Temos aktualumas. Visame pasaulyje šalys siekia panaudoti savo privalumus – gamtinius išteklius, kultūrinį paveldą, kraštovaizdį, geografinę padėtį, kompetentingus žmones ir kt., kad sukurtų šalies gyventojams socialinę, ekonominę gerovę. Ilgą laiką ekonominė plėtra buvo laikoma šalių vystymo prioritetu ir tik per paskutinius dešimtmečius pradėtos taikyti kompleksinės marketingo strategijos, padedančios kurti šalies konkurencinį pranašumą išryškinant šalies identitetus bei potencialą, tai būtiną norint pritraukti aukštos kvalifikacijos rezidentus bei užsienio investuotojus, plėtoti turizmą, padidinti eksportą, stiprinti šalies verslumą ir gerinti šalies gyventojų gyvenimo kokybę. Tam pasiekti šalies valdžios atstovai taiko įvairias marketingo priemones bei šalies prekės ženklo kūrimo techniką, siekdami padidinti šalies žinomumą ir teigiamą įvaizdį. Viena iš marketingo priemonių kuriant šalies prekės ženklą yra marketingo komunikacijos. Problema atsiranda tuomet, kai sprendžiama kaip efektyviau taikyti marketingo komunikacijas, kad būtų pasiektas norimas rezultatas. Problemos ištyrimo lygis. Šalies prekės ženklo kūrimas ir taikomos marketingo priemonės tam, kad būtų padidintas šalies žinomumas ir sukurtas teigiamas įvaizdis analizuojami plačiai visame pasaulyje. Šiuo klausimu prirašyta daug mokslinių straipsnių, bei atlikta įvairių socialinių, marketingo tyrimų. Dauguma šalių jau turi savo šalies prekės ženklus ir juos sėkmingai naudoja visame pasaulyje. Mokslinėje... [toliau žr. visą tekstą] / All over the world countries are trying to use their advantages – natural resources, cultural heritage, landscape, geographical location, competent people and etc., with the reason to create social and economical welfare for local people. To create this the representatives of government are applying different marketing tools and country brand creation techniques in order to increase the notoriety and positive image of the country. Marketing communication is one of the marketing tools for creating country brand. The main object of this paper is marketing communications of Lithuania, Latvia and Estonia. The theoretical studies showed that the place where the country brand is formed is very important, because only appropriate chosen and used tools of communications could help to form desirable country brand. The spread of information through communications helps to know about oneness and possible benefit for objective markets. The empirical research showed that Estonia from all Baltic countries has the best country image both inside and outside the country. This country is considered as the most perspective and suitable for investments due to innovative solutions and capability to spread information internationally. The duration of made research presented in this paper is 30 days. This paper also contains 76 pages, 28 pictures and 6 tables.

Įmonei norinčiai prisitaikyti prie besikeičiančios išorinės aplinkos būtina daugiau dėmesio skirti marketingo veiklai. Vienas svarbiausių marketingo aspektų sėkmingoje įmonės veikloje – prekės ženklo teigiamo įvaizdžio formavimas. Tai parodo pasirinktos temos aktualumą. Problema. Intensyvios konkurencijos kontekste mokslininkai ir praktikai diskutuoja apie prekės ženklo įvaizdžio formavimą. Prekės ženklo įvaizdžio formavimo klausimais mokslinius tyrimus atlieka tokie mokslininkai, kaip: Kapferer (1997; 2003), Chernatony (1999, 2001), Aaker ir Joachimsthaler (1997, 2003), Keller (1993, 1998), Melin (1997). Tačiau kintant rinkos sąlygoms bei vartotojų norams ir lūkesčiams, įmonėms būtina pastoviai atlikti prekės ženklo įvaizdžio tyrimus, siekiant stiprinti vartotojų lojalumą prekės ženklui. Todėl šiame darbe sprendžiama problema įvardijama klausimu – kokie prekės ženklo identiteto elementai yra svarbiausi, formuojant teigiamą prekės ženklo įvaizdį ir stiprinant vartotojų lojalumą prekės ženklui? Darbo objektas – lojalumas prekės ženklui. Darbo tikslas – parengti vartotojų lojalumo prekės ženklui stiprinimo teorinį modelį ir jį empiriškai patikrinti „Paul Mitchell“ prekės ženklo pavyzdžiu. Darbo uždaviniai: 1. Atskleisti vartotojų lojalumo konceptualiąją esmę; 2. Išanalizuoti ir apibendrinti prekės ženklo sampratą ir identiteto elementus; 3. Atlikti prekės ženklo įvaizdžio kūrimo proceso analizę; 4. Pagrįsti vartotojų lojalumo ir prekės ženklo įvaizdžio sąsajas; 5. Parengti... [toliau žr. visą tekstą] / The topicality of master‘s theme shows that company has to sustain consumers’ interest for company’s brand name. It is essential condition to keep positive and desirable brand image. The problem of work is developing when competition becomes very intensive in the market. The researches of brand image formation made scientists as: Kapferer (1997; 2003), Chernatony (1999, 2001), Aaker ir Joachimsthaler (1997, 2003), Keller (1993, 1998), Melin (1997). Conditions are very changeable in the market, so company strive for costumers’ loyalty of brand name. The problematical questions of work are: to find main factors for formatting positive brand image and increasing costumers’ loyalty. The aim of work is to formulate theoretical model for increasing costumers’ loyalty of “Paul Mitchell” brand name and prove the model in empirical research. The tasks of work: 1. To reveal the conceptual meaning of customers loyalty; 2. To make assay of brand name conception and the elements of identity. 3. To make analysis of brand image formation; 4. To substantiate interface between customers loyalty and brand image. 5. To formulate theoretical model of company‘s brand image to sustaining customers’ loyalty. 6. To make empirical research of customers’ loyalty of “Paul Mitchell” brand name. 7. With theoretical and empirical results to review theoretical model of company‘s brand image to sustaining customers’ loyalty. In this study we analyzed consumer loyalty and its assessment methodology. The... [to full text]

Darbo tikslas - parengti asmenybės prekės ženklo formavimo teorinį modelį ir jį empiriškai patikrinti penkių asmenybių pavyzdžiu. Siekiant įgyvendinti tikslą keliami šie uždaviniai: 1.Apibūdinti prekės ženklo ir jo vertės konceptualiąją esmę; 2.Atskleisti asmenybės prekės ženklo esmę; 3.Išanalizuoti ir apibendrinti asmenybės prekės ženklo formavimo sprendimus; 4.Identifikuoti ir pagrįsti asmenybės prekės ženklo identiteto elementus; 5.Parengti asmenybės prekės ženklo formavimo teorinį modelį; Asmenybės prekės ženklo formavimo teorinį modelį empiriškai patikrinti penkių asmenybių pavyzdžiu. Magistro baigiamąjį darbą sudaro trys dalys. Pirmoje darbo dalyje atskleidžiama prekės ženklo konceptualioji esmė, pateiktas asmenybės prekės ženklo formavimo teorinis pagrindimas, pristatant jo sampratą ir identiteto elementus. Antroje darbo dalyje pagrindžiamos asmenybės prekės ženklo formavimo prielaidos ir pateikiamas asmenybės prekės ženklo formavimo teorinis modelis. Pateikiama parengta asmenybės prekės ženklo formavimo modelio tyrimo metodologija. Trečioje darbo dalyje remiantis apibendrintomis metodologinėmis nuostatomis, atliktas asmenybės prekės ženklo empirinis tyrimas ir apibendrinti jo rezultatai. Teorinis asmenybės prekės ženklo formavimo modelis empiriškai patikrintas, o pagal gautus rezultatus modelis pakoreguotas. Baigiamąjį magistro darbą sudaro trys dalys, kurios išdėstytos 77 puslapiuose. Pateikta 28 lentelės, 23 paveikslai, 2 priedai. Rašant baigiamąjį magistro darbą... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of the final paper for Master is to provide theoretical aspects of the personality brand formation process and empirically analyze model of personal brand formation. To achieve the desirable results these tasks were put: 1)To describe the brand and its value in conceptual nature; 2)Disclose personal brand essence of the concept; 3)To analyze and summarize decisions of personality brand formation; 4)Identify and validate elements of personal brand identity; 5)Create a theoretical model of personal brand formation; 6)To verify created model of personal brand formation empirically. The final work for Master consists of three parts. The first part covers the theoretical aspects, reveals conceptual essence of the brand, submission of personality brand creation theoretical justification with presenting personality brand concept and identity elements. The second part provides theoretical personality brand formation model, which is created after summarizing opinions of different authors. At the same part is presented methodology for theoretical model of personality brand formation research. The third part provides empirical research using three methods: questioner, depth interview and projection techniques (word association method). This part also includes research results analysis and adjusted model of personal brand formation. At the end of the final paper for Master the conclusions based on the results of the theoretical studies and empirical research are listed. The... [to full text]

Tarptautinė rinka yra itin konkurencinga, pastaruoju metu Lietuva aktyviai bando į ją įsilieti visapusiškai ir lygiateisiai. Prekės ženklo sukūrimas yra svarbus įrankis kiekvienai valstybei, bandančiai pristatyti save pasauliui, tad kyla didelis neaiškumas, kaip sukurti nacionalinį identitetą atspindintį prekės ženklą, kuris gerintų valstybės įvaizdį bei atneštų jai didžiausią naudą. Lietuvai, tik prieš metus susikūrusiai logotipą, šalies rinkodaros tema yra nauja ir itin aktuali, savoka "valstybės prekės ženklas" pradėta vartoti analizuoti vėliau negu kitose šalyse, kaip ir išskirtinio dėmesio skyrimas šalies įvaizdžiui bei prekės ženklui. Valstybė, nebūdama tikra dėl savo įvaizdžio, tik antru bandymu išsirinkusi savo prekės ženklą, ryžtasi juo perteikti savo identitetą ir sudominti pasaulį. Tačiau kaip ją mato kitos valstybės ir kokią reikšmę tai turi Lietuvos gyvenime? Darbe nagrinėjami valstybės prekės ženklo elementai, jų sąsajos su valstybės įvaizdžiu, tiriama sėkmingo prekės ženklo sąvoka bei, remiantis teorinėm žiniom, Lietuvoje ir pasaulyje atliktais tyrimais, moksliniais straipsniais, analizuojamas Lietuvos atvejis. / Countries are becoming more aware and make sure that it is important to name out clearly how they want to be visible, to highlight and promote their best sides and properties. While tourism has always been seen as the most visible expression of the country's brand, it has recently become disputed that image, reputation and public identity and values have an impact on it by means of products, population, investment opportunities and even foreign aid and support. In Country Brand Index 2008 it is said that the best way to create a successful country brand - look at the country holistically, to clear out precise key objectives and needs, as well as the process of adding the two - both private and public sectors as well as assign and clearly identified their functions. Country as brand can be a physical good (something tangible), a service, an idea or an experience. Marketing a country is unique because it is a product composed of a physical good, a service, and an idea, which combined provides the visiting experience. Combining the physical goals and the services/events helps to promote the best side of countries image. The aim of this work is to find out what the state branding is and the importance it has in Lithuania’s life.

Lyderiaujančio prekės ženklo kūrimo elektroninėje rinkoje tema yra vis dar aktuali. Pirmiausiai todėl, kad lyderiaujantis prekės ženklas yra vienas iš didžiausių įmonės konkurencinių pranašumų. Antra, greitai auganti elektroninė rinka lemia naujų iššūkių ir galimybių atsiradimą. Šio darbo tikslas: išanalizavus lyderiaujančio prekės ženklo kūrimo ir adaptavimo elektroninėje rinkoje aspektus, pasiūlyti lyderiaujančio prekės ženklo kūrimo elektroninėje rinkoje modelį SEB Bankas pavyzdžiu. Darbą sudaro įvadas, trys dalys ir išvados. Pirmoje dalyje atskleidžiami teoriniai lyderiaujančio prekės ženklo kūrimo aspektai: pateikiamos prekės ženklo sąvokos, lyginami lyderiaujančio prekės ženklo vadybos ir kūrimo modeliai, pateikiami lyderiaujančio prekės ženklo kūrimo uždaviniai, principai bei prekės ženklo lyderystės įvertinimo matrica. Antroje dalyje analizuojami prekės ženklo adaptavimo elektroninėje rinkoje ypatumai: nagrinėjami prekės ženklo vadybos tradicinėje ir elektroninėje rinkoje skirtumai, aprašomi pagrindiniai kūrimo principai, įrankiai, išskiriami internetinės svetainės, kuriančios lyderiaujantį prekės ženklą, kriterijai. Remiantis išnagrinėta literatūra, pasiūlomas teorinis lyderiaujančio prekės ženklo kūrimo elektroninėje rinkoje modelis. Trečioje dalyje atliekamas empirinis tyrimas. Pirmoje tyrimo dalyje, taikant anketinės apklausos ir ekspertų apklausos metodus, analizuojami internetinės svetainės, kuriančios prekės ženklą, kriterijai. Antroje tyrimo dalyje, atliekant... [toliau žr. visą tekstą] / The creation of a brand in the rapidly changing electronic market today is a greatly relevant topic. First of all, that the leading brand is one of the most powerful tools providing a business company with a competitive advantage. Moreover, apace growing electronic market brings a great number of new challenges and attractive opportunities for creating new brands. The aim of this master thesis is to analyze the theoretic aspects regarding both brand’s creation and adaptation in the electronic market and suggest an appropriate model of the leading brand’s creation in the electronic market as well provide the empirical examination of the suggested model. The paper compounds of introduction, three chapters and conclusions. The first chapter of the master thesis is dedicated to describe the brand conception, its leadership and brand’s creation models. It draws attention, that aiming to create a leading brand it is important to eliminate the principles of classical brand management, which focuses mainly on the short-term goals. In order to create a leading brand culture the company should follow long-term interests. The second chapter of the article deals with the issues of brand’s adaptation in the electronic market. It is known, that website is the main vehicle building brand in this market. Also there were suggested six groups of criterion that help create the brand on website. While the third chapter of the paper presents a market research which was conducted to examine the... [to full text]

Magistro darbo objektas – šiuolaikinės grožinės literatūros stambiosios prozos kūrėjai, kurių kūrybinis įdirbis – solidus romanų skaičius. Pasirinkti šiuo metu vieni populiariausių autorių: Jurga Ivanauskaitė, Renata Šerelytė, Juozas Erlickas, Sigitas Parulskis, Edvinas Kalėda ir Edmundas Kalėda. Keliama hipotezė, kad kol kas bene vienintelis tikrasis, todėl ir stipriausias „prekės ženklas” Lietuvos leidyboje yra rašytoja Jurga Ivanauskaitė, todėl darbe jos „prekės ženklui” bus skiriama daugiausia dėmesio. Kiti pasirinkti autoriai yra žinomi, skaitomi, pastebimi kritikų ar pelningi, tačiau juos pavadinti „prekės ženklais” galbūt būtų per drąsu. Žinoma, jie turi visas galimybes tokiais tapti. Darbo tikslas – patvirtinti iškeltą hipotezę arba ją paneigti (įrodyti, kad Lietuvos leidyboje jau susiformavo ar buvo suformuota daugiau autorių „prekės ženklų”). Darbo uždaviniai: apibrėžti prekės identifikavimo priemones, plačiau analizuojant prekės ženklo sąvoką, išanalizuoti, kokia prekės ženklo svarba knygų rinkoje, sudaryti potencialią schemą, pagal kurią galėtų būti kuriamas autoriaus „prekės ženklas” knygų rinkoje, ir pagal ją išanalizuoti, kurie autoriai Lietuvoje jau įsitvirtinę kaip „prekės ženklai” (kokius priėjimo prie vartotojo kanalus jie naudoja, o kurių neišnaudoja). Darbo metodas: statistinių duomenų (kokie kūriniai kokiu tiražu išleisti, perleisti, versti į kitas kalbas) ir mokslinės literatūros analizė. Šis darbas naujas ir aktualus tuo, kad Lietuvoje autorius kaip... [toliau žr. visą tekstą] / As all commodities, books have their identification codes. Users identify books according to author, name, publishing house, typography, etc. These things in the book market are conceptualized as trademarks. This research concerns certain author, whose name can work as a strong motive in choosing a book to buy, as a trademark. In this work the term trademark is being understood as full range of associations that appear in the buyers mind when he/she sees or encounters an item, service or certain name, i. E. author’s name. When this element of a book overshadows the design of the book, the typography, publishing house or even the price of the book, i.e. determines the decision of the reader, it should be admitted that the author has already became a “trade mark”. The object of the research is supposed to help to answer the above mentioned questions. So the object of the recent work is the authors of the modern fiction whose creative output is the steady number of novels. The chosen authors are divided into two groups. The authors that will be considered to be trade marks are the following: Jurga Ivanauskaitė, Renata Šerelytė, Sigitas Parulskis, Juozas Erlickas (belonging to the first group) bei Edmundas Malūkas ir Edvinas Kalėda (belonging to the second group). The research formulates the hypothesis that for the meantime the only one real and thus the strongest “trademark” in the Lithuanian publishing market is the author Jurga Ivanauskaitė, therefore the analysis of her name... [to full text]

Magistrinio darbo tikslas – ištirti šalį kaip turizmo prekinį ženklą, pabrėžiant emocinio elemento svarbą. Šalies ženklas yra šalies prekinis ženklas, priklausantis vietovės ženklų grupei. Šalies ženklas skiriasi nuo kitų prekinių ženklų ir pasižymi: ilgaamžiškumu, globalumu, funkcionalumu, socialumu, daugialypiškumu, substitucionalumu, emocionalumu, yra suvokiamas kaip „mados aksesuaras. Dėl nuolat vykstančių ekonominių, socialinių bei politinių pakitimų, šalies ženklas turi būti atnaujinamas. Šio proceso metu koreaguojamas ar formuojamas šalies įvaizdis. Magistriniame darbe pateikiamas rekomendacijų sąrašas, kuriuo galima naudotis kuriant ar atnaujinant šalies ženklą; taip pat aprašomi turistų poreikiai, motyvai bei elgsena. Egzistuoja keletas emocijų tipų, tačiau dažniausiai jos klasifikuojamos į įgimtas, vidines ir situacines, taip pat į teigiamas ir neigiamas. Prekinio ženklo įtraukimo koncepcija apima marketingo komunikacijas, reklamą, vartotojų elgseną bei parodo emocinį ryšį su šalies ženklu. Anksteni empiriniai tyrimai parodė reprezentacinį prekinio ženklo aspektą esant svarbesnį nei funkcinis, kas leido manyti, jog formuojant nuomonę apie šalies ženklą svarbios emocijos. Taigi buvo inicijuotas nuajas empirinis tyrimas, kuriame tirtos šalies reklamų bei logotipų sukeliamos emocijos, nulemenčios požiųrį į šalies ženklą. Pasirinkats foklus grupės interviu vyko Danijoje, anglų kalba apklausiant skirtingų tautybių 21-27 metų amžiaus studentus. Tyrimo metu iškeltos 6... [toliau žr. visą tekstą] / The main point of the master’s thesis is to analyze country as a tourism brand emphasizing its emotional element. Country brand is one of the many brand types and belongs to the group of destination brands, which is oriented to the tourism sector. Country brand differs from other brand types and is characterized as being global, functional, social, multiple, substitute, emotional, and durable. In relation with economical, political or social changes re-branding process is needed in order to shape or even recover country image. In this work the list of most popular recommendations for successful country brand creation or re-branding is proposed some perceptions of tourist’s needs, motivations and travel behavior are also given. While analyzing the perception of emotions the difference of the main terms is described: “emotions” reveal the emotional reactions and the “affect” has the meaning of the emotional experience. There are several types of emotions: one classifies them into inherent, intrinsic and incidental; the other classification notes emotions being positive, negative and bi-directional. Conception of involvement includes marketing communications, advertising, consumer behavior and shows the strength of the emotional relation with the country brand. Previous empirical research of destination branding has proved importance of stressing its representational aspect. This can be done through the emotions evoked. For this reason another research was initialized to... [to full text]

Šalių ženklodara – tai nauja valstybių įvaizdžio formavimo bei valdymo forma, pastaraisiais metais pasaulyje sulaukianti vis daugiau dėmesio. Šalių ženklodara išskirtinė tuo, kad čia, pasitelkiant versle naudojamas priemones ir patirtį, sukuriama platforma, kurios pagalba šalys gali lengviau, sparčiau ir efektyviau naudotis savo privalumais. Lietuva vis dar nėra sukūrusi įvaizdžio, kuris padėtų formuoti palankią nuomonę tiek viešajame, tiek verslo sektoriuose užsienyje. Šiandien Lietuvos prekės ženklo kūrimo procesas yra sustabdytas, o pastangos sukurti Lietuvos įvaizdį gali būti įvardijamos kaip neveiksmingos. Magistro darbo tyrimo objektas – Lietuvos įvaizdžio kūrimo procesas šalių ženklodaros ir tapatybės paieškų kontekste. Darbo tikslas – išanalizuoti naujausias Lietuvos prekės ženklo koncepcijas ir įvardinti galimas Lietuvos įvaizdžio kūrimo nesėkmių priežastis. Darbe keliama hipotezė: Lietuvos įženklinimo procesas išryškino Lietuvos tapatybės problemas bei šio projekto strateginio valdymo trūkumus. Darbo uždaviniai: išsiaiškinti, iš kur kyla ir kokią reikšmę šalių ženklodara turi šiandieninėje pasaulio įvaizdžio politikoje bei kaip ji siejasi su tapatybe ir įvaizdžiu; ištirti šalių ženklodaros specifiką ir funkcijas; išryškinti įženklinimo privalumus naujoms valstybėms; išnagrinėti šalių ženklodaros procesą bei įvardinti dažniausiai pasitaikančias problemas ir klaidas; išnagrinėti Lietuvos tapatybės projekcijas bei esamą Lietuvos įvaizdį; išanalizuoti ir palyginti... [toliau žr. visą tekstą] / Nation branding is a new form of forming and managing the image of a country. A proper branding strategy can help ecountries gain international popularity. The State-level formation of Lithuania’s image started thirteen years ago. Nevertheless, Government’s efforts to brand Lithuania have been unsuccessful. Today the process of Lithuania’s image formation has been suspended. The object of the research of the master thesis is the process of creation of Lithuania’s image in the context of nation branding and the search for identity. The goal of the thesis is to analyse the newest concepts of Lithuania’s nation brand and to envisage the complexity of problems for their implementation. The main tasks of the paper are: to ascertain the origins of nation branding and to define its significance in the global image policy, and how it is connected with identity and image; to explore specific characteristics and functions of nation branding; to highlight the advantages of nation branding to new countries; to explore the process of nation branding and to identify most common problems and mistakes; to explore the projections of Lithuanian identity and the present image of Lithuania; to analyse and compare recommendations and contradictions of Lithuanian brand books in the context of Lithuanian identity through the prism of the “brave country” idea and identification with a region; to prove that obstacles in the process of branding Lithuania are due to the absence of a clear perception of... [to full text]

The orgin of brand value creation is consumer attitudes towards the brand, and the result of owning powerfull brand is the increased shareholders value. In vast majority of cases these two aspects are analysed sepatately, however, we see a need of looking at that as undivided. This is due to the fact that brand value does not depend only on the consumer’s behaviour. It has much to do with a market situation and the owners’ behaviour, therefore, it is crucial to conceptualize brand value creation process and develop adequate quantitative methods of measuring brand value.

Magistrinio darbo objektu pasirinktas Lietuvos mobiliųjų telekomunikacijų kompanijų korporacinio įvaizdžio formavimas bei jo komunikacija. Darbo tikslas – išanalizavus pasirinktų kompanijų įvaizdžio komunikaciją, nustatyti pozicionavimo tendencijas Lietuvos mobiliųjų telekomunikacijų rinkoje bei įžvelgti galimo naujo operatoriaus galimybes, neužpildytas įvaizdžio komunikacijos nišas. Pagrindiniai darbo uždaviniai yra aptarti įvaizdžio svarbą šiandieninėje verslo aplinkoje, išskirti naujausias jo formavimo priemones ir tendencijas Lietuvos telekomunikacijų rinkoje; apsibrėžti tyrimo metodologiją; analizuoti trijų mobiliųjų telekomunikacijų kompanijų korporacinio įvaizdžio komunikaciją; palyginti, kokių įvaizdžio formavimo strategijų imasi kiekviena kompanija ir kokį įvaizdį stengiasi komunikuoti visuomenei; atrasti dar neišnaudotų įvaizdžio nišų bei nustatyti įvaizdžio pozicionavimo gaires naujajam operatoriui „X“; pateikti bendras analitinio darbo išvadas ir ateities tendencijų telekomunikacijų bendrovių įvaizdžio formavimo srityje prognozes. Pasitelkusi sėkmingus užsienio pavyzdžius, taip pat Lietuvoje veikiančių mobiliųjų telekomunikacijų kompanijų įvaizdžio trūkumų ir vartotojų segmento analizės rezultatus, galima patvirtinti, jog naujojo operatoriaus sėkmingo įvedimo į rinką sėkmė priklauso nuo pozicionavimo, kurio esmė – naujas požiūris į mobiliąsias technologijas ir jų vartotoją, drąsi asmenybė ir aiški kainodara. Magistro darbas gali būti naudingas žiniasklaidos, ryšių... [toliau žr. visą tekstą] / Nowadays telecommunication market is being certainly very competitive. Fast development of information technologies and their possibilities are not a competitive advantage for companies anymore. Nowadays the importance of good image and reputation is becoming of a critical importance. That is why the author has chosen the topic of master thesis – image communication of mobile telecommunication companies‘. This master degree thesis presents the analysis of three the biggest competitors in mobile telecommunication market in Lithuania - Omnitel, Bite Lietuva and TELE2. The object of the paper is the corporate image creation and the importance of positioning of these three companies. Moreover, the key topic is to find a free niche for new mobile operator X, and describe possible image, communication lines and positioning strategies. The author uses descriptive – analytical method for the overview of the literature. For the key analysis of Lithuanian mobile operators’ image and positioning, she uses content analysis. She analyzes press releases and commercials of these companies‘to describe, determine and envisage, what kind of positioning each of the companies follow. The author excludes from analysing subrands (all pre-paid cards brands) of these companies. The author also makes analysis of foreign telecommunication market. She describes five of Great Britain‘s mobile operators positioning and one of their success story. In this way trying to clear out what can be the fourth... [to full text]