Šiuolaikinės visuomenės požiūrį į šeimą lemia kintantys vyro ir moters socialiniai vaidmenys: nuo tradicinio, kai vyras laikomas šeimos maitintoju, o moteris rūpinasi vaikais ir namų ruoša, pereinama prie egalitarinio (pranc. egalitaire – lygybė), kai abu sutuoktiniai (partneriai) yra ekonomiškai aktyvūs, dalijasi namų ruošos darbus bei vaikų priežiūra, kartu priima sprendimus. Nepaisant to, ar šeima yra egalitarinė, ar tradicinė, pagal bendras šeimai priskiriamas funkcijas ji atlieka vieną svarbiausių – socializacijos – funkciją. Tyrimų, kaip šeimos instituto pokyčiai veikia vaikų socializaciją, nėra daug, todėl ir buvo nuspręsta magistro baigiamajame darbe ištirti tėvų požiūrį į vaikų socializaciją egalitarinėje šeimoje. Šeimos institutas Lietuvoje dabar išgyvena pereinamąjį laikotarpį, o šeimose egalitarinės nuostatos sutuoktinių (partnerių) vaidmenų klausimais dažnai susipina su tradicinėmis, patriarchalinėmis nuostatomis, todėl šiame darbe svarbiausiu kriterijumi, atskiriančiu egalitarinę šeimą nuo tradicinės, laikomas abiejų tėvų ekonominis užimtumas. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad egalitarinėse šeimose tėvai per mažai laiko praleidžia kartu su vaiku. Dėl ilgos darbo trukmės atsiradęs nuovargis ir sutrumpėjęs laikas, skirtas pareigoms šeimoje atlikti, turi neigiamos įtakos šeimos gyvenimo kokybei ir vaikų socializacijai. Magistro baigiamąjį darbą sudaro trys pagrindiniai skyriai, kiekvienas skyrius turi poskyrius. Baigiamajame darbe yra 8 poskyriai; bendros viso... [toliau žr. visą tekstą] / Modern society's attitude towards family is changing due to a man’s and a woman's social roles: from the traditional, where the man is breadwinner and the woman takes care of children and household chores, to the egalitarian (in French egalitaire - Equality), where both spouses (partners) are economically active, share household chores and children care, make decisions. Despite whether the family is egalitarian or traditional, from all common family functions, it accomplishes the most important - the socialization function. There are not many researches, how the changes of family institute affect children's socialization, and therefore, it was decided to investigate parent’s attitude towards children's socialization in an egalitarian family in this Master’s Work. Family institute is now going through a transitional period in Lithuania. The egalitarian provisions of the roles of spouses (partners) have often been intertwined with the traditional, patriarchal roles and so, in this work a key criterion for separating the egalitarian family from a traditional one, is both parents' economic employment. The results of this work showed that in the egalitarian families parents spend not enough time with their children. Due to long working hours the tiredness and shortage of time for the family duties, have negative influence on family life and children's socialization. Master's work consists of three main parts, each part has subsections. The final work consits of eight... [to full text]

Dalia Jazukevičiūtė (g. 1952 m.) – viena populiariausių, moterų rašytojų Lietuvoje. Pirmuoju Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiu autorė išgarsėjo tiriamosios žurnalistikos straipsniais. Jazukevičiūtės kūryba apdovanota ne viena premija, o jos trys romanai Anarchistės išpažintis, Juodas kvadratas, Dviejų mėnulių baras susilaukė didelio literatūrologų dėmesio. Rašytoja savo romanuose vaizduoja kuriančią moterį ir jos ieškojimus gyvenime. D. Jazukevičiūtė kuriančios moters stereotipą priešpastato iki tol literatūroje vyravusiam tradicinės moters paveikslui. Tradicinė moteris literatūroje buvo vaizduojama kaip atsisakanti savo interesų, nenorinti ar nesugebanti keistis kartu su besikeičiančiu pasauliu. Jazukevičiūtės romanų tematika apima kuriančios moters gyvenimo istoriją. Autorės kūryboje iškyla ne tik vaizduojamojo laikotarpio peripetijos, bet ir skaudi moteriškoji patirtis. Ryžtingas Jazukevičiūtės „silpnosios“ ir „stipriosios“ lyčių kaip socialinės problemos išryškinimas, moters paveikslo keitimas, kritikų ir skaitytojų vertinimai, liudija moteriškosios problematikos aktualumą. Magistro darbo objektas - kūrybine veikla užsiimančios moters „aš“ raiškos problema, remiantis D. Jazukevičiūtės romanų Anarchistės išpažintis (2007), Juodas kvadratas (2007), Dviejų mėnulių baras (2008) pagrindinių veikėjų, Katerinos N., Stellos ir Marijos gyvenimo istorijomis. Darbo tikslas - atskleisti naujus kuriančios moters vaizdavimo bruožus Dalios Jazukevičiūtės romanuose Anarchistės... [toliau žr. visą tekstą] / Dalia Jazukevičiūtė (D.O.B. 1952) is one of the most popular women writers in Lithuania. During the first decade of Lithuanian Independence the author earned her fame by the articles of investigative journalism. The creational work of Jazukeviciute is awarded for some times and her three novels “Anarchistės išpažintis”, “Juodas kvadratas”, “Dviejų mėnulių baras” received much attention from literary specialists. In her novels the writer depicts creating woman and her searches in life. D. Jazukeviciute sets the stereotype of creating woman against the picture of traditional woman, which prevailed in literature till then. Traditional woman in literature was depicted as rejecting her own interests, not wanting or not being able to change with the changing world. The topics of Jazukeviciute’s novels includes life story of a creating woman. In the author’s creational work not only peripeteias of depictive periods are raised, but also a painful woman’s experience. Resolved emphasis of Jazukeviciute’s “weak” and “strong” genders as a social problem, change of woman’s picture, evaluations of critics and readers witness relevance of womanly problematic. The object of master thesis – self-expression problem of a woman, engaged in creative activity, with reference to life stories of protagonists Katerina N., Stella and Marija from the novels by D.Jazukeviciute “Anarchistės išpažintis” (2007), “Juodas kvadratas” (2007), “Dviejų mėnulių baras” (2008). Aim of master thesis – to... [to full text]

Magistro baigiamojo darbo objektas – su maistu susijusios kultūrinės reikšmės maisto reklamose. Darbo tikslas – teoriškai nustatyti reklamoje kuriamas su maistu susijusias kultūrines reikšmes ir jas išanalizuoti remiantis semiotinio metodo instrumentarijumi. Darbo uždaviniai: aptarti semiotikos mokyklas – jų raidą, pagrindines kryptis, svarbiausius autorius, metodo instrumentarijų, atskleisti pagrindines sąvokas; pristatyti reklamą, jos raidą, pagrindinius principus ir vaidmenį šiuolaikinėje vartotojų visuomenėje, atskleisti semiotinį požiūrį į reklamą; ištirti maisto funkcijas šiuolaikinėje visuomenėje ir su maistu susijusias reikšmes skritinguose kultūros sluoksniuose; taikant semiotinį metodą, išanalizuoti, kaip maisto reklamose kuriama kultūrinė reikšmė, kokie socialiniai ir kultūriniai kodai veikia reikšmės kūrime. Išanalizavus mokslinę literatūrą, atskleista, kad semiotikos modelis yra tinkamas kultūrinių reikšmių kūrimui reklamoje tirti. Pristatant su maistu susijusias kultūrines reikšmes, analizuota sociologijos, antropologijos, kultūros studijų ir kitų mokslo sričių literatūra, o jai susisteminti panaudotas Geerto Hofstede‘o daugiasluoksnis kultūros modelis (Hofstede, 1984). Maistas atlieka diferenciacijos funkciją tarp kultūrų ir kultūros viduje – tarp jos skirtingų sluoksnių, o kai kuriose kultūrose – ir tarp individų. Šiuolaikinėje modernioje visuomenėje jis taip pat yra privačią ir viešąją erdvę, o kartu – ir moteriškąją bei vyriškąją sritį skiriantis elementas... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this study is food-related cultural meanings in food advertising. This study attempts to theoretically establish the food-related cultural meanings that are being created via advertisements and to analyze them using the instrumentation of the semiotic method. In this study two main semiotic schools are introduced, including their development, main directions, most significant authors, the instrumentation of the method, main concepts that will be used. There has been a concept of advertising as such analyzed, also its development, main principles and the role it plays in a consumer society. The functions of food in a contemporary society and food-related meanings in different cultural layers have been investigated. It was investigated both how food advertising creates the cultural meaning and what social/cultural codes work in this process by using the semiotic method. The analyzed scientific studies show that the semiotic model is suitable for exhibiting the creation of cultural meanings in advertising. In order to examine the food-related cultural meanings, various works of sociology, anthropology, culture and other fields of science were taken into account. The findings of those works were systematized using the Geert Hofstede’s model (Hofstede, 1984). Food separates both the cultures and layers or individuals in a culture from each other. In the contemporary society, food is a marker of private and public spaces, as well as feminine and masculine fields. Food... [to full text]