Tarptautinė rinka yra itin konkurencinga, pastaruoju metu Lietuva aktyviai bando į ją įsilieti visapusiškai ir lygiateisiai. Prekės ženklo sukūrimas yra svarbus įrankis kiekvienai valstybei, bandančiai pristatyti save pasauliui, tad kyla didelis neaiškumas, kaip sukurti nacionalinį identitetą atspindintį prekės ženklą, kuris gerintų valstybės įvaizdį bei atneštų jai didžiausią naudą. Lietuvai, tik prieš metus susikūrusiai logotipą, šalies rinkodaros tema yra nauja ir itin aktuali, savoka "valstybės prekės ženklas" pradėta vartoti analizuoti vėliau negu kitose šalyse, kaip ir išskirtinio dėmesio skyrimas šalies įvaizdžiui bei prekės ženklui. Valstybė, nebūdama tikra dėl savo įvaizdžio, tik antru bandymu išsirinkusi savo prekės ženklą, ryžtasi juo perteikti savo identitetą ir sudominti pasaulį. Tačiau kaip ją mato kitos valstybės ir kokią reikšmę tai turi Lietuvos gyvenime? Darbe nagrinėjami valstybės prekės ženklo elementai, jų sąsajos su valstybės įvaizdžiu, tiriama sėkmingo prekės ženklo sąvoka bei, remiantis teorinėm žiniom, Lietuvoje ir pasaulyje atliktais tyrimais, moksliniais straipsniais, analizuojamas Lietuvos atvejis. / Countries are becoming more aware and make sure that it is important to name out clearly how they want to be visible, to highlight and promote their best sides and properties. While tourism has always been seen as the most visible expression of the country's brand, it has recently become disputed that image, reputation and public identity and values have an impact on it by means of products, population, investment opportunities and even foreign aid and support. In Country Brand Index 2008 it is said that the best way to create a successful country brand - look at the country holistically, to clear out precise key objectives and needs, as well as the process of adding the two - both private and public sectors as well as assign and clearly identified their functions. Country as brand can be a physical good (something tangible), a service, an idea or an experience. Marketing a country is unique because it is a product composed of a physical good, a service, and an idea, which combined provides the visiting experience. Combining the physical goals and the services/events helps to promote the best side of countries image. The aim of this work is to find out what the state branding is and the importance it has in Lithuania’s life.

Darbe siekiama išanalizuoti Lietuvos kariuomenės atstovų, dalyvaujančių tarptautinėse taikos rėmimo operacijose, vykdomos viešosios diplomatijos įtaką kuriamam valstybės vidaus įvaizdžiui. Pastaroji tema iškelia problemą, reikalaujančią ištirti, ar dėmesys viešajai diplomatijai yra pakankamas, atsižvelgiant į jos nešamą naudą įvaizdžio formavimo procese. Siekiant tikslingos ir konkrečios analizės, apibrėžiamos darbo ribos – darbe neanalizuojamos visos taikos rėmimo operacijos, kuriose dalyvauja Lietuvos atstovai, o orientuojamasi tik į NATO vykdomas tarptautines operacijas, kuriose tarnauja Lietuvos kariai, t.y. Afganistanas, Irakas bei Kosovas, į kurį 2009-aisiais metais buvo nusiųstas paskutinis Lietuvos karių būrys ir Lietuvos misija šiame krašte šiuo metu jau yra baigta, tačiau dalyvavimas joje neabejotinai turėjo įtakos Lietuvos įvaizdžiui. Ieškant atsakymo pateikiama viešosios diplomatijos samprata, išskiriant svarbiausias dimensijas ir įrankius, analizuojama viešosios diplomatijos įtaka formuojant ne tik šalies išorinį, bet ir vidinį įvaizdį, atskleidžiama, kaip Lietuvos kariuomenės atstovų dalyvavimas tarptautinėse taikos palaikymo operacijose prisideda prie valstybės įvaizdžio formavimo. Atlikus apklausų duomenų palyginimus bei rezultatų analizę išaiškėjo, kad visuomenė pasitiki Lietuvos kariuomenės institucija bei remia šalies narystę NATO. Ir nors mato iškylančius neigiamus dalyvavimo taikos rėmimo operacijose aspektus, t.y. padidėjusias valstybės biudžeto... [toliau žr. visą tekstą] / The main objective of this study is to analyze how public diplomacy implemented in peacekeeping operations by the Lithuanian army representatives influences country’s image. The subject gives a rise to a problem which needs a deeper analysis: it is vital to find out if attention drawn to public diplomacy by the state officials is sufficient, to consider the benefit it brings to the image formation process. In pursuance of purposeful analysis it is necessary to define the limits of the research – this study does not analyze all peacekeeping operations but focuses only on the NATO-led international operations in which Lithuanian soldiers are employed, i.e. the operations of Afghanistan, Iraq and Kosovo. The Kosovo operation is already finished for us as the last squad was sent on 2009, but the participation in this mission still has an influence to Lithuania’s image. This study presents the conception of public diplomacy, characterizes its main dimensions and instruments, analyzes the influence of public diplomacy on shaping an external and internal country image and reveals how the participation of Lithuanian army representatives in international peacekeeping operations contributes to the image of the state. The survey data comparisons and analysis of the results showed a public confidence in Lithuanian Armed Forces and support to country's membership in NATO. Although citizens witness the negative aspects of partaking in peacekeeping operations, i.e. an increase in... [to full text]