Šio darbo objektas yra daugiakultūris Rytų Lietuvos paveldas. Pavyzdžiu pasirinktas Šalčininkų rajonas. Tokį pasirinkimą sąlygojo noras giliau pažinti šio krašto paveldo problemas. Tyrimo tikslas - išanalizuoti, kokiu būdu ir mastu daugiakultūris Rytų Lietuvos paveldas ir kolektyvinė atmintis yra integruojami į visos valstybės paveldo viziją bei tarnauja vietinių bendruomenių konsolidavimui ir jų tapatumo išsaugojimui. Tyrimo uždaviniai: 1. atskleisti Rytų Lietuvos (Šalčininkų rajono pavyzdžiu) daugiakultūriškumą ir jo sukeliamas problemas. Išaiškinti, kieno tai paveldas; jo interpretacijos problemos istoriografijoje ir kolektyvinėje atmintyje; kaip pasireiškia daugiakultūriškumas; paveldo disonansų sprendimo būdai; 2. atskleisti ir išanalizuoti daugiakultūriškumo sukeliamas problemas nacionaliniu, regioniniu ir vietiniu lygiu; 3. išanalizuoti, kaip vietinių bendruomenių konsolidavimui tarnauja religija, kalba, toponimika; 4. išanalizuoti dominuojančios lietuvių tautos ir tautinių mažumų požiūrį į kultūros paveldą; 5. atskleisti pagrindines su Šalčininkų krašto kultūros paveldo apsauga ir interpretacija susijusias problemas bei konfliktus. Lietuva galima apibūdinti, kaip homogeninę, vienalytišką valstybę, kurioje lietuviai sudaro stipriai dominuojančią tituluotą daugumą. Tautų mažumos lenkai, rusai, baltarusiai, ukrainiečiai, žydai ir kt., sudaro nedidelį procentą nuo bendro gyventojų skaičiaus. Lietuvos teritorijoje tautinės mažumos geografiškai pasiskirsčiusios netolygiai... [toliau žr. visą tekstą] / The name of the magistracy work is ,, Multicultural Heritage in East Lithuania: Problems of Conservation and Interpretation (Case of Šalčininkai Region) „. Object of research - material and non-material heritage of East Lithuania, an example of Shalchininku district. And also, Problem of an “Inconvenient heritage”. A choice of a theme has affected, that the author of work is the inhabitant of area. The purpose of research - to analyze, how the multicultural heritage of East Lithuania and collective memory is integrated in vision of a state heritage and serves of a local public in protection of identity. The tasks of work: 1. to open a multinational heritage of East Lithuania, on an example of Shalchininku district and to reveal by it provoked problems. To find out whose heritage, problem of its interpretation in historiography and collective memory, as is shown by multinational; dissonance of heritage ways of neutralization; 2. to open and to analyze multinational in national; a regional and local level of provoked problems; 3. to analyze, as consolidations of a local public the religion serves; language, toponimika, antroponimika;4. to analyze a sight on a heritage dominant тhe majority and national minority; 5. to open the basic conflicts in Shalchininku district connected with protection of cultural monuments of olden time and their interpretation; 6. to find out why about a non-material heritage care more than material; key words – multicultural, discord; national... [to full text]

Literatūroje išsiskiria dvi teorijų apie Europos viešąją erdvę grupės: 1) viršnacionalinės Europos viešosios erdvės teorijos ir 2) europeizuotų nacionalinių viešųjų erdvių teorijos. Šias grupes atstovaujantys autoriai pateikia skirtingus požiūrius apie daugiakultūriškumo ir Europos viešosios erdvės santykį. Viršnacionalinės Europos viešosios erdvės teorijos atstovai teigia, kad daugiakalbiškumas ir daugiakultūriškumas sukuria neįveikiamas problemas viršnacionalinei viešajai erdvei atsirasti ir funkcionuoti. Viršnacionalinėje viešojoje erdvėje lingvistiniai ir kultūriniai skirtumai tarp diskusijos dalyvių apriboja galimybes suprasti ir interpretuoti perduodamą pranešimą. Kultūrinis homogeniškumas yra traktuojamas kaip būtina sąlyga susiformuoti ir funkcionuoti Europos viešajai erdvei. Kita vertus, autoriai, vystantys europeizuotų nacionalinių viešųjų erdvių teorijas, mano, kad daugiakultūriškumas neturi didelės įtakos Europos viešajai erdvei. Jie atmeta prielaidą, jog kultūrinis homogeniškumas yra būtinas Europos viešajai erdvei. Taigi kyla klausimas, kokią įtaką daugiakultūriškumas turi viešajai erdvei: ar jis užkerta kelią formuotis viešajai erdvei, kurioje vyktų suprantanti komunikacija, ar vis dėlto supratimo ir susikalbėjimo galimybė išlieka, ir kultūrinis homogeniškumas nėra būtina sąlyga viešajai erdvei. Šiame darbe yra siekiama atsakyti į klausimą, ar įmanomas susikalbėjimas ir supratimas daugiakultūrinėje viešojoje erdvėje tarp skirtingų valstybių atstovų. Šio darbo... [toliau žr. visą tekstą] / There are two dominant groups of theories that try to explain possibilities of the emergence of the European public sphere. The first group of authors are advocates of the supranational European public sphere. They claim that three key conditions have to be satisfied that European public sphere could emerge: there should be common language and culture, supranational media and common European identity. These theories argue that it is impossible to satisfy the conditions; so supranational European public sphere is non-existent. Cultural pluralism is seen as a key obstacle. The second set of theories is looking for the Europeanised national public spheres. Scholars assert that cultural pluralism is not a barrier, some of them even speak about the existence of Europeanised public spheres. To summarise, theories of the European public sphere give different answers to the question how cultural pluralism influences public discussions, whether it is a major impediment to the emergence of European public sphere or not. The paper aims to analyse if understanding is possible and achievable in multicultural public sphere between representatives of different cultures. This question is not widely developed in literature; moreover, there is a lack of empirical research in this domain. So, the paper seeks to fill this gap. The paper uses Habermasian definition of the public sphere: it is a sphere produced through the communicative action. Rational and critical discussions take place in the... [to full text]