Magistro darbo objektas - viešosios bibliotekos, kurios pateikiamos per visuomeninės erdvės kontekstą. Darbo tikslas - apibrėžti viešosios erdvės sampratą, išnagrinėti viešųjų bibliotekų vaidmenų raišką viešosios erdvės kontekste ir anketinio tyrimo pagalba ištirti viešųjų bibliotekų kaip visuomeninės erdvės situaciją bei perspektyvas Lietuvoje. Pagrindiniai darbo uždaviniai: apibrėžti viešosios erdvės sampratą; apibūdinti pagrindinius viešosios bibliotekos veiklos principus ir jų teikiamų paslaugų ideologinį pagrindą bei išanalizuoti jų prieinamumą tiek fiziniu, tiek socialiniu atžvilgiais; išsiaiškinti Lietuvos viešųjų bibliotekų veiklos situaciją ir perspektyvas viešosios erdvės požiūriu. Naudojantis lyginamuoju, aprašomuoju metodais, literatūros analize bei atlikto tyrimo pagalba prieita prie išvadų, kad visuomenines erdves apibūdinantys principai ir ypatybės tinka ir viešosioms bibliotekoms, kadangi jos yra skirtos visuomenei. Galima teigti, kad viešosios erdvės sėkmė priklauso nuo šių jos elementų: prieinamumo ir pripažinimo; atvirumo; patogumo ir patrauklumo; universalumo bei bendruomeniškumo. Šiame kontekste svarbus viešosios bibliotekos pripažinimo visuomenine erdve aspektas yra jos įvaizdis. Šiuo metu bibliotekos įvaizdžio gerinimui akivaizdžiai skiria daugiau dėmesio: atnaujina patalpas, steigia rinkodaros ar ryšių su visuomene skyrius, rengiama reprezentacinė medžiaga ir kt. Viešųjų bibliotekų veiklai ir įvaizdžiui didelę įtaką daro prieinamumas ir fiziniu, ir... [toliau žr. visą tekstą] / Public libraries are open organizations which are accessible to each and everyone. They are institutions of democratic culture, education and information. Public libraries provide basic conditions for individuals, public groups and all the community to have an unrestricted access to their premises, resources, knowledge and technologies as well as possibility of life long learning and individual quest in pursuit of personal achievements and self development. A public space as the public domain and its communication sector help to develop public opinion and raise awareness. A properly functioning public space is a prerequisite for a civic society and democracy, since the circulating information and discussions happening in this space help people to take relevant and justified decisions. A public space is in every dialogue or gathering when people discuss issues of public interest. The subject of the master’s thesis “Public Library as a Public Space” is topical for every citizen who is concerned about the future of their society, its development, education, culture, traditions, and other matters related to a human being and its existence in the cultural and social context of the society. The object of the thesis is the public library as presented in the context of a public space. The aim of the paper is to examine the role of public libraries in terms of public space and analyse the situation and prospects of public libraries as a public space in Lithuania through the method of... [to full text]

Magistro darbo objektas – interneto dienoraščiai. Darbo tikslas – išanalizuoti interneto dienoraščius: individualizuotos komunikacijos formą viešojoje erdvėje. Pagrindiniai darbo uždaviniai: panagrinėti komunikacijos sąvoką, aptarti komunikaciją įprastinėje erdvėje ir viešojoje erdvėje; panagrinėti tradicinių ir interneto dienoraščių raidos tendencijas, apibrėžti jų sąvokas; paanalizuoti individo komunikaciją tradiciniuose ir interneto dienoraščiuose; aptarti ir parodyti interneto dienoraščių funkcijas ir vietą šiuolaikinėje žiniasklaidoje; palyginti interneto dienoraščius su tradiciniais dienoraščiais; atlikti apžvalginę interneto dienoraščių analizę; išanalizuoti interneto dienoraščius pagal pasirinktus dokumentų analizės metodus. Naudojantis dokumentų analizės, sintetiniu ir lyginamuoju metodais bei kokybine mokslinių straipsnių analize, prieita prie išvados, kad daugiau nei dešimt metų pasaulyje gyvuojantys ir tik prieš keletą metų Lietuvos interneto tinklapiuose atsiradę interneto dienoraščiai dar vadinami “blogais” šiandien tampa viena populiariausiu interneto vystymo krypčių bei savotiškai unikaliu informacijos skleidimo kanalu. Anksčiau dienoraščiai rašomi tik patiems sau, dabar atvėrė naują komunikacijos kanalą viešojoje erdvėje. Dienoraščiams būdingas individualizuotas turinys internete tampa viešas. Interneto dienoraščiuose gali kiekvienas rašyti, redaguoti ir publikuoti savo individualias mintis, požiūrius, nuomones bei pasidalinti šia informacija su kitais... [toliau žr. visą tekstą] / The object of research paper is the diaries of internet. The purpose of work is to analyze the internet diaries as individualized form of communication in the public space. The main tasks of work are: to research the concept of communication, to discuss the communication in the conventional and public space; to analyze the tendency of development of traditional and internet diaries; to define their concepts; to analyze the communication of individual in the traditional and internet diary.; to discuss and show the functions of internet diaries and it’s place in modern media; to compare internet diaries with traditional diaries; to analyze internet diaries according to chosen methods of records analyzes. The usage of records analyses according to synthetic and comparative methods and analyzes of qualitative scientific articles show that those internet diaries which more than ten years were existing in the word, emerged in Lithuanian internet sites two years ago, also called “blogs”, today are becoming popular internet development directions and the unique channel for information spread. Previously, diaries were just for individual usage, today they open new communication channel in the public space. It is characteristic to the diaries that individualized content in the internet becomes public. Everyone can write, edit and publish there own individual thoughts, opinions, attitudes on the internet. Also, they can share the information with other internet consumers. The internet... [to full text]

Literatūroje išsiskiria dvi teorijų apie Europos viešąją erdvę grupės: 1) viršnacionalinės Europos viešosios erdvės teorijos ir 2) europeizuotų nacionalinių viešųjų erdvių teorijos. Šias grupes atstovaujantys autoriai pateikia skirtingus požiūrius apie daugiakultūriškumo ir Europos viešosios erdvės santykį. Viršnacionalinės Europos viešosios erdvės teorijos atstovai teigia, kad daugiakalbiškumas ir daugiakultūriškumas sukuria neįveikiamas problemas viršnacionalinei viešajai erdvei atsirasti ir funkcionuoti. Viršnacionalinėje viešojoje erdvėje lingvistiniai ir kultūriniai skirtumai tarp diskusijos dalyvių apriboja galimybes suprasti ir interpretuoti perduodamą pranešimą. Kultūrinis homogeniškumas yra traktuojamas kaip būtina sąlyga susiformuoti ir funkcionuoti Europos viešajai erdvei. Kita vertus, autoriai, vystantys europeizuotų nacionalinių viešųjų erdvių teorijas, mano, kad daugiakultūriškumas neturi didelės įtakos Europos viešajai erdvei. Jie atmeta prielaidą, jog kultūrinis homogeniškumas yra būtinas Europos viešajai erdvei. Taigi kyla klausimas, kokią įtaką daugiakultūriškumas turi viešajai erdvei: ar jis užkerta kelią formuotis viešajai erdvei, kurioje vyktų suprantanti komunikacija, ar vis dėlto supratimo ir susikalbėjimo galimybė išlieka, ir kultūrinis homogeniškumas nėra būtina sąlyga viešajai erdvei. Šiame darbe yra siekiama atsakyti į klausimą, ar įmanomas susikalbėjimas ir supratimas daugiakultūrinėje viešojoje erdvėje tarp skirtingų valstybių atstovų. Šio darbo... [toliau žr. visą tekstą] / There are two dominant groups of theories that try to explain possibilities of the emergence of the European public sphere. The first group of authors are advocates of the supranational European public sphere. They claim that three key conditions have to be satisfied that European public sphere could emerge: there should be common language and culture, supranational media and common European identity. These theories argue that it is impossible to satisfy the conditions; so supranational European public sphere is non-existent. Cultural pluralism is seen as a key obstacle. The second set of theories is looking for the Europeanised national public spheres. Scholars assert that cultural pluralism is not a barrier, some of them even speak about the existence of Europeanised public spheres. To summarise, theories of the European public sphere give different answers to the question how cultural pluralism influences public discussions, whether it is a major impediment to the emergence of European public sphere or not. The paper aims to analyse if understanding is possible and achievable in multicultural public sphere between representatives of different cultures. This question is not widely developed in literature; moreover, there is a lack of empirical research in this domain. So, the paper seeks to fill this gap. The paper uses Habermasian definition of the public sphere: it is a sphere produced through the communicative action. Rational and critical discussions take place in the... [to full text]

Magistro studijų baigiamajame darbe projektuojama mediateka Vilniaus senamiestyje, tarp Odminių, L. Stuokos-Gucevičiaus, Šventaragio gatvių ir Gedimino prospekto. Darbe surinkta ir išanalizuota medžiaga, susijusi su mediatekų projektavimo ypatumais, jų koncepcijomis ir įgyvendinimo rezultatais, atlikta vietos sąlygų analizė, sukurti konceptualiai skirtingi eskiziniai projekto variantai, parengtas mediatekos projektas. Pastato architekrtūrinėje išraiškoje integruojama viešoji miesto erdvė, informacija, perduodama naujosiomis medijomis ir istorinis teritorijos kontekstas. Kuriama atvira visuomenei, skirtingiems individų ir grupių interesams pritaikyta viešoji informacijos erdvė. Baigiamąjį darbą sudaro: įvadas, analitinė dalis, projektinė dalis, bendrosios išvados. Taip pat pateikiami du maketai ir grafinė medžiaga planšetuose. / The final project of master studies is the design of mediatheque buiding in Vilnius Old Town between Odminių, L. Stuokos-Gucevičiaus, Šventaragio streets and Gedimino avenue. The specific features and concepts of mediatheques design and their realizations is being analysed. After the site analysis conceptually different variations are created and the final mediatheque project is designed. The public city space, new media and historical context is integrated in the architectural expression of the building. Open for society and different individual interests public space of information is created. The final work consist of preface, analitic part, project part, conclusion. Also two models of the building and the graphic material.

Magistro baigiamojo darbo tyrimo objektas yra didžiųjų Lietuvos prekybos centrų viešųjų erdvių estetika. Darbe tiriami šį objektą formuojantys veiksniai, vertinimo ir analizės kriterijai, istorinės, sociokultūrinės ir politinės aplinkybės, filosofinis, psichologinis ir menotyrinis jo vertinimas, santykis su šiandieninės globalios vaizdų kultūros tendencijomis. Didžiausias dėmesys darbe skiriamas septyniems didžiausiems Lietuvos prekybos centrams, kuriuos analizuojant išskiriami Lietuvos didžiųjų prekybos centrų viešosioms erdvėms būdingi estetiniai dėsningumai ir savybės. Estetikos tyrimo metodas paremtas trimis pagrindiniais erdvės vaizdinio elementais: prasme, struktūra ir identitetu. Prasminis kontekstas darbe akcentuojamas pirmajame skyriuje, perteikiant viešųjų erdvių prasmės pasikeitimą istoriniame raidos kontekste. Daroma išvada, jog prekybos centras – tai ekonominės galios estetinės reprezentacijos laukas. Antrame skyriuje nagrinėjama erdvės struktūra. Keliant hipotezę, jog prekybos centro viešosios erdvės imituoja miesto viešųjų erdvių struktūrinius modelius, taikomas miesto ir prekybos centrų viešųjų erdvių struktūrų palyginimo metodas. Išskiriami pagrindiniai prekybos centrams būdingi miesto viešųjų erdvių elementai, paaiškinamos jų transformacijos bei ryšys su formuojamu vartotojiškumo imperatyvu. Trečiajame skyriuje nagrinėjamas identitetas. Jis analizuojamas tiriant prekybos centruose naudojamas interjero dizaino temas ir motyvus, taip pat lyginant su... [toliau žr. visą tekstą] / The object of master thesis’ research is the aesthetics of public space in shopping malls in Lithuanian cities. The paper researches the object-forming factors, evaluation criteria and analysis, historical, socio-cultural and political context, philosophical, psychological and art research findings, the ratio of the global image culture. The thesis of the paper analyses seven major shopping malls in Lithuania, rendering the most common aesthetic patterns and inherent aesthetic qualities, that are peculiar in Lithuanian largest shopping centres. The method of research is based on three key elements of visual space: meaning, structure and identity. The context of meaning is presented in the first chapter, overviewing historical development of the concept of public space. Its conclusion is that a shopping mall is a field for aesthetic representations of economic power. The second chapter examines the structure of space. It is suggested that shopping malls are simulating urban public spaces for the consumer-oriented reasons. Therefore, the method of comparison between urban and shopping mall spaces is applied. As a result, the most specific elements and their transformations common both to the shopping mall and urban public spaces are distinguished and analysed. The third chapter examines identity. It analyzes themes and motives of interior design, also comparing aesthetics of shopping malls with the global image culture. It is concluded that the shopping mall is an inherent... [to full text]

Miestas - tai teritorija, suskaidyta į funkcines erdves: gyvenamuosius, pramoninius, paslaugų rajonus, senamiesčius ir naujamiesčius. Planuojant miestus reikia atsižvelgti ne tik į erdvę, kaip vietą, bet ir į specifinę, kiekvieną žmogų supančią individualią erdvę. Miestas – yra jo gyventojų „namai”, o miesto centras - branduolys, tai tarytum „svetainė”, reprezentatyviausia namų erdvė, erdvė, kurioje renkasi svečiai, rengiami susiėjimai, susitikimai su draugais. Šiame darbe kalbama apie miesto branduolį, kuris yra įsitvirtinęs pačioje seniausioje miesto dalyje, susidaręs per daugelį metų, turintis savo vystymosi raidos istoriją, užstatytas įvairių epochų statiniais. Kaip miesto branduolys, centrinis miesto taškas įvardijama - pagrindinė miesto aikštė, nuo kurios ir užsimezga miesto raida. Marijampolė, vienas jauniausių, gana sudėtingos praeities, šiuo metu besiplečiantis ir modernėjantis Lietuvos miestas, turintis savo raidos istoriją, bei jau susiformavusį miesto branduolį, su savo privalumais ir trūkumais išryškėjusiais per daugelį metų. Čia mes susipažinsime su miestų branduolių formavimosi tendencijomis, išsiaiškinsime priežastis darančias įtaką miestų raidai. Pirmoje darbo dalyje aptariama miesto branduolio sąvoka, jo reikšmė miestui, taip pat apžvelgiama miestų centrų raida, bei projektavimo kriterijai nuo antikos laikų iki šių dienų Lietuvoje ir užsienio šalyse. Antrojoje darbo dalyje atliekama užsienio šalių branduolių regeneracijos pavyzdžių paieška, bei analizė... [toliau žr. visą tekstą] / A town is a territory, divided into functional spaces occupied by living, industry, and service, old and new parts of town. Specific, individual space surrounding each person must be taken into account when planning a city as well as the space itself. The city is home for the local citizenry, and the center of city is the space which can be compared to the sitting-room of the home where various celebrations are held and guests invited. The core of a town is the main topic of the master thesis. The core was built up during a long period of time, has its own development history (therefore buildings associated with different periods of architecture can be found here) and is located in the oldest part of the town. The town square which is the beginning of the development of the city is considered to be the core of the town. Marijampolė is a town of complex past nevertheless it is one of the youngest and currently developing compared to other similar towns in Lithuania. It has its own development history, a core with its advantages and disadvantages, and the core is formed during the years. We are going to get acquainted with the trends of formation of town cores and find out the reasons making influence to the development of towns. The first part of the master thesis is dedicated for the analysis of the term 'core of the town'. Also, the influence a core is making to the town is depicted as well as history of centers of towns, design criteria beginning from the antiquity and... [to full text]

Interneto vartotojų skaičius per pastaruosius 8 metus išaugo daugiau negu 2,5 karto ir dabar siekia beveik penktadalį pasaulio gyventojų. Tai reiškia, jog internetas tampa visa vis svarbesne erdve bendraujant, ieškant informacijos, dirbant ar poilsiaujant. Ne veltui, įvairios kompanijos siekdamos būti pastebėtos pirmiausia siekia atsirasti internete, o tik paskui rūpinasi savo reklama. Būti internete, reiškia, būti pastebėtu. Nedaug nustebino ir tai, kad Lietuvos interneto erdvėje pradėtos kurti ne tik komercinių įmonių, bet ir žiniasklaidos bendrovių elektroninės dienraščių versijos ar nuo jų nepriklausomi interneto naujienų tinklalapiai. Laisvas ir nepriklausomas internetas reiškė, kad kiekvienas individas, turintis priėjimą prie kompiuterių tinklo, galės laisvai ir nevaržomai reikšti nuomonę, dalyvauti diskusijose, paveikti valdžios struktūras ir pan. Internetas reiškė naujas galimybes viešajai erdvei – pagrindinei demokratijos sąlygai – atgimti ir plėtoti. Tradicinė žiniasklaida nuvylė ir ilgainiui iš politinio diskurso bei debatų skatintojos tapo politinio spektaklio teatru. Darbo tikslas atskleisti, kaip Lietuvos internetinių naujienų tinklalapių www.delfi.lt ir www.lrytas.lt straipsniai atitinka viešosios erdvės koncepciją bei kokį poveikį žiniasklaida turi viešojo diskurso kūrimui internete. Šiam tikslui atkleisti buvo atliktas kiekybinis ir kokybinis turinio analizės tyrimas, kurio esmė buvo atrasti atsakymą į klausimą, kokio pobūdžio informacija dominuoja... [toliau žr. visą tekstą] / The number of Internet users has grown rapidly over last 8 years and at the moment embraces more than one fifth of world’s population. By no means, Internet becomes more important in the terms of communication, searching for information, working or resting. This also encouraged growing number of companies to present themselves on the internet prior to taking care of advertising campaigns, since being online in nowadays means existing. Therefore, not that it was a great surprise to observe the appearance of online sites for well-known business corporations or to meet the online versions of public newspapers. Free and independent Internet from the very beginning meant open possibilities for every individual with an access to the computer network to express itself, to take part in public debates and to have a chance to influence the authorities in order to accomplish the mission of public interest. Nevertheless, Internet also meant new opportunities to develop the main element of democratic society and state – it was a chance for public sphere to come back into force, because traditional means of media have been disappointing lately due to the process where the main subject public discourse and debate was replaced by tiresome political performance. The main objective of this thesis is to reveal the background for analysis to uncover the role of Internet media for creating the discourse online, and also what the results on how the Internet news portal of Lithuania www.delfi.lt... [to full text]

Darbe didžiausias dėmesys skiriamas J. Habermaso ir kitų tyrinėtojų viešosios erdvės koncepcijai ir komunikacijos procesams joje. Naudojantis žiniasklaidos turinio (angl. content analysis) analizės metodu bei tiriant pasirinkto objekto – „Lietuvos“ kino teatro, kaip miesto viešosios kultūrinės erdvės – situaciją, analizuojant šio objekto teritorinę ir kultūrinę vertę, bei vykdytas komunikacijos kampanijas, prieita prie išvados, kad viešoji erdvė Lietuvoje kol kas yra labiau suvokiama kaip dar nespėta privatizuoti teritorija, tačiau dėl šio kino teatro stojusiųjų ginti piliečių iniciatyvų, viešosios erdvės koncepcijos suvokimas plečiasi ir ji pradedama įsisąmoninti kaip socialinės ir kultūrinės gerovės pagrindas demokratiškoje visuomenėje. Analizuojant viešosios erdvės situaciją internetinės žiniasklaidos turinyje, pastebėta, kad viešosios erdvės, kaip visuomenės gerovės ir laisvo komunikavimo joje kontekstas glaudžiai susijęs su visuomenės intereso puoselėjimu. Palyginus laisvų ir nepriklausomų portalų, bei verslo ir valdžios institucijų internetinių pranešimų šiuo klausimu kiekį, pastebėta, kad daugiausia apie šias problemas kalba nešališki autoriai laisvuose internetiniuose puslapiuose. Verslo atstovų vykdytos komunikacijos kampanijos šia linkme, yra taip pat gausios, susietos su privačių interesų, kurie pateikiami, kaip visuomenei naudingi, pristatymu. Tuo tarpu valdžios, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (LRKM) ir Vilniaus miesto savivaldybės (VMS) pozicija... [toliau žr. visą tekstą] / Key words: public sphere, public discourse, civic society, public interest, J. Habermas, movie theatre “Lietuva”. A student of the Frankfurt School of Social Research – which advanced a Marxist critique of western capitalism and its discontents – Habermas wrote The Structural Transformation of the Public Sphere (1962). Sensing a collapse of the public sphere and therefore a crisis of democratic politics, Jørgen Habermas published The Structural Transformation of the Public Sphere in 1962. In this highly influential work he traced the development of a democratic public sphere in the seventeenth and eighteenth centuries and charted its course to its decline in the twentieth century. In that work and arguably since then as well, Habermas' political intent was to further "the project of Enlightenment" by the reconstruction of a public sphere in which reason might prevail, not the instrumental reason of much modern practice but the critical reason that represents the best of the democratic tradition. Habermas defined the public sphere as a domain of uncoerced conversation oriented toward a pragmatic accord. Conception of public space is related to alternation of state organization and communication forms. Radio, television and internet invoked public discussions in the last century. What is “the public sphere” in Lithuania? Public sphere is often realized as not privatize territory in Lithuania. But this opinion is changing now and the question is what is the perception about... [to full text]

Thesis analyses imaging of women in the Cairo graffiti field that emerged after 2011 January 25 revolution. Author raises and argument that Cairo graffiti is not only a romanticized and heroic space created as genre of freedom of expression and used as a struggle against changing political systems in Egypt, but rather a pluralistic public sphere where different opinions, ideas and arguments are emerging. Thesis distinguishes major archetypes used as predominant images of women, it analyses what features are used in constructing the "correct" role of woman. / Magistro darbas analizuoja moterų vaizdavimą Kairo miesto graffiti erdvėje. Keliant pagrindinę tezė, jog tai nėra vien tik romantizuota ir herojiška kovos prieš kintančią sistemą Egipte forma (Mubarako rėžimas, Armijos valdymas, prieštaringai vertinamo prezidento Morsi kadencija), o veikiau dinamiška bei pliuralistinė viešoji sfera, kur išreiškiamos skirtingos nuomonės, vyksta dialogai ir debatai ir kartais net „graffiti karai“. Bandoma nustatyti kokios moteriškumo įvaizdžiai bei vaidmenys naudojami konstruojant „teisingąją“ moteriškumo idėją. Analizei pasitelkiami vokiečių sociologo Jurgeno Habermaso viešosios sferos principai bei Yuval Davis lyties kaip nacionalinio simbolio konstravimo teorija; naudojami surinkti graffiti darbai gatvėse, interviu su graffiti piešėjais, moterų teisių aktyvistais. Kairo graffiti erdvė ir joje varijuojančios idėjos yra lyginama su visuomenėje vykstančiais debatais apie moters padėti, vaidmenį bei teises. Pirmoji darbo dalis iškelia tris pagrindiniu moteriškumo archetipus: moteris-tauta, moteris-mama, moteris- kekšė, - dominuojančius graffiti sferoje, kur moters atvaizdas dažnai naudojamas kaip metafora įvairių struktūrų, režimo, ar pačios šalies kritikai bei šlovinimui. Analizuojama kaip šie tipai atspindi visuomenėje vyraujančias vertybes susijusias su moters padėtimi bei elgesiu. Antrojoje dalyje analizuojama trys vyraujantys debatai susiję su moterų teisėmis ir padėtimi: seksualinis priekabiavimas, moterų teisių aktyvizmas bei tradicinis... [toliau žr. visą tekstą]

Kriminalinės naujienos žiniasklaidoje dažnai prilyginamos rimtosioms naujienoms. Tai nevisuomet klaidinga, nes tam tikri kriminalinių naujienų bruožai padeda žmonėms geriau orientuotis aplinkoje, teisingiau ją vertinti ar net gauti praktiškai naudingos, faktinės informacijos. Vis dėlto daugeliu atvejų kriminalai žiniasklaidoje užima pernelyg svarbią vietą, nes teoriškai gali būti prilyginami minkštosioms žinims. Kriminalinių naujienų pateikimo kokybė labai priklauso nuo žiniasklaidos ir teisėsaugos bendradarbiavimo, nes teisėsauga dažnai yra vienintelis tokios informacijos šaltinis žurnalistams. Toks naujienų pobūdis lemia, kad kriminalus rengiantys žurnalistai privalo išmanyti ir gebėti taikyti teisines bei etines nuostatas, nurodytas tiek įstatymuose, tiek etikos kodeksuose. Siekiant pakeisti nusikaltimo vertinimą visuomenėje ir išvengti nusikaltimo marginalizavimo bei iš to kylančios traukos, būtinas žiniasklaidos bei teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas, kuriant nusikaltimų kontrolės politiką. Kriminalinių naujienų patrauklumą lemia ir kultūriniai veiksniai. Tokios tautos kaip lietuviai, kurioms istoriškai artimesnis gyvenimas mažose bendruomenėse gana komplikuotai išgyvena šiuolaikinį žmonių susvetimėjimą, urbanizaciją etc. Tai vienas iš kultūrinių bruožų, lemiančių potraukį mirčiai, kuri tarsi atgaivina artimumo, prisirišimo instinktą. Panašūs procesai vyksta ir kitose Vakarų valstybėse. Kriminalinės naujienos žiniasklaidoje atlieka gana svarbią psichologinę... [toliau žr. visą tekstą] / Crime news in Lithuanian mass media often is presented as hard news. It is not always a mistake, because some of the features of crime news help the audience to orientate themselves and to value their social environment much more fairly. However crime news can seem too important in many kinds of news media, as theoretically crime news should be attributed to soft news category. Quality of crime news depends on the co-operation of mass media and justice institutions, because police or prosecutors often are the only source of information for journalists. Also journalists who work on crime issues must know and be able to put into practice legal and ethical norms. In case of changing prejudices of society related to crime and avoid the marginalization of crime (which often causes the attraction to crime subjects), news media and justice institution should create crime control policy. The attraction to crime news is also caused by cultural factors. Such nations as Lithuanians who are used to live in small communities find it difficult to adapt themselves to the urbanization and the growing of social distance among people. This is one of the reasons why people feel attracted to death – it reminds instincts of closeness and attachment. Power of mass media makes crime and death collective phenomenon and strengthen the pathological public sphere. In this case news media works as a mediator and keeps together all members of community. Empirical research showed that the audience takes... [to full text]