„Valstybės įvaizdžio formavimo politikų koncepcijos raida ir perspektyvos Lietuvoje nuo 1991 m. Jų įtaka Lietuvos užsienio politikai” studija tiria valstybės įvaizdžio formavimo problematikai. Darbo objektas šalies įvaizdis, kaip švelniosios galios (soft power) įrankis siekiant įgyvendinti strateginius valstybės tikslus. Iš esmės kietoji (hard power) šiandieniniame pasaulyje užleidžia vietą švelniosios (soft power) metodams. Ir nors švelnioji ir kietoji galios visada veikė ir, mano manymu, veiks kartu, tačiau šiuo metu akivaizdi persvara švelniosios galios pusėje. Dauguma šalių tarsi vienoje rinkoje prekiaujančios įmonės, kurios siūlo tuos pačius produktus (demokratiją, laisvę, žmogaus teisių apsaugą ir pan.). Sugebėjimas parduoti savo prekes (valstybių atveju tam tikrus interesus) priklauso nuo gebėjimo sukurti tinkamą savo įvaizdį. Iš to išplaukia pagrindinė tarptautinės politikos ir šalies įvaizdžio sąsaja. Remiantis A. Wendt socialinio konstruktyvizmo teorija, tvarką pasaulyje lemia ne tiek materialių pajėgumų pasiskirstymas, kiek intersubjektyvios idėjos, kurios formuoja valstybių identitetą ir elgesį. Labai svarbu pažymėti, kad konstruktyvistinės teorijos viena iš kertinių idėjų ta, kad valstybė, pirmiausia turi suvokti kas yra, tik tuomet galės suvokti kur lik ji galėtų judėti ir kaip tai padaryti. Tam pasitarnauja identitetas. Tyrimo tikslas išanalizuoti Lietuvos įvaizdžio formavimo politiką per pagrindinius įvaizdžio formavimo elementus, aiškinantis įvaizdžio... [toliau žr. visą tekstą] / ‚Politicians’ Concept Evolution and Prospects of the Formation of the State Image in Lithuania since 1991. Their Impact on Lithuanian Foreign Policy’ analyses the topic of the image formation in the country. The object of the work is the image of the country as a soft power tool in order to realize the strategic nation’s goals. Basically nowadays the hard power resigns the place to the methods of the soft power. It goes without saying that both powers always functioned and, in my opinion, will function, but this time there is a clear overbalance in the side of the soft power. In most countries lots of selling companies work in the sort of the same market and offer the same products (democratic, freedom, citizen’s relief and all that). The ability to sell their goods (certain interests in the case of the countries’) depends on the facility to create their own appropriate image. Therein lays the main connection between the international and country’s political image. With reference to Wendt’s A. social constructivism theory, the order in the world is determined not only by the distribution of the material capability, but also by inter-subjective ideas which embody the countries’ identity and treatment. It is worth to modify that the main essence of the social constructivism theory is to conceive what the country itself is and only then it can be pointed where to go and how to do this. The identity can service for this. The aim of the research is to analyze the politics of the... [to full text]

Magistro darbe analizuojamas LR ambasadose formuojamas Lietuvos valstybės įvaizdis Europoje. Darbo objektas – komunikacinės ir viešųjų ryšių priemones, kuriomis diplomatai reprezentuoja valstybę, viešina ambasadoje vykstančius renginius ir bendrauja su užsienio tikslinėmis auditorijomis. Tyrimas buvo atliekamas keliais etapais. Pirmiausia, apibrėžtas Lietuvos diplomatinių atstovybių vaidmuo formuojant valstybės įvaizdį, identifikuotos naudojamos viešųjų ryšių priemonės ir bendravimo su auditorijomis būdai. Kaip ambasados įgyvendina komunikacines veiklas, analizuota pasitelkiant anketinę apklausą bei interviu su skirtingose Europos valstybėse dirbančiais diplomatais. Galiausiai atlikti interviu su ekspertais padėjo įvertinti diplomatinių ir komunikacinių veiklų tikslingumą bei valstybės įvaizdžio formavimo galimybes viešosios diplomatijos kontekste. Tyrimas atskleidė, jog skirtingose LR ambasadose yra naudojamos vienodos komunikacinės priemonės, kurių dažnumas priklauso nuo ambasadoje vykstančių renginių, dirbančių diplomatų skaičiaus bei turimo biudžeto. Tuo tarpu santykiai su žiniasklaida, kuri yra svarbus informacijos platinimo kanalas, atskirose valstybėse ne visada yra efektyvūs, nes ambasadų pateikiama informacija neretai laikoma propaganda bei lieka neaišku, ar žinutė pasiekė adresatą. Todėl daugiau dėmesio viešosios diplomatijos kontekste skiriama kultūriniams renginiams, kurie pristato ne tik šalį, bet ir atskirus jos kūrėjus, menininkus. Kultūrinė diplomatija... [toliau žr. visą tekstą] / In this master paper the image of Lithuania in Europe, formed by the embassies of the Republic of Lithuania, is being analyzed. The object of the paper- communication and public relations measures, which are used by diplomats to represent the state, to publicize the events occurring in the embassy and to communicate with foreign target audiences. The research was done in several stages. At first the role of the Lithuanian diplomatic missions of forming the image of the state was determined, measures public relations and methods of communication with audiences were identified. The ways how the embassies establish communication activities were analyzed using questioning survey and interviews with the diplomats working in different European states. Finally the interviews with experts helped to evaluate the expediency of the diplomatic and communication activities and the state image formation possibilities in the context of public diplomacy. The research revealed that in different embassies of the Republic of Lithuania the same communication measures were being used and the frequency depends on the events in the embassy, number of diplomats working and budget. Meanwhile the relations wit mass media - which is important channel of information distribution – is not always effective in different states, because the information presented by embassies is often seen as propaganda and it is unclear if the message reaches the target. Therefore in the context of public diplomacy more... [to full text]

Magistro darbo objektas – viešoji diplomatija kaip šalies vardo garsinimo priemonė. Darbo tikslas – išanalizuoti viešosios diplomatijos taikymą valstybės žinomumui didinti ir nustatyti, kiek sėkmingos buvo LR Prezidento institucijos pastangos garsinti šalies vardą pasitelkus istorinį įvykį. Darbo uždaviniai: išnagrinėti viešosios diplomatijos sąvokos reikšmę ir viešosios diplomatijos vietą tarp kitų su valstybės populiarinimu susijusių priemonių; nustatyti, kuo viešoji diplomatija gali pasireikšti kaip šalies garsinimo priemonė; nagrinėti, kokias galimybes turėjo LR Prezidento institucija siekdama garsinti šalies vardą per Lietuvos vardo tūkstantmečio šventę, ištirti, kokias viešosios diplomatijos priemones taikė LR Prezidento institucija, nustatyti, kiek sėkmingos buvo LR Prezidento institucijos viešosios diplomatijos priemonės siekiant populiarinti valstybės vardą. Naudojantis mokslinės literatūros analizės metodais, kiekybine ir kokybine turinio analize bei kokybinio ekspertų interviu metodais prieita prie išvados, kad valstybės žinomumui didinti viešoji diplomatija, kaip strategija, kuria valstybių valdžios atstovai siekia paveikti užsienio valstybių piliečius, taikoma per viešumą. Viešumui pasiekti pasitelkiamos priemonės, kurios yra orientuotos į žiniasklaidą. Tokios priemonės vadinamos „pseudo-įvykiais“, kai pasitelkus simbolius sukuriamas įvykis, galintis sudominti žiniasklaidą. Toks įvykis buvo ir Lietuvos vardo tūkstantmečio šventė, kurioje dalyvavo trylikos... [toliau žr. visą tekstą] / Means through which states promote their names have first been called propaganda, later public diplomacy, and nowadays these notions are often replaced with the concept of public relations. Yet the ways of promoting a country's name abroad by means of public diplomacy have not been widely analysed, therefore it merits research. The aim of this Master thesis is to analyse the application of public diplomacy for increasing knowledge about a country by analysing one case, i.e. the efforts of the Presidency of the Republic of Lithuania to promote the country's name in the context of an historical event. The objectives are the following: to analyse the notion of public diplomacy and its importance vis-à-vis other means of popularising a country; to analyse what possibilities to promote the country's name the Lithuanian Presidency had during the celebration of the millennium of Lithuania's name, which of those were actually applied, and how successful they were. The following research methods were applied: analysis of scholarly literature; quantitative as well as qualitative content analysis; and an expert interview. The conclusion has been reached that, in the case analysed, the Lithuanian Presidency actively applied public diplomacy, taking measures oriented at publicity through mass media. In particular, the strategy of a "pseudo-event" was chosen, when using symbols an event is created in order to attract media attention. Such an event was the ceremony of celebrating the... [to full text]

Magistro darbo objektas – kultūrinio imperializmo ir informacinio karo ryšys. Darbo tikslas – išanalizuoti informacinio karo ir kultūrinio imperializmo sąlyčio taškus. Darbo uždaviniai: pateikti kultūros bei imperializmo sąvokų apibrėžimus, parodyti jų sąlyčio taškus, kultūrinį imperializmą traktuojant kaip vieną iš sudedamųjų tarpkultūrinės komunikacijos elementų; išnagrinėti ryškiausias kultūrinio imperializmo apraiškas istorijos eigoje; atskleisti globalizacijos ir technologijų sklaidos reikšmę kultūrinio imperializmo ir informacinio karo sąsajai; išanalizuoti informacijos kaip galios svarbą ir pasireiškimo būdus šiandieniniame globaliame pasaulyje; atlikti kokybinį tyrimą, siekiant rasti informacinio karo bei kultūrinio imperializmo sintezės taškus. Panaudojus sisteminės mokslinės literatūros analizės, apibendrinimo bei ekspertinio interviu metodus, šiame magistriniame darbe buvo atskleista, jog gana nedaug mokslininkų akcentuoja kultūros, imperializmo ir informacinio karo sąsają medijų pramonės, valstybės informacijos valdymo galios ar populiariosios kultūros sklaidos kontekste. Būtent šiame lauke susiformuoja naujojo imperializmo, pasireiškiančio ne karinės invazijos į svetimą teritoriją būdu (kuomet tiesioginiu dominavimu siekiama keisti pamatines kultūrines bei socialines vertybes), o informacijos galios valdymu, sąvoka. Darbe parodyta, kad trečiojo pasaulio valstybėms brukami vakarietiškos kultūros (didžiąja dalimi – JAV) simboliai, vaizdiniai ir ideologijos yra... [toliau žr. visą tekstą] / The relationship between cultural imperialism and information warfare (summary) Imperialism is the tool for the most powerful changes of the world's economic and social life, it is a source reaching the oldest historical periods. Voluntarily or by coercion the people of different cultures and different regions were fed together, thus creating new communities, based not only on sharing knowledge, technology development or making people`s worldview wider, but also promoting new social inequalities and rasing new forms of conflicts. In this paper, cultural imperialism is described not only as a spread of new ideas, identity and values in the context of diffusion, when the cultural elements of one nation is superimposed in respect of other nations. The modern globalal world now can be perceived as an information power management, thus providing with new forms of obedience at the level of cultural imperialism. On the other hand information warfare is a modern world construct, first introduced as the responce of USA Department of Defence to a increased information flows and the need to control them. Information warfare was meant to protect the state‘s information space and to provide the security from information attacs. Information warfare is one of the practical implementation of cultural imperialism. It influences the appearance of the "high-voltage zones", in which the transient, but intense and powerful information warfare processes happen nevertheless affecting all... [to full text]

Darbo objektas – aplinkosauginis švietimas, vykdomas užsienio atstovybių viešosios diplomatijos tikslais. Darbo tikslas – išnagrinėti aplinkosauginį švietimą kaip viešosios diplomatijos dalį. Darbo uždaviniai - atskleisti viešosios diplomatijos sampratą ir santykį su panašiomis komunikacijos sritimis; ištirti, kokiomis priemonėmis įgyvendinama viešoji diplomatija; atskleisti aplinkosauginio švietimo sampratą; išnagrinėti, kodėl ir kokiais metodais įgyvendinamas aplinkosauginis švietimas; ištirti, koks yra tarptautinės bendruomenės indėlis į aplinkosauginį švietimą; įvertinti užsienio atstovybių organizuojamą aplinkosauginį švietimą Lietuvoje atstovybių tikslų atžvilgiu; ištirti užsienio atstovybių indėlį į aplinkosauginį švietimą Lietuvoje. Pirmoje dalyje analizuojama viešosios diplomatijos samprata, atskleidžiamas jos santykis su propaganda, viešaisiais ryšiais ir šalies ženklinimu. Antroje dalyje pristatoma aplinkosauginio švietimo samprata, jo būtinumas ir atskleidžiama tarptautinė pozicija šia tema. Trečioje dalyje pateikiamas tyrimo projektas, bei atliekama išsami interviu, su užsienio atstovybių darbuotojais ir su ekspertais aplinkosauginio informavimo srityje, duomenų analizė. / Object of the paper – environmental education, realized by foreign representatives with the aim of public diplomacy. Aim of the paper –to explore the environmental education as a part of public diplomacy. Goals of the paper – to reveal the concept of public diplomacy and its relationship with similar communication spheres; to find out the means used for public diplomacy; to reveal the concept of environmental education; to examine the causes and methods used to implement environmental education; to explore the input of international community in implementation of environmental education; to evaluate environmental education, that foreign agencies organize in their goals aspect; to explore the input of foreign agencies in environmental education in Lithuania. The first part of the paper introduces the concept of public diplomacy, its’ relationship with propaganda, public relations and nation branding. The second part of the paper introduces with the concept of environmental education, presents the international position about it. The third part of the paper introduces the project of the research and gives detailed analysis of carried out interviews with the representatives of foreign institutions and experts that work in the field of environmental information.

Magistro darbo objektas – Lietuvos tarptautinės politinės komunikacijos įgyvendinimo pokytis ir pritaikymas internetinėje erdvėje XXI amžiuje. Darbo tikslas – paaiškinti tarptautinės politinės komunikacijos kaitą bei taikymą Lietuvoje ir išanalizuoti kaip XXI a. tarptautinės politinės komunikacijos priemonės įgyvendinamos Lietuvos ambasadų/garbės konsulų interneto svetainėse. Pagrindiniai darbo uždaviniai: aptarti politinės komunikacijos ir tarptautinės politinės komunikacijos sampratą bei santykį; jų pagrindu išanalizuoti kaip tarptautinės politinės komunikacijos samprata ir priemonių pritaikymas kito Lietuvoje iki ir po XXI a.; pamėginti apžvelgti pagrindines Lietuvos tarptautinės politinės komunikacijos pokytį įtakojusias komunikacines priemones, ypač internetą; atlikti tyrimą apie tarptautinės politinės komunikacijos priemonių pritaikymą Lietuvos ambasadų ir garbės konsulų internetinėse svetainėse. Naudojantis mokslinių šaltinių dokumentų analizės ir lyginamuoju metodais bei atliekant tyrimą, prieita prie išvados, kad Lietuvoje įvyko ryškus pokytis tarptautinės politinės komunikacijos (viešosios diplomatijos) priemonių taikyme XXI a. pradžioje, tačiau dar pilnai nesugebama išnaudoti jų visų teikiamų galimybių ir privalumų Lietuvos ambasadų/garbės konsulų interneto tinklalapiuose. Ši tema aktuali dėl to, kad yra tiesiogiai sąlygota sparčiai tobulėjančios ir kintančios informacinės visuomenės ir informacinių-komunikacinių technologijų, ypatingai interneto, įgyvendinamos... [toliau žr. visą tekstą] / Subject of Master thesis is Lithuanian international political communication in XXIst century: use of cyberspace. The aim is to illustrate the alternation and application of international political communication in Lithuania and analyze the implementation of international political communication means in Lithuanian Embassies’/Consulates’ internet sites. Main objectives are: to analyze conception and relationship of political and international political communication; define and analyze how conception and means of international political communication application changed in Lithuania; shortly try to discuss main communication tools, especially internet that influenced the change in Lithuanian’s international political communication; to make a survey about the implementation of international political communication means in Lithuanian Embassies’/Consulates’ internet sites. First part of this work presents theoretical overwiev of political and international political communication conceptions. Second part analyzes how conception and means of international political communication application changed in Lithuania and discusses main communication tools, especially internet that influenced the change in Lithuanian’s international political communication in XXIst century; Third, last part, accomplished research about the implementation of international political communication means in Lithuanian Embassies’/Consulates’ internet sites. Practical value of the work – prooving that means... [to full text]

Apie valstybės įvaizdį Lietuvoje kalbama jau ne pirmi metai. Vienas pirmųjų rekomendacijų Lietuvos įvaizdžio kūrimo klausimu dar 1998 metais pateikė Renaldas Gudauskas. Tuo metu jis apibūdino Lietuvos įvaizdžio situaciją kaip „tarpinę tarp nežinomos ir perspektyvios šalies“, ir kalbėjo apie tai, kad įvaizdžio kūrimas turėtų būti strateginis Lietuvos politikos uždavinys, kad pasaulį būtina vieningai ir objektyviai informuoti apie valstybės interesus, vertybes, vidaus ir užsienio vykdomos politikos prioritetus. Per devynerius metus nedaug tėra padaryta, ir Renaldo Gudausko išsakytos mintys yra aktualios ir dabar. Šiuolaikiniame pasaulyje valstybės įvaizdis įgauna vis didesnę svarbą. S. Anholt valstybių įvaizdžių vertinimo 2006 metų ketvirto ketvirčio ataskaitoje yra išsakyta mintis, kad globalizacija sąlygoja valstybių tarpusavio konkurenciją dėl dėmesio, pagarbos, investorių pasitikėjimo, turistų, žiniasklaidos, bei kitų valstybių vyriausybių, tad stiprus teigiamas valstybės įvaizdis suteikia lemiamą konkurencinį pranašumą. Valstybei yra svarbu suprasti, kaip ji yra suvokiama pasaulio visuomenės, kokią įtaką jos įvaizdžiui turi šalies pasiekimai ir nesėkmės, turimas turtas ir įsipareigojimai, žmonės ir gaminama produkcija. Globalioje informacinėje visuomenėje, kuri pasižymi beveik neribotomis informacijos apsikeitimo galimybėmis, kiekvienai valstybei yra svarbu sukurti ir palaikyti teigiamą įvaizdį. Pasaulio visuomenės aukštas informuotumo apie kitas šalis lygis bei praktiškai... [toliau žr. visą tekstą] / It is not the first time when talk about the Lithuanian image appears. Renaldas Gudauskas was one of the initiators who has offered some recommendations about it in 1998. He has described the situation about Lithuanian image as something “in-between unknown and perspective country”. Not so much have changed after nine years, so Renaldas Gudauskas’ thoughts are relevant now. Nation image is getting more and more important nowadays. There was a notion in Simon Anholt Nation Brand Index 2006 Q4 Report that “globalization means that countries compete with each other for the attention, respect and trust of investors, tourists, […] the media, and the governments of other nations, so a powerful and positive national image provides a crucial competitive advantage”. It is essential for countries to understand how they are seen by publics around the world; how their achievements and failures, their assets and their liabilities, their people and their products are reflected in their brand image. A high level of information about other countries access and almost unlimited access to different kind of information about one’s own country brings some unexpected features while creating nation’s image in the global information society. It is impossible to create the nation’s image in such kind of society when using one-way communication process. It is feedback maintenance that is one of the most important parts of nation’s image creating process. Internet is a communication channel that is... [to full text]

Magistro darbo objektas – šiuolaikinės diplomatijos ir tarpvalstybinės komunikacijos raida. Darbo tikslas - yra įrodyti, kad dabartinė diplomatija, vystantis tarpvalstybinei komunikacijai, nepaisant didelių pasikeitimu palyginus su jos ištakose vyravusiais procesais, yra pagrindinė tarptautinių santykių palaikymo forma. Keičiasi pati diplomatija, jos metodai, atsiranda vis nauji būdai palaikyti tarptautinius santykius, tačiau diplomatija yra vienintelė sritis, kurioje koordinuojamas visų kitų tarpvalstybinės komunikacijos priemonių naudojimas. Magistro darbo uždaviniai: apibūdinti XX a. atsiradusių šiuolaikinės diplomatijos vykdomų priemonių padarytą įtaką tarpvalstybinėje komunikacijoje; parodyti diplomatijos kaip reiškinio, kurį įtakoja globalūs pasikeitimai pasaulyje, raidą, kuris atsako į pasikeitimus ir stengiasi juos valdyti, ar bent įtakoti; parodyti kokios svarbios buvo šiuolaikinės diplomatijos priemonės sprendžiant tarptautinio masto problemas. Naudojantis analitiniu įvairiuose šaltiniuose pateiktos informacijos tyrimo metodu prieita prie išvados, kad pasikeitė ne tik diplomatija ir jos metodai, bet šis pasikeitimas sąlygojo tarpvalstybinės komunikacijos plėtrą plačiu mastu. Atsirado nauji tarptautinės komunikacijos dalyviai, diplomatija atsigręžė į platesnius visuomenės sluoksnius. Tačiau ne tik diplomatija keičia komunikaciją tarp valstybių, tačiau ir komunikacijos raida įtakoja diplomatiją. Tai yra abipusis ryšys. Šiuolaikinė diplomatija išliko pagrindinė sritis... [toliau žr. visą tekstą] / The main object of this work is modern diplomacy and its relation with international communication, especially between states. It means interstate communication. The main aim of this work is to prove that modern diplomacy remains the main form of interstate communication, despite of all the changes happened in the World since such kind of diplomacy was created. The diplomacy is changing, the methods of it are changing, new ways of maintaining international relations appears, but diplomacy remains the only one area where all kinds of interstate communication are coordinated. The main tasks of this master work are: to define all the influence which was made by new kinds of modern diplomacy that were created during the XX century; to show the development of the diplomacy, which is influenced by the global changes in the world, but at the same time it is influencing those changes too; to show the importance of modern diplomacy in solving biggest international problems. There are few conclusions which were made using analytical research methods. It appears that changing diplomacy changes all the interstate communication on a large scale. New participants of interstate communication appeared, diplomacy was spread among wide range of society levels. Diplomacy brings influence on interstate communication and communication brings influence on diplomacy at the same time. It is two-way influence. Modern diplomacy remains the main area where international problems are solved. All... [to full text]

Pasibaigus Šaltajam karui JAV buvo linkusios pasikliauti tik savo kietosios galios pajėgumais ir nuvertinti valstybės patrauklumo galią tarptautiniuose santykiuose. Tačiau Irako krizė ir jos kontekste kilęs didžiulis europiečių pasipriešinimas JAV galios naudojimo būdui pasaulyje parodė, kad sprendimas palikti JAV įvaizdžio formavimąsi savieigai buvo klaidingas. 2005 m. buvo pradėta JAV viešosios diplomatijos (VD) kampanija Vokietijos ir Prancūzijos visuomenių atžvilgiu, tačiau antiamerikanizmo lygis “senojoje” Europoje per 2003 – 2006 m. laikotarpį iš esmės nepasikeitė. Kodėl JAV VD nepagerino JAV įvaizdžio Vokietijoje ir Prancūzijoje? Šio darbo tikslas ir yra atrasti atsakymą į šį klausimą. Iš pirmo žvilgsnio galima manyti, kad JAV VD kampanijos tikslas buvo paaiškinti JAV politiką Irako atžvilgiu, tačiau, remiantis “šalininkų – priešininkų” hipoteze, teigiančia, kad neigiamų nuostatų esminiais klausimais pakeisti yra neįmanoma, toks tikslas atrodo abejotinai. Darbe keliama hipotezė, jog JAV siekia sukurti naują “geranoriško hegemono” įvaizdį vokiečių ir prancūzų akyse. Siekiant šią hipotezę patvirtinti arba paneigti, buvo atliktas JAV VD Vokietijos ir Prancūzijos visuomenių atžvilgiu turinio tyrimas, kurio tikslas buvo išsiaiškinti JAV VD taktiką. Darbe keliami šie uždaviniai: ištirti VD ypatybes; atlikti antiamerikanizmo analizę: ištirti, kokie pagrindiniai klausimai sudaro antiamerikanizmą, bei nustatyti, kokios yra bendros europiečių ir amerikiečių vertybės bei grėsmės... [toliau žr. visą tekstą] / In the beginning of the 21st century the U.S. suffered an image crises, which was rooted in the behavior of the U.S. government preceding the war in Iraq in 2003. In 2005 it was realized that the U.S. must explain itself better to the world and especially to Europeans who were considered to be the traditional allies. A campaign of public diplomacy (PD) that is supposed to be the means to increase soft power of a country was started in the “old” Europe, but public opinion did not change. The question here is what went wrong that the PD campaign didn’t produce any results. That is the aim to be met in this study. The study is limited to U.S. PD towards Germany and France. It might seem that the PD campaign was aimed at explaining the U.S. policies concerning Iraq war. But as the “constituency – adversary” hypothesis, raised by Ch.Wolf and B.Rosen, states, it’s impossible to change attitudes towards an issue if they are highly negative. So it’s doubtful that the U.S. would have started a PD campaign on such an ill-based tactics. This study raises a hypothesis that the U.S. seek to create a new image of a benevolent hegemony. In order to verify the hypothesis it’s necessary to perform the following tasks: to go through the main points of PD theory; to analyze the phenomenon of anti – Americanism; to asses whether the PD messages are directed at the substance of anti – Americanism or at the common values and threats. 1. Public diplomacy as a means to conduct foreign policy. PD is... [to full text]

Darbe siekiama išanalizuoti Lietuvos kariuomenės atstovų, dalyvaujančių tarptautinėse taikos rėmimo operacijose, vykdomos viešosios diplomatijos įtaką kuriamam valstybės vidaus įvaizdžiui. Pastaroji tema iškelia problemą, reikalaujančią ištirti, ar dėmesys viešajai diplomatijai yra pakankamas, atsižvelgiant į jos nešamą naudą įvaizdžio formavimo procese. Siekiant tikslingos ir konkrečios analizės, apibrėžiamos darbo ribos – darbe neanalizuojamos visos taikos rėmimo operacijos, kuriose dalyvauja Lietuvos atstovai, o orientuojamasi tik į NATO vykdomas tarptautines operacijas, kuriose tarnauja Lietuvos kariai, t.y. Afganistanas, Irakas bei Kosovas, į kurį 2009-aisiais metais buvo nusiųstas paskutinis Lietuvos karių būrys ir Lietuvos misija šiame krašte šiuo metu jau yra baigta, tačiau dalyvavimas joje neabejotinai turėjo įtakos Lietuvos įvaizdžiui. Ieškant atsakymo pateikiama viešosios diplomatijos samprata, išskiriant svarbiausias dimensijas ir įrankius, analizuojama viešosios diplomatijos įtaka formuojant ne tik šalies išorinį, bet ir vidinį įvaizdį, atskleidžiama, kaip Lietuvos kariuomenės atstovų dalyvavimas tarptautinėse taikos palaikymo operacijose prisideda prie valstybės įvaizdžio formavimo. Atlikus apklausų duomenų palyginimus bei rezultatų analizę išaiškėjo, kad visuomenė pasitiki Lietuvos kariuomenės institucija bei remia šalies narystę NATO. Ir nors mato iškylančius neigiamus dalyvavimo taikos rėmimo operacijose aspektus, t.y. padidėjusias valstybės biudžeto... [toliau žr. visą tekstą] / The main objective of this study is to analyze how public diplomacy implemented in peacekeeping operations by the Lithuanian army representatives influences country’s image. The subject gives a rise to a problem which needs a deeper analysis: it is vital to find out if attention drawn to public diplomacy by the state officials is sufficient, to consider the benefit it brings to the image formation process. In pursuance of purposeful analysis it is necessary to define the limits of the research – this study does not analyze all peacekeeping operations but focuses only on the NATO-led international operations in which Lithuanian soldiers are employed, i.e. the operations of Afghanistan, Iraq and Kosovo. The Kosovo operation is already finished for us as the last squad was sent on 2009, but the participation in this mission still has an influence to Lithuania’s image. This study presents the conception of public diplomacy, characterizes its main dimensions and instruments, analyzes the influence of public diplomacy on shaping an external and internal country image and reveals how the participation of Lithuanian army representatives in international peacekeeping operations contributes to the image of the state. The survey data comparisons and analysis of the results showed a public confidence in Lithuanian Armed Forces and support to country's membership in NATO. Although citizens witness the negative aspects of partaking in peacekeeping operations, i.e. an increase in... [to full text]