Dissertation focuses on qualitative aspects of EU communication strategies applied in two new EU member states, young democracies – Lithuania and Estonia. The overall goal of the research was twofold: to gain a better understanding about the reasons that determine implementation of EU Communication Policy in different national contexts as well as to propose possible solutions how to reshape and adapt it to specific cultures and conditions. Dissertation deals with the normative approach, that EU communication can provide a basis for the formation of the European public sphere and can help to bridge the ‘gap‘ between EU institutions and citizens on the national level. Generally, this comparative study performed in two Baltic countries has shown that while analysing European political communication, it is crucially important to examine strategic-organisational, as well as contextual factors (socio-cultural, political, economic conditions, local particularities of histories and traditions of communication) and values of those communicating (institutional communication officers and journalists) that influence their relationship (political communication culture) and have an impact on messages produced. / Disertacijoje analizuojama, kaip vyksta politikos komunikacijos sistemų europeizacijos procesai naujosiose narėse, jaunos demokratijos valstybėse (Lietuvoje ir Estijoje), apie kurių kontekstą ir patirtis Europos moksliniame diskurse pernelyg mažai yra žinoma. Mokslinė problema formuluojama tokiu klausimu: kokiu būdu ir kokiomis priemonėmis galima būtų užtikrinti efektyvią politikos komunikaciją tarp ES lygmens bei nacionalinių institucijų ir piliečių, ir taip pasiūlyti efektyvių sprendimų, kaip institucinė ES komunikacijos politika, pritaikyta prie skirtingų ES šalių narių ar jų grupių (tokių kaip Baltijos šalys) kontekstų, galėtų padėti spręsti ES demokratijos stygiaus problemą bei paspartinti bendros politinės viešosios erdvės formavimąsi Europoje? Darbe siekta parodyti, kad veiksniai, lemiantys Europos viešosios erdvės formavimąsi, yra daugialypiai bei kompleksiški. Remiantis Lietuvos ir Estijos atvejo analize galima daryti prielaidą, kad ES komunikacijos politikos įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu ir viešosios erdvės europeizacijos galimybes „iš viršaus“ apsprendžia bent trys skirtingos grupės veiksnių: strateginiai-organizaciniai, politikos komunikacijos kultūros (politikos-žiniasklaidos santykio) ir sociokultūriniai (priklausomybė nuo politinio, ekonominio, socialinio ir kt. konteksto).

Žiniasklaidos tyrimai – tarpdisciplininė mokslų sritis, todėl žiniasklaidos problemos, jos kaitos procesai, žiniasklaidos pranešimų poveikis bendruomenės viešosios erdvės formavimui domina ne tik komunikacijos, bet ir sociologijos, politikos, edukologijos ir kitų mokslų šakų tyrėjus. Šiuo metu viešojoje erdvėje netylančios kalbos apie žiniasklaidos transformacijas, jos pateikiamo turinio „komercialėjimo“, žiniasklaidos organizacijų vis didėjančio priklausymo nuo politikos ir verslo asociacijų problemas, paskatino atlikti dar vieną tyrimą, kurio pagrindinis tikslas buvo ištirti regioninės žiniasklaidos organizacijų veiklą ir nustatyti, kokią įtaką vietinės bendruomenės viešosios nuomonės formavimui daro vis labiau „komercialėjanti“, nuo politinių ir verslo organizacijų priklausoma žiniasklaida. Empirinis darbo tyrimas buvo orientuotas į gana nedidelio Lietuvos regiono – Alytaus miesto žiniasklaidą, gautus rezultatus lyginant su kitų regionų patirtimis. Tyrimo metu buvo atlikti 22 giluminiai kokybiniai interviu su žiniasklaidos organizacijų, jų auditorijos, žiniasklaidos stebėtojų atstovais. Buvo siekiama patikrinti, kiek žiniasklaidos tyrėjų anksčiau padarytos įžvalgos yra teisingos praktinėje nedidelio regiono žiniasklaidos veikloje bei išsiaiškinti, kokios galimos naujos problemos, grėsmės visuomenei slepiasi šiandieninėje regioninėje žiniasklaidoje. Gauti rezultatai parodė, kad regioninė žiniasklaida būdama geografiškai arčiausiai savo auditorijos gali daryti didelę įtaką... [toliau žr. visą tekstą] / Media studies is interdisciplinary science, so media problems, changes, influence to society is discussed between many researchers, who are specializing in Communication, Sociology, Politics, Education and many other sciences. There are a lot of talks about recent changes in media, media commercialization, growing influence by political and business organizations. This is research is yet another try to find out, how media is changing, how these changes affect society, what kind of influence businesses and political organizations have in media, how that influence changed in recent slow down in global economy. Empirical research object was media in Alytus, small region in Lithuania, and results were compared with similar regions. 22 follow-up qualitative interviews were carried out between members of media organizations, audience and experts. The main point was to check how theories and predictions, which were made by media experts earlier, work in practice in small regional media nowadays, what new problems are growing and what kind of damage they can do to local communities in near future. The results show, that regional media is very close to its audience geographically and can have a huge impact in formation of public sphere in local community, so the main problems are unclear connections between media and political, business organizations, which has influence in media reports, and media’s manipulation with ‘weakest’ audience in order to get a better sales and profit. A... [to full text]

Viešosios erdvės – visuomenės kultūrinės, dvasinės ir ekonominės būklės atspindys. Viešosios erdvės funkcija – burti skirtingų interesų piliečius, skatinti bendrauti ir kurti. Tačiau kokia viešųjų erdvių situacija šiandienos miestuose ir kaip juose reiškiasi kūrybiškumas? Magistro darbe nagrinėjama Kauno centrinė viešoji erdvė – Nemuno sala kaip potenciali visuomenės komunikacijos vieta. Darbe tyrinėjama pačios vietos kaip centrinės miesto viešosios erdvės potencialas ir jos svarba miestui bei visuomenei. Teorinėje magistro darbo dalyje, remiantis kūrybingos aplinkos teorija, viešoji erdvė pristatoma kaip miesto struktūros dalis. Nagrinėjamos viešųjų miesto erdvių planavimo problemos, kūrybiškas vietos planavimas, vietos įvaizdžio formavimo ir kūrimo procesai. Viešosios erdvės koncepcija traktuojama ieškojimų, eksperimentavimo, siurprizų ir nuotykių vieta. Antroje ir trečioje darbo dalyse Nemuno sala nagrinėjama kaip sociokultūrinių sąlygų suformuotas miesto centrinis parkas. Ji analizuojama Kauno miesto geografiniu ir urbanistinės strategijos aspektu, taip pat viešajame diskurse. Empirinėje darbo dalyje pateikiamas Nemuno salos viešosios erdvės potencialas kūrybinėms iniciatyvomis. Kiekybis ir kokybinis tyrimas remiasi psichogeografijos ir kūrybingo miesto perspektyvomis. Nagrinėjama geografinės aplinkos poveikis žmonių elgesiui ir emocijoms, tarpusavio komunikacijai. Nemuno sala, teorinėje dalyje dėl savo geografinės padėties ir fizinės būklės traktuojama deaktyvuota... [toliau žr. visą tekstą] / Public space is a reflection of society cultural, spiritual, and economic conditions. Public spaces are designed to bring together the different interests of the citizens, encouraging them to interact and engage them in creative work. But what is the situation today with the public spaces in cities and how they are developing creativity? The Island of Nemunas, which is the main public space of Kaunas, is a potential place for meetings and inter-communications between different social groups. Master thesis analize the public space as a potencial city center place for inspiration and relevance for the city. Master of theoretical work, based on the theory of creative environment, public space is presented as an urban structure, it also explains problems of public spaces of the city planning issues, creative urban planning, design and place branding tool. Here public space is seen as place of explorations, experimentation, surprises and adventure. In the second and third parts of the work Nemunas Island is analyzed as the city central park, which was shaped by socio-cultural conditions. Public space in the Kaunas city was analyzed as geographical area, as area in social discourse and urban strategy of Kaunas city. The empirical part of work talks about Island of Nemunas as a public space for the creative initiatives. The research is based on psycho geographic and creative urban perspectives. Geographic environment impact on human behavior and emotions, peer communication is... [to full text]

Magistro baigiamojo darbo objektas – su maistu susijusios kultūrinės reikšmės maisto reklamose. Darbo tikslas – teoriškai nustatyti reklamoje kuriamas su maistu susijusias kultūrines reikšmes ir jas išanalizuoti remiantis semiotinio metodo instrumentarijumi. Darbo uždaviniai: aptarti semiotikos mokyklas – jų raidą, pagrindines kryptis, svarbiausius autorius, metodo instrumentarijų, atskleisti pagrindines sąvokas; pristatyti reklamą, jos raidą, pagrindinius principus ir vaidmenį šiuolaikinėje vartotojų visuomenėje, atskleisti semiotinį požiūrį į reklamą; ištirti maisto funkcijas šiuolaikinėje visuomenėje ir su maistu susijusias reikšmes skritinguose kultūros sluoksniuose; taikant semiotinį metodą, išanalizuoti, kaip maisto reklamose kuriama kultūrinė reikšmė, kokie socialiniai ir kultūriniai kodai veikia reikšmės kūrime. Išanalizavus mokslinę literatūrą, atskleista, kad semiotikos modelis yra tinkamas kultūrinių reikšmių kūrimui reklamoje tirti. Pristatant su maistu susijusias kultūrines reikšmes, analizuota sociologijos, antropologijos, kultūros studijų ir kitų mokslo sričių literatūra, o jai susisteminti panaudotas Geerto Hofstede‘o daugiasluoksnis kultūros modelis (Hofstede, 1984). Maistas atlieka diferenciacijos funkciją tarp kultūrų ir kultūros viduje – tarp jos skirtingų sluoksnių, o kai kuriose kultūrose – ir tarp individų. Šiuolaikinėje modernioje visuomenėje jis taip pat yra privačią ir viešąją erdvę, o kartu – ir moteriškąją bei vyriškąją sritį skiriantis elementas... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this study is food-related cultural meanings in food advertising. This study attempts to theoretically establish the food-related cultural meanings that are being created via advertisements and to analyze them using the instrumentation of the semiotic method. In this study two main semiotic schools are introduced, including their development, main directions, most significant authors, the instrumentation of the method, main concepts that will be used. There has been a concept of advertising as such analyzed, also its development, main principles and the role it plays in a consumer society. The functions of food in a contemporary society and food-related meanings in different cultural layers have been investigated. It was investigated both how food advertising creates the cultural meaning and what social/cultural codes work in this process by using the semiotic method. The analyzed scientific studies show that the semiotic model is suitable for exhibiting the creation of cultural meanings in advertising. In order to examine the food-related cultural meanings, various works of sociology, anthropology, culture and other fields of science were taken into account. The findings of those works were systematized using the Geert Hofstede’s model (Hofstede, 1984). Food separates both the cultures and layers or individuals in a culture from each other. In the contemporary society, food is a marker of private and public spaces, as well as feminine and masculine fields. Food... [to full text]