This thesis examines the way elements of politeness help identify and interpret power relations betwen discourse participants. This thesis examines dialogues and a play in order to show how language reflects power.

Literatūroje išsiskiria dvi teorijų apie Europos viešąją erdvę grupės: 1) viršnacionalinės Europos viešosios erdvės teorijos ir 2) europeizuotų nacionalinių viešųjų erdvių teorijos. Šias grupes atstovaujantys autoriai pateikia skirtingus požiūrius apie daugiakultūriškumo ir Europos viešosios erdvės santykį. Viršnacionalinės Europos viešosios erdvės teorijos atstovai teigia, kad daugiakalbiškumas ir daugiakultūriškumas sukuria neįveikiamas problemas viršnacionalinei viešajai erdvei atsirasti ir funkcionuoti. Viršnacionalinėje viešojoje erdvėje lingvistiniai ir kultūriniai skirtumai tarp diskusijos dalyvių apriboja galimybes suprasti ir interpretuoti perduodamą pranešimą. Kultūrinis homogeniškumas yra traktuojamas kaip būtina sąlyga susiformuoti ir funkcionuoti Europos viešajai erdvei. Kita vertus, autoriai, vystantys europeizuotų nacionalinių viešųjų erdvių teorijas, mano, kad daugiakultūriškumas neturi didelės įtakos Europos viešajai erdvei. Jie atmeta prielaidą, jog kultūrinis homogeniškumas yra būtinas Europos viešajai erdvei. Taigi kyla klausimas, kokią įtaką daugiakultūriškumas turi viešajai erdvei: ar jis užkerta kelią formuotis viešajai erdvei, kurioje vyktų suprantanti komunikacija, ar vis dėlto supratimo ir susikalbėjimo galimybė išlieka, ir kultūrinis homogeniškumas nėra būtina sąlyga viešajai erdvei. Šiame darbe yra siekiama atsakyti į klausimą, ar įmanomas susikalbėjimas ir supratimas daugiakultūrinėje viešojoje erdvėje tarp skirtingų valstybių atstovų. Šio darbo... [toliau žr. visą tekstą] / There are two dominant groups of theories that try to explain possibilities of the emergence of the European public sphere. The first group of authors are advocates of the supranational European public sphere. They claim that three key conditions have to be satisfied that European public sphere could emerge: there should be common language and culture, supranational media and common European identity. These theories argue that it is impossible to satisfy the conditions; so supranational European public sphere is non-existent. Cultural pluralism is seen as a key obstacle. The second set of theories is looking for the Europeanised national public spheres. Scholars assert that cultural pluralism is not a barrier, some of them even speak about the existence of Europeanised public spheres. To summarise, theories of the European public sphere give different answers to the question how cultural pluralism influences public discussions, whether it is a major impediment to the emergence of European public sphere or not. The paper aims to analyse if understanding is possible and achievable in multicultural public sphere between representatives of different cultures. This question is not widely developed in literature; moreover, there is a lack of empirical research in this domain. So, the paper seeks to fill this gap. The paper uses Habermasian definition of the public sphere: it is a sphere produced through the communicative action. Rational and critical discussions take place in the... [to full text]

Tyrimo problema. Žiniasklaida yra vienas galingiausių diskursų, konstruojančių bei reguliuojančių visuomenės žinojimą. Ji formuoja skonį, gyvenimo būdo ypatumus, pažiūras, vertybes, elgseną. Pastaruoju metu žiniasklaida vis dažniau nukrypsta nuo vykdomos tiesioginės visuomenės informavimo funkcijos, paremtos laisvo žodžio principu, dažniau ji įtakojama komercinių interesų, orientuojasi į bulvariškumą ar sensacijas. Tyrimo tikslas - išanalizuoti alkoholio kontrolės įstatymo pataisų diskursą šalies dienraščiuose. Tyrimo analizei buvo pasirinkti du Lietuvos dienraščiai: „Lietuvos rytas“ ir „Respublika“. Buvo atlikta kiekybinė bei kokybinė dienraščių publikacijų alkoholio kontrolės įstatymo pataisos tema diskurso analiz��. Duomenų rinkimas buvo atliekamas 2008 vasario - balandžio mėnesiais. Rinktos publikacijos laikotarpio nuo 2007 06 08 iki 2008 04 26. Viso buvo surinkta 51 straipsnis, 4 viešieji kreipiniai į Lietuvos Respublikos Prezidentą, viena karikatūra. Atlikta kiekybinė bei kokybinė publikacijų alkoholio kontrolės įstatymo pataisų tema diskurso analizė atskleidė žiniasklaidos formuojamo diskurso galią. Ne tik dienraštis, žurnalistai turi galią savaip „konstruoti“ pranešimą, turima galia pasinaudoja ir įvairios interesų grupės. Analizė parodė, kad „Lietuvos rytas“ kur kas vienpusiškiau pateikė minėtas įstatymo pataisas, neskyrė dėmesio įstatymo pataisų šalininkų argumentams. Kritiškoji diskurso analizė padėjo atskleisti kalbėtojų ar teksto autorių sociokultūrinį pagrindą... [toliau žr. visą tekstą] / Problem of investigation. Media is one of the most powerfull discourse that constructs and controls social knowing. It conditions taste, lifestyle, behavior, opinion and valuables of society. Recently media more and more often move from its direct function sustained by principle of free word. More often it is influenced by commercial interest. Purpose of investigation - to analyse the corrections of alcohol control legislation discourse in Lithuanian media. For the analysis of investigation there were chosen two popular Lithuania’s newspapers: “Lietuvos rytas“ and “Respublika“. There was investigated quantitative and qualitative discourse analysis of the publications on the corrections of alcohol control legislation. Data collection was executed in 2008 from february to april. Publications collected from 2007 06 08 till 2008 04 26. There were collected 51 publication, 4 open appeal to the President of Lithuania Respublic, 1 cartoon. Investigation in quantitative and qualitative discourse analysis of the publications on the corrections of alcohol control legislation detected the power of discourse which is formed by media. Not only newsletter, its journalists have their power to construct the article in their way but also various all concerned. The analysis shows that “Lietuvos rytas” was much more jug-hendled than “Respublika”, didin’t give enough attention for legislation supporters‘ arguments. Critical discourse analysis helped to show speakers’, authors’ of texts and... [to full text]

The goal of the dissertation is by disclosing the key institutional powers of the external environment affecting academic libraries in Lithuania, identify the peculiarities of the framing of Lithuanian academic libraries’ roles and the influence of the process on the stability and variation of academic libraries. The object of the study – roles of academic libraries in Lithuania – is analysed from the perspective of new institutionalism, which affords the researcher’s ground for the identification and explanation of certain pressures of the institutional environment on organizations and their modes of activity. The discourse analysis of official documents of Lithuanian universities (long- and short-term strategic activity plans and annual reports) highlights the factors and agents which have the most impact on the stability and change of roles of libraries. It is stated that the entrenchment and stability of the framed roles of academic libraries is subject to the support and aid rendered by the institutional powers. The stability of the roles of Lithuanian academic libraries is to the greatest extent influenced by the support from various professional networks and authoritative financial agents, and the culturally established typical image of the activity of a certain library. Roles of academic libraries framed within the framework of the prevalent discourses of modernity, market and quality, reflect the institutional logics of the academic library which is based on the... [to full text] / Disertacijoje keliamas tikslas – atskleidus pagrindines išorinės aplinkos institucines jėgas, veikiančias Lietuvos akademines bibliotekas, nustatyti Lietuvos akademinių bibliotekų vaidmenų konstravimo ypatumus ir šio proceso įtaką akademinių bibliotekų stabilumui bei kaitai. Disertacijos objektas – Lietuvos akademinių bibliotekų vaidmenys – tiriamas iš teorinės naujojo institucionalizmo perspektyvos, leidžiančios nustatyti ir paaiškinti tam tikrą institucinės aplinkos spaudimą organizacijoms ar jų veiklos būdams. Atliekama Lietuvos valstybinių universitetų strateginių dokumentų diskurso analizė išryškina akademinių bibliotekų išorinės aplinkos veiksnius ir veikėjus, darančius didžiausią įtaką bibliotekų vaidmenų stabilumui ir kaitai. Disertacijoje nustatyta, kad konstruojamų akademinių bibliotekų vaidmenų įsitvirtinimas ir stabilumas priklauso nuo to, kiek jis yra remiamas ir palaikomas institucinių jėgų. Lietuvos akademinių bibliotekų vaidmenų tvirtumui didžiausią įtaką daro įvairių profesinių tinklų ir autoritetingų finansinių veikėjų palaikymas, kultūriškai susiformavęs tipizuotas tam tikros bibliotekų veiklos vaizdinys. Vyraujančių modernumo, rinkos ir kokybės diskursų ribose konstruojami akademinių bibliotekų vaidmenys atspindi akademinių bibliotekų institucinę logiką, kuri grindžiama naudingumo ir efektyvumo kriterijais, o tų pačių veikėjų dominavimas rodo egzistuojančią bendrą institucinę aplinką, ribojančią naujų vaidmenų įsitvirtinimo galimybes.

Disertacijoje keliamas tikslas – atskleidus pagrindines išorinės aplinkos institucines jėgas, veikiančias Lietuvos akademines bibliotekas, nustatyti Lietuvos akademinių bibliotekų vaidmenų konstravimo ypatumus ir šio proceso įtaką akademinių bibliotekų stabilumui bei kaitai. Disertacijos objektas – Lietuvos akademinių bibliotekų vaidmenys – tiriamas iš teorinės naujojo institucionalizmo perspektyvos, leidžiančios nustatyti ir paaiškinti tam tikrą institucinės aplinkos spaudimą organizacijoms ar jų veiklos būdams. Atliekama Lietuvos valstybinių universitetų strateginių dokumentų diskurso analizė išryškina akademinių bibliotekų išorinės aplinkos veiksnius ir veikėjus, darančius didžiausią įtaką bibliotekų vaidmenų stabilumui ir kaitai. Disertacijoje nustatyta, kad konstruojamų akademinių bibliotekų vaidmenų įsitvirtinimas ir stabilumas priklauso nuo to, kiek jis yra remiamas ir palaikomas institucinių jėgų. Lietuvos akademinių bibliotekų vaidmenų tvirtumui didžiausią įtaką daro įvairių profesinių tinklų ir autoritetingų finansinių veikėjų palaikymas, kultūriškai susiformavęs tipizuotas tam tikros bibliotekų veiklos vaizdinys. Vyraujančių modernumo, rinkos ir kokybės diskursų ribose konstruojami akademinių bibliotekų vaidmenys atspindi akademinių bibliotekų institucinę logiką, kuri grindžiama naudingumo ir efektyvumo kriterijais, o tų pačių veikėjų dominavimas rodo egzistuojančią bendrą institucinę aplinką, ribojančią naujų vaidmenų įsitvirtinimo galimybes. / The goal of the dissertation is by disclosing the key institutional powers of the external environment affecting academic libraries in Lithuania, identify the peculiarities of the framing of Lithuanian academic libraries’ roles and the influence of the process on the stability and variation of academic libraries. The object of the study – roles of academic libraries in Lithuania – is analysed from the perspective of new institutionalism, which affords the researcher’s ground for the identification and explanation of certain pressures of the institutional environment on organizations and their modes of activity. The discourse analysis of official documents of Lithuanian universities (long- and short-term strategic activity plans and annual reports) highlights the factors and agents which have the most impact on the stability and change of roles of libraries. It is stated that the entrenchment and stability of the framed roles of academic libraries is subject to the support and aid rendered by the institutional powers. The stability of the roles of Lithuanian academic libraries is to the greatest extent influenced by the support from various professional networks and authoritative financial agents, and the culturally established typical image of the activity of a certain library. Roles of academic libraries framed within the framework of the prevalent discourses of modernity, market and quality, reflect the institutional logics of the academic library which is based on the... [to full text]

The MA paper analyzes the conceptual metaphors which were used in pre- and post-elective speeches of presidents Bill Clinton and Valdas Adamkus and how the choice of metaphorical expressions influenced the voters' choice. / Darbas analizuoja konceptualias metaforas Bilo Klintono ir Valdo Adamkaus prieš ir po rinkiminėse politinėse kalbose ir kaip metaforų naudojimas įtakojo rinkėjų pasirinkimą.

Tradiciškai maisto sauga yra nacionalinio reguliavimo dalis, todėl ES maisto saugos politika yra gana fenomenalus reiškinys, susijęs su vieningos rinkos principų įgyvendinimu. Šio darbo tikslas yra ištirti ES maisto saugos politikos įgyvendinimo Lietuvoje ypatumus išskiriant afrikinio kiaulių maro atvejį. Siekiant šio tikslo darbe naudoti mokslinės literatūros analizės, dokumentų bei teisės aktų analizės, kokybinė turinio analizė ir pusiau struktūruotas interviu. Pirmame darbo skyriuje nagrinėjama teorinė ES maisto saugos politikos prieiga. Analizuojamos K.Paul ir V.Schmidt bei kitų autorių iškeltos idėjos apie diskurso svarbą aiškinant institucinius pokyčius, kurie pateikia esamos Europos Sąjungos maisto saugos politikos būtinumą. Antrojoje dalyje išsamiai nagrinėjama ES maisto saugos politika, jos pokyčiai ir principai. Nagrinėjami teisiniai dokumentai, reguliuojantys ES maisto saugos politiką. Išskiriami ir analizuojami pagrindiniai šios politikos veikėjai europiniame lygmenyje, aiškinamas sprendimų priėmimo procesas. Trečiame darbo skyriuje nagrinėjama maisto sauga Lietuvoje. Analizuojami maisto saugos politiką reglamentuojantys teisės aktai, išskiriamos institucijos, dalyvaujančios maisto saugos politikos procese Lietuvoje, išskiriamos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos funkcijos, kaip pagrindinės institucijos, užtikrinančios maisto saugos kontrolę Lietuvoje. Ketvirtojoje darbo dalyje analizuojama afrikinio kiaulių maro problematika. Atlikta kokybinės... [toliau žr. visą tekstą] / Historically, food safety was a part of national regulation so EU food safety policy is quite phenomenal and associated with the implementation of the principles of the single market .The aim of the thesis is to explore the EU's food safety policy‘s peculiarities in Lithuania emphasizing the case of african swine fever. In order to achieve this goal the thesis is based on scientific literature analysis , documentation and legislative analysis , qualitative content analysis and semi- structured interviews. The first chapter examines the theoretical access of EU food safety policy. K.Paul‘s, V.Schmidt‘s and other author‘s ideas about the importance of discourse when seeking to explain institutional changes are analysed. The second part examines EU's food safety policy , it‘s principles, changes and decision- making process. Legal documents which governing EU food safety policy is analysed. The key actors of European level food safety policy are emphasized. The third chapter examines the food safety in Lithuania . Analysis of food safety legislation in Lithuania is made by distinguishing institutions which are involved in food safety policy process. Functions of the State Food and Veterinary service are emphasized. The fourth part of the paper analyzes the problems of african swine fever in Lithuania. A qualitative media content analysis allowed to identify the existing discourses and problems which are emphasized in media. Semi- structured interviews with the... [to full text]

Disertacijoje yra analizuojami šiuolaikiniai visuomenės įtikinėjimo procesai ir teigiama, kad šiuolaikinės informacinės kampanijos, orientuotos į pozityvių pokyčių skatinimą visuomenėse, neturi siekti konstruoti tvirtų identitetų ir nekintančių socialinių nuostatų, nes tokio pobūdžio įtikinėjimas yra susijęs su masių visuomenei būdingais informacijos vartojimo būdais ir nebeatitinka šiandieninio mobilaus, atviro pokyčiams individo poreikių. Disertacijoje siekiama įrodyti, kad šiuolaikinės pozityviojo visuomenės įtikinėjimo kampanijos turi būti paremtos silpnuoju tinkliniu įtikinėjimu; darbe toks įtikinėjimo būdas yra konceptualizuojamas, pasiūlomas tinklinio silpnojo visuomenės įtikinėjimo modelis ir aprašomas jo veikimas. Šis modelis pristatomas kaip praktinis ir analitinis instrumentas, galintis padėti organizuoti komunikacines pozityvių socialinių pokyčių programas bei jas tirti. Teorinės ir metodologinės disertacijos idėjos yra patikrinamos atliekant 2011 m. Lietuvoje vykusio savanoriškos veiklos populiarinimo, susieto su tuo metu visoje Europos Sąjungoje vykusiais Europos savanoriškos veiklos metais, analizę, savanorystės idėjų sklaidą šalyje vertinant kaip pozityvių visuomenės pokyčių skatinimo programą. Remiantis kritinės diskurso analizės ir socialinio tinklo analizės tyrimo technikomis, yra įvertinama savanoriškos veiklos populiarinimo akcijų turinys bei organizacinės jų kūrimo formos tinklinio silpnojo visuomenės įtikinėjimo modelio požiūriu. Darbas gali būti... [toliau žr. visą tekstą] / Contemporary society persuasion processes are analysed in the Dissertation and it is stated that the contemporary informational campaigns, oriented towards the encouragement of positive processes within societies, should not seek for the construction of solid identities and not changing social provisions, because the persuasion of such type is linked with ways of the information consumption, characteristic to society of masses and does not correspond to contemporary needs of the mobile individual, open for changes. It is strived to prove in the Dissertation that contemporary campaigns of the positive society persuasion should be based on the soft networked persuasion; such way of persuasion in the Work is conceptualised; the model of the soft networked society persuasion is presented and its operation is described. This model is introduced as the practical and analytical instrument able to help organising the communicative programmes of positive social changes as well as to analyse them. Theoretical and methodological ideas of Dissertation are verified by implementing analysis of the voluntary activity promotion that took place in Lithuania in 2011, linked with the Year of European Voluntary Activities Promoting of the European Union, assessing the spread of ideas of volunteering in the country as the programme for promoting positive changes within the society. Under research techniques of the critical discourse analysis and social network analysis, the content of voluntary... [to full text]