įmanoma išsprendus šias užduotis: 1. sudaryti metodologijos taisykles, remiantis kuriomis bus aprašyti mandagumo raiškos būdai lenkų kalboje; 2. išanalizuoti anketos būdu surinktus duomenis; 3. palyginti Nemenčinės gyventojų esamą kalbinę būklę su išvadomis, padarytomis remiantis kitais darbais šia tema; 4. parodyti skirtumus tarp lenkų ir Vilniaus krašto lenkų kalbų. Lenkų kalboje mandagumo raiškos būdai yra reiškiami trimis gramatinėmis priemonėmis: leksikos, stiliaus ir gramatikos. Magistro darbe ypatingas dėmesys buvo skiriamas gramatinėms mandagumo raiškos priemonėms: kreipiniams (proszę pana/pani; pan/pani + vardas, pavardė, titulas), mandagumo įvardžiams (pan/pani; Wy) ir veiksmažodžių formoms (tiesioginėje ir tariamojoje nuosakoje savarankiškai vartojama 3 asmens forma, o liepiamojoje – bendratis). Kalbinė medžiaga, reikalinga magistro darbui parašyti, buvo surinkta naudojantis anketine gyventojų apklausa. Anketą užpildė 30 Nemenčinės gyventojų (įvairaus amžiaus ir išsilavinimo), kur lenkų tautybės žmonės sudaro daugumą. Tokiu būdu buvo sukaupta 530 pasisakymų, kurie leido palyginti mano tyrimų rezultatus su... [toliau žr. visą tekstą] / Manner of address in communication process is used in order to bring message to somebody’s notice or to express politeness. Honorific forms differ not only in various languages, but in various regional dialects as well. Main objective of this Master Thesis is to present honorific forms in polish language used by Niemenczyn people by comparison of three generations. Main objective shall be achieved if following tasks will be accomplished: 1. Structure methodological rules which shall be the basis for description of honorific forms in polish language; 2. Analyze survey data; 3. Compare existing language state with conclusions made in previous studies on this topic; 4. Present the differences between Polish language used in Vilnius region and in Poland. Honorific forms in polish language are expressed by three grammar means: lexis, style and grammar. Master Thesis emphasizes grammatical means of honorific forms, i.e. manners of address (proszę pana/pani; pan/pani + name, last name, title), honorific pronouns (pan/pani; Wy) and verb forms (independent 3rd conjugation in indicative and subjunctive and infinitive form in imperative). Survey data was used as basis of this Master Thesis. 30 inhabitants of Niemenczyn, where Polish nationality people makes majority, have answered the survey questions (people of different ages and with various education). 530 sayings were collected which were compared with conclusions of previous studies, and as a consequence specific features of... [to full text]

Pasirodžius lingvistinio mandagumo teorijai, pasaulyje tokio pobūdžio tyrimai tapo labai populiarūs, tačiau lingvistinė pragmatika tebėra naujas reiškinys lietuvių kalbotyroje, visai mažai dėmesio skiriama pragmatiniams elektroninio diskurso tyrimams, ypač retai lingvistiniu aspektu tiriami interneto komentarai. Tačiau juos tirti verta dėl šio žanro populiarumo ir dėl to, kad jie parodo kasdien vartojamą kalbą bei veikia kalbinius mūsų visuomenės įpročius. Analizuoti interneto komentarus nuspręsta ir dėl jiems būdingo anonimiškumo, kadangi buvo siekiama patikrinti, ar asmens įvaizdžio apsaugos teorija veikia ir tada, kai adresantas slepiasi po pseudonimu. Šiame darbe pristatomas interneto svetainėje dėstytojai.lt esančiuose studentų komentaruose dėstytojams skirtų vertinimų tyrimas. Vertinimai analizuoti leksiniu-gramatiniu, lingvistinio mandagumo ir funkciniu aspektais. Buvo tiriama, kokie žodžiai ir jų junginiai dažniausiai vartojami vertinant dėstytoją, kaip teigiami-neigiami vertinimai sąveikauja tekste, kaip nuo jų sąveikos priklauso bendras komentaro turinio teigiamumas-neigiamumas. Taip pat buvo tiriama, kaip studentų komentaruose veikia lingvistinio mandagumo teorija: kokias strategijas naudoja studentai, pateikdami neigiamus vertinimus (kurie iš esmės yra asmens įvaizdžiui grėsmingi šnekos aktai), kokiais būdais jie yra švelninami. Išanalizuotas ir funkcinis neigiamų vertinimų aspektas – nustatyti šnekos aktai, kuriais realizuojami neigiami vertinimai, ištirta jų... [toliau žr. visą tekstą] / When linguistic politeness theory has emerged, it became very popular all over the world, but it’s still a new phenomenon in Lithuanian linguistics. Little attention from pragmatic point of view is paid to the electronic discourse, especially to the interactive internet commentaries. However, they are worth analyzing because of the popularity of their genre and because they reflect the everyday language, also they are affecting the speech habits of our society. It was also decided to analyze interactive commentaries because of their anonymity factor, as it was expected to verify if the politeness theory works when the addressers are hiding behind their pseudonyms. Therefore, this study aims to represent the analysis of the assessments of lecturers in the interactive student commentaries on the website dėstytojai.lt. The analysis includes research of what words and phrases are commonly used for the assessment of lecturers, and research of how do positive and negative assessments interact in texts – how the negativity-positivity of the overall content of the commentary depends on their interaction. It has also been analyzed how the linguistic theory of politeness manifests itself in these commentaries: what strategies are used for the negative assessments (that are considered as face threatening speech acts), what criticism mitigating devices are used in them. It has been analyzed what the speech acts are used to actualize negative assessments in researched commentaries and how... [to full text]