Parlamentinės demokratinės santvarkos laikotarpiu 1920 – 1926 m. Lietuvos politinės partijos vaidino itin reikšmingą vaidmenį šalies politiniame gyvenime. Jos aktyviai dalyvavo sprendžiant valstybės egzistencijai ir jos suverenitetui išsaugoti gyvybiškai svarbius uždavinius – tarptautinio pripažinimo išgavimą, santykių su kitomis valstybėmis užmezgimą, šalies užsienio politikos gairių nustatymą. Tačiau gausioje istoriografijoje daugiausia analizuota Vyriausybės vykdyta užsienio politika. Partijų nuostatos dažniausiai likdavo nuošalyje, nurodant, kad partinę poziciją atspindi Vyriausybės, kurią partija arba partijų koalicija sudaro, vykdomas užsienio politikos kursas. Tiek politinę programą formuojančios valdančiosios, tiek ir opozicinės partijos, darė didžiulę įtaką Valstybei, koregavo Lietuvos geopolitinę orientaciją. Dėl to, siekiant jog parlamentinės demokratijos laikotarpio Lietuvos užsienio politikos samprata būtų visavertė magistriniame darbe analizuojamos įtakingiausių Lietuvos politinių partijų: krikščionių demokratų, valstiečių liaudininkų, socialdemokratų ir tautininkų užsienio politikos nuostatos 1920 – 1926 m. Lenkijos ir Lietuvos valstybių atkūrimo programų susikirtimas sukėlęs teritorinį konfliktą tarp abiejų valstybių komplikavo Lietuvos tarptautinę padėtį bei smarkiai iškreipė natūralią šalies užsienio politikos raidą. Nepaisant visuomenėje įsitvirtinusio priešiškumo Lenkijai didžiausią pavojų valstybės nepriklausomybei iš Sovietų Rusijos ir Vokietijos pusės... [toliau žr. visą tekstą] / Most influential Lithuanian political parties: Christian Democrats, Party of the People’s Socialists, Social Democratic Party and Nationalist Party played important role in the formation of Lithuanian foreign policy guidelines during the period of parliamentary government in Lithuania. Nevertheless in historiography the role of them usually was ignored and the main focus was on the Government’s foreign policy conception. In our work: “The Foreign Policy Attitudes of Lithuanian Political Parties in 1920 – 1926” we had tried to analyze the foreign policy programs of most influential parties and to identify their impact on Governmental foreign policy concept. Political parties and their leaders had to solve complicated territorial issues that inflamed international status of Lithuania. The dispute of Vilnius imposed an intolerable burden on young state, which threatened to cloud relations with its more powerful neighbors. Although Lithuanian society looked to Poland as to the worst enemy of the nation, the long sighted leaders of Christian Democrats and People’s Socialists through the mediation of Great Western Powers tried to solve territorial conflict with southern neighbor and retain historic capital of the country by peaceful measures. But both states have had to reconcile so called project of Hymans mainly because of resistance of Nationalist and Social Democratic parties, was rejected. The savage publicity campaign pointed against projects of Hymans demonstrated the lack... [to full text]

LDK kanclerio Kristupo Zigmanto Paco asmenybė buvo viena ryškiausių XVII a. antrosios pusės politinių figūrų. Todėl šio tyrimo objektas ir problema – LDK vidaus politikos ir užsienio procesų pažinimas bei interpretacija per vieno ryškiausio XVII a. antrosios pusės valstybės veikėjo priimtų politinių sprendimų, jų vykdymo būdų bei pritaikymo formuojant užsienio ir vidaus politiką, lėmė tyrimų tikslų pasirinkimą. Tai LDK kanclerio veiklos apžvalga vidaus ir užsienio politikos baruose, bei asmenybės įtaka valstybės politikai, sprendimų priėmimui, įrankiams bei priemonėms, leidusiems įgyvendinti užsibrėžtus tikslus. Išanalizavus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio Kristupo Zigmanto Paco veiklą, formavusią valstybės užsienio ir vidaus politiką, buvo prieita išvados, kad savo aktyvia politine veikla kancleris prisidėjo prie 1656 m. Nemėžio sutarties pasirašymo, o vėliau tapo karinių ofensyvinių žygių prieš Maskvą iniciatoriumi. Tačiau pasitelkęs senas, patikrintas priemones ir visą diplomatinį arsenalą turėjo laviruoti ir siekti pagrindinio tikslo santykiuose su Maskva – amžinosios taikos ir užgrobtų teritorijų atgavimo. Nors LDK kanclerio K. Z. Paco pozicija 1655–1660 m. santykiuose su Švedija buvo griežta ir aiškiai nukreipta į konflikto sureguliavimą kariniu būdu, jis nepalaikė karingo J. Sobieskio „Baltijos politikos“ projekto. Tuo tarpu santykiuose su Turkija LDK kancleris K. Z. Pacas laikėsi atskiros, atsargios užsienio politikos, paremtos grynais išskaičiavimais... [toliau žr. visą tekstą] / The chancellor of the GDL Kristupas Zigmanta Pac was one of the most influental political figure in the second half of the 17th century. Due to this reason the main aim of this paper is to examine and interpret the processes of domestic policy through the activities of K.Z. Pac as well as to investigate the ways by which he acted while forming domestic and foreign policy of the GDL. The paper also aims to make a sketch of chancellor’s works in shaping the GDL’s policy as well as the influence of his personality in making decisions and instruments what allowed him to fulfill his plans. After analyzing the activities of the chancellor of the GDL K. Z. Pac in forming domestic and foreign policy, we can conclude that his actions influenced signing of Nemėžis peace in 1656 and were important in planning offensive military actions against Moscow. By putting old, well – known means into effect and using the arsenal of diplomacy he was trimming between his main policies – ageless peace with Moscow and fighting back lost territories. Though the attitude of the chancellor of GDL towards the relationship with Sweden during 1655–1660 was strong and linked to the regulation of the conflict by military operation, he did not, however, upheld the aggressive J. Sobieski‘s plan of “Baltic policy”. While developing relations between GDL and Turkey, K. Z. Pac was following separate, secure path, based on calculations, mutual help of federation members and personal interests of his family. In... [to full text]

Europos Sąjunga, didžiausias viršvalstybinis projektas pasaulio istorijoje, tampa tarptautiniu saugumo aktoriumi. Daugelį metų išorinės ir vidinės jėgos jai neleido šia linkme padaryti pažangos. ES buvo griežtai ekonominis projektas. Po SSRS žlugimo, JAV iškilus kaip vienintelei didžiajai galiai, naujame vienpoliame pasaulyje Europa pradėjo ieškoti savo naujos tarptautinės tapatybės. 1993 m. pradėta Europos Sąjungos sutartimi, prieš tai vadinta Europos politiniu bendradarbiavimu, Bendroji usžeinio ir saugumo politika (BUSP) atrodė kaip reikšmingas žingsnis link naujos Europos integracijos eros. Tačiau, naudodami tarptautinių santykių ir Europos integracijos teorijas: racionalizmą, liberalizmą, funkcionalizmą ir federalizmą, matome, kad „aukštosios politikos“ ypatumas neleidžia ES pasiekti reliatyvios integracijos „žemosios politikos“ sferoje sėkmės. Todėl BUSP yra griežtai tarpvyriausybinio pobūdžio. Vietoj to, kad būtų didžiąja galia, ES yra tik pilietinė ar normatyvinė galia. Mažosios valstybės sudaro ES narių daugum��. Tačiau, akivaizdu, kad dauguma su BUSP susijusiu iniciatyvų yra inicijuojamos didžiųjų Europos valstybių. Prancūzija, Vokietija ir JK dominuoja ES užsienio politikoje. Pagal požiūrį į BUSP, nepaisant problematiškos mažos valstybės koncepcijos, galime išskirti 3 šalių grupes ir teoriniame lygmenyje apsvarstyti jų užsienio politikos veiksmus. Kai kurios neutralios, taip pat kaip keletas, JAV įtaką siekiančių atsverti mažųjų NATO narių, remia glaudesnę... [toliau žr. visą tekstą] / European Union, the biggest supranational project in World’s history, is becoming the international security actor. For many years the endogenous and exogenous forces prevented it from advancing in this direction. EU had been a strictly economical endeavor. After the collapse of Soviet Union and with the rise of the U.S. as a single super-power in the new unipolar word, Europe started to search for its new international identity. Launched by the Treaty of European Union in 1993, preceded by European Political Cooperation, The Common Foreign and Security Policy (CFSP) seemed as a decisive step towards the new era of European integration process. However, by utilizing the most established International Relations and European integration theories: rationalism, liberalism, functionalism and federalism, we see that particularity of “high politics” does not allow the EU to match the relative success of integration in “low politics” areas. Therefore CFSP is of strictly intergovernmental nature. Instead of being super or great, EU is only civilian or normative power. Small countries constitute the majority of the EU members. However it is quite obvious that most of the CFSP related initiatives come from the big European powers. France, Germany and the UK have been dominating the foreign politics of the EU. Within the framework of CFSP, despite the awkward nature of the small state concept, we can distinguish 3 groups of countries and theorize about their foreign policy behavior... [to full text]

Disertacijoje nagrinėjama Lietuvos ir Prancūzijos politinių bei diplomatinių santykių dinamika 1919–1940 m. Atspindima Prancūzijos įtaka Lietuvos nepriklausomybės tarptautinio pripažinimo procesui. Analizuojamas Prancūzijos poveikis Vilniaus klausimo sprendimui tarptautinėse institucijose 1920–1923 m. ir Prancūzijos pozicija dėl Lietuvos santykių su Lenkija. Tiriami Lietuvos vyriausybės santykiai su prancūzų administracija Klaipėdos krašte 1920–1923 m. Nagrinėjama Prancūzijos kaip Klaipėdos konvencijos signatarės laikysena ginant Klaipėdos krašto gyventojų interesus 1925–1939 m. Įvertinamas Lietuvos ir SSRS politinių ryšių poveikis santykiams su Prancūzija. Analizuojama Prancūzijos įtaka Lietuvos dalyvavimui Baltijos valstybių vienijimosi projektuose. Tiriamos Lietuvos vyriausybės pastangos sustiprinti valstybės saugumą, įsijungiant į Prancūzijos ir SSRS 1934–1935 m. kurtą Rytų paktą. Tiriamos Lietuvos valstybės pastangos gauti Prancūzijos politinę paramą, 1938 m. gavus Lenkijos ultimatumą ir 1934–1935 m. ir 1938–1939 m. pr. Vokietijai taikant spaudimą dėl Klaipėdos krašto. Apibrėžiamas Prancūzijos požiūris į Lietuvos okupaciją ir aneksiją. Disertacijos rengimui naudoti Lietuvos centriniame valstybės archyve, bibliotekų rankraštynuose, Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos Diplomatinių archyvų centre saugomi ir publikuoti istoriniai šaltiniai. / The thesis deals with the dynamics of the political and diplomatic relations between Lithuania and France in 1919–1940. The influence of France on the process of the international recognition of Lithuania’s independence is reflected. The impact of France on solving the issue of Vilnius between 1920 and 1923 and the position of France on the relations between Lithuania and Poland are analysed. The relations of the Government of Lithuania and French administration in Klaipėda region between 1920 and 1923 are considered. The attitude of France as a signatory of Klaipėda Convention in defending the interests of the inhabitants of Klaipėda region between 1925 and 1939 is investigated. The impact of the political relations between Lithuania and the USSR on the relations with France is assessed. The influence of France on Lithuania’s participation in the projects of unification of the Baltic States is analysed. The attempts of the Government of Lithuania to strengthen the state’s security when joining the Eastern Pact in 1934–1935 are analysed. The attempts of the Lithuanian State to obtain a political support of France after Poland issued the ultimatum in 1938 and with Germany exerting pressure in 1934-1935 and 1938-1939 for Klaipėda region are examined. The position of France on Lithuania’s occupation and annexation is defined. Historical sources stored in the Lithuanian Central State Archives and the Centre for Diplomatic Archives of the Ministry of Foreign Affairs of France were... [to full text]

The thesis deals with the dynamics of the political and diplomatic relations between Lithuania and France in 1919–1940. The influence of France on the process of the international recognition of Lithuania’s independence is reflected. The impact of France on solving the issue of Vilnius between 1920 and 1923 and the position of France on the relations between Lithuania and Poland are analysed. The relations of the Government of Lithuania and French administration in Klaipėda region between 1920 and 1923 are considered. The attitude of France as a signatory of Klaipėda Convention in defending the interests of the inhabitants of Klaipėda region between 1925 and 1939 is investigated. The impact of the political relations between Lithuania and the USSR on the relations with France is assessed. The influence of France on Lithuania’s participation in the projects of unification of the Baltic States is analysed. The attempts of the Government of Lithuania to strengthen the state’s security when joining the Eastern Pact in 1934–1935 are analysed. The attempts of the Lithuanian State to obtain a political support of France after Poland issued the ultimatum in 1938 and with Germany exerting pressure in 1934-1935 and 1938-1939 for Klaipėda region are examined. The position of France on Lithuania’s occupation and annexation is defined. Historical sources stored in the Lithuanian Central State Archives and the Centre for Diplomatic Archives of the Ministry of Foreign Affairs of France were... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjama Lietuvos ir Prancūzijos politinių bei diplomatinių santykių dinamika 1919–1940 m. Atspindima Prancūzijos įtaka Lietuvos nepriklausomybės tarptautinio pripažinimo procesui. Analizuojamas Prancūzijos poveikis Vilniaus klausimo sprendimui tarptautinėse institucijose 1920–1923 m. ir Prancūzijos pozicija dėl Lietuvos santykių su Lenkija. Tiriami Lietuvos vyriausybės santykiai su prancūzų administracija Klaipėdos krašte 1920–1923 m. Nagrinėjama Prancūzijos kaip Klaipėdos konvencijos signatarės laikysena ginant Klaipėdos krašto gyventojų interesus 1925–1939 m. Įvertinamas Lietuvos ir SSRS politinių ryšių poveikis santykiams su Prancūzija. Analizuojama Prancūzijos įtaka Lietuvos dalyvavimui Baltijos valstybių vienijimosi projektuose. Tiriamos Lietuvos vyriausybės pastangos sustiprinti valstybės saugumą, įsijungiant į Prancūzijos ir SSRS 1934–1935 m. kurtą Rytų paktą. Tiriamos Lietuvos valstybės pastangos gauti Prancūzijos politinę paramą, 1938 m. gavus Lenkijos ultimatumą ir 1934–1935 m. ir 1938–1939 m. pr. Vokietijai taikant spaudimą dėl Klaipėdos krašto. Apibrėžiamas Prancūzijos požiūris į Lietuvos okupaciją ir aneksiją. Disertacijos rengimui naudoti Lietuvos centriniame valstybės archyve, bibliotekų rankraštynuose, Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos Diplomatinių archyvų centre saugomi ir publikuoti istoriniai šaltiniai.

Pasibaigus Šaltajam karui JAV buvo linkusios pasikliauti tik savo kietosios galios pajėgumais ir nuvertinti valstybės patrauklumo galią tarptautiniuose santykiuose. Tačiau Irako krizė ir jos kontekste kilęs didžiulis europiečių pasipriešinimas JAV galios naudojimo būdui pasaulyje parodė, kad sprendimas palikti JAV įvaizdžio formavimąsi savieigai buvo klaidingas. 2005 m. buvo pradėta JAV viešosios diplomatijos (VD) kampanija Vokietijos ir Prancūzijos visuomenių atžvilgiu, tačiau antiamerikanizmo lygis “senojoje” Europoje per 2003 – 2006 m. laikotarpį iš esmės nepasikeitė. Kodėl JAV VD nepagerino JAV įvaizdžio Vokietijoje ir Prancūzijoje? Šio darbo tikslas ir yra atrasti atsakymą į šį klausimą. Iš pirmo žvilgsnio galima manyti, kad JAV VD kampanijos tikslas buvo paaiškinti JAV politiką Irako atžvilgiu, tačiau, remiantis “šalininkų – priešininkų” hipoteze, teigiančia, kad neigiamų nuostatų esminiais klausimais pakeisti yra neįmanoma, toks tikslas atrodo abejotinai. Darbe keliama hipotezė, jog JAV siekia sukurti naują “geranoriško hegemono” įvaizdį vokiečių ir prancūzų akyse. Siekiant šią hipotezę patvirtinti arba paneigti, buvo atliktas JAV VD Vokietijos ir Prancūzijos visuomenių atžvilgiu turinio tyrimas, kurio tikslas buvo išsiaiškinti JAV VD taktiką. Darbe keliami šie uždaviniai: ištirti VD ypatybes; atlikti antiamerikanizmo analizę: ištirti, kokie pagrindiniai klausimai sudaro antiamerikanizmą, bei nustatyti, kokios yra bendros europiečių ir amerikiečių vertybės bei grėsmės... [toliau žr. visą tekstą] / In the beginning of the 21st century the U.S. suffered an image crises, which was rooted in the behavior of the U.S. government preceding the war in Iraq in 2003. In 2005 it was realized that the U.S. must explain itself better to the world and especially to Europeans who were considered to be the traditional allies. A campaign of public diplomacy (PD) that is supposed to be the means to increase soft power of a country was started in the “old” Europe, but public opinion did not change. The question here is what went wrong that the PD campaign didn’t produce any results. That is the aim to be met in this study. The study is limited to U.S. PD towards Germany and France. It might seem that the PD campaign was aimed at explaining the U.S. policies concerning Iraq war. But as the “constituency – adversary” hypothesis, raised by Ch.Wolf and B.Rosen, states, it’s impossible to change attitudes towards an issue if they are highly negative. So it’s doubtful that the U.S. would have started a PD campaign on such an ill-based tactics. This study raises a hypothesis that the U.S. seek to create a new image of a benevolent hegemony. In order to verify the hypothesis it’s necessary to perform the following tasks: to go through the main points of PD theory; to analyze the phenomenon of anti – Americanism; to asses whether the PD messages are directed at the substance of anti – Americanism or at the common values and threats. 1. Public diplomacy as a means to conduct foreign policy. PD is... [to full text]

Išmanioji galia visiškai naujas reiškinys tarptautiniuose santykiuose, kuris apibrėžiamas kaip sumanus kietosios ir minkštosios galių instrumentų derinimas tarpusavyje konkrečioje situacijoje, siekiant efektyvaus užsienio politikos tikslų įgyvendinimo. Išmanioji galia neatsiejama nuo JAV atvejo, kurioje net ir aukščiausi pareigūnai savo retorikoje mini išmaniąją galią kaip siekį uţsienio politikos strategijoje. Todėl reikalinga ištirti, ar JAV užsienio politikoje Kinijos atžvilgiu po 2009 metų naudoja išmaniąją galią. Darbo objektas išmaniosios galios naudojimas JAV užsienio politikoje Kinijos atžvilgiu nuo 2009 metų. Darbo tikslas yra ištirti, ar JAV naudoja išmaniąją galią kaip užsienio politikos įrankį santykiuose su Kinija po 2009 metų. Šiam tikslui įgyvendinti išsikelti 4 tikslai: pristatyti tarptautinių santykių teoriją realizmą, bei pagrindines jo idėjas ir tipus, išskiriant neoklasikinį realizmą; aptarti galios terminą tarptautiniuose santykiuose, išskiriant kietosios ir minkštosios galių tipus, bei išsamiai pristatyti išmaniosios galios koncepciją, pabrėžiant jos ištakas, apibrėžimą, taikymą ir instrumentus; atlikti JAV oficialios retorikos Kinijos atžvilgiu po 2009 metų analizę, ištiriant JAV Nacionalinę saugumo strategiją ir aukščiausių JAV pareigūnų oficialias kalbas, ir įvertinant išmaniosios galios apraiškas jose; išanalizuoti išmaniosios galios raišką JAV užsienio politikoje Kinijos atžvilgiu po 2009 metų, naudojant struktūruoto tarptautinių santykių ekspertų... [toliau žr. visą tekstą] / Smart power is a completely new phenomenon in international relations. It is defined as a smart combination of hard and soft powers„tools, which leads to effective foreign policy. Smart power is closely related with the case of the United States, in which even the highest officials in their rhetorics use the term of smart power. According to officials, smart power is an objective in foreign policy. Therefore there is a need to research if the USA uses smart power in its foreign policy towards China after 2009. The subject of this study is the use of smart power in foreign policy of the United States towards China since 2009. The aim of this study is to research if the U.S. uses the smart power as a tool of foreign policy in relations with China after the year 2009. To achieve this aim the following goals are settled: to present a theory of international relations realism, and its main ideas and types, distinguishing neoclassical realism; to discuss the term of power in international relations by distinguishing soft and hard power forms, and to present the concept of smart power by highlighting its origins, definition, application and tools; to perform an analyses of official U. S. rhetorics towards China after year 2009 by analyzing National security strategy and the speeches of the highest officials, and by evaluating the smart power evidence in those rhetorics; to analyze the smart power in U.S. foreign policy towards China after 2009 by using a structured interview method... [to full text]

Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) vis dar neabejotinai yra galingiausia pasaulio valstybė, todėl įvairiapusė šalies užsienio politikos analizė yra labai svarbi. JAV užsienio politika išsiskiria savo daugiavektoriškumu, kadangi šalis turi interesų visuose pasaulio regionuose, gali veikti įvairiomis priemonėmis. Politinės partijos, kaip demokratinės valstybės vidaus veikėjas, užsienio politikos procesų kontekste gali būti reikšmingas tuo atveju, jei valstybė turi platų spektrą lygiaverčių savo vaidmens tarptautinėje arenoje vizijų, o politinė sistema yra pilnai susiformavusi ir visiškai stabili. JAV yra būdingi abu šie aspektai, todėl pagrindinių šalies politinių partijų užsienio politikos nuostatų analizė yra labai aktuali. Pagrindinis šio darbo tyrimo objektas yra JAV Respublikonų partijos užsienio politikos nuostatos. Svarbiausias tyrimo tikslas - išanalizuoti JAV Respublikonų partijos užsienio politikos nuostatas bei jų kaitą 2000 – 2013 metų laikotarpiu. Darbe teigiama, jog JAV išsiskiria labai stipria prezidento institucija, kuriai suteikti įgaliojimai vadovauti visam užsienio politikos aparatui, tačiau Kongresas (kurį sudaro Atstovų Rūmai bei Senatas) taip pat turi įvairių politinių instrumentų varžyti ar palaikyti prezidento iniciatyvas. Dėl įtvirtintos JAV dvipartinės sistemos, Respublikonų ir Demokratų partijos yra plačios skirtingų interesų, visuomenės grupių koalicijos, o jų ideologinės nuostatos yra giliai įsišaknijusios į šalies politinę sistemą. Prezidentas... [toliau žr. visą tekstą] / United States of America (U.S.) is still undoubtedly the most powerful state in the world therefore diverse analysis of its foreign policy is very important. There is no doubt that U.S. tries to secure its current position using various foreign policy instruments. What can be called U.S. Grand Strategy depends on many external and internal factors and foreign policy visions of two main political parties of U.S. are not at last place. Political parties can possibly be important object of foreign policy analysis in case when state‘s democratic political system is fully functioning and state has many competing visions of its role in international arena. These features are typical of U.S. political system therefore analysis of foreign policy visions of state‘s two main political parties is very relevant. The main object of this research is foreign policy views of the Republican Party of United States. The main goal of this research is to analyse change of foreign policy views of the Republican Party in the period 2000 - 2013. U.S. political system is characterized by strong presidential institution that has authority to lead state‘s foreign policy. However U.S. Congress also has various political instruments that can be used to support or restrict initiatives of U.S. President. President is also the leading voice and leader of his political party and represents consensus of party‘s ideology. This research concludes that U.S. political parties are broad coalitions of various... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe išanalizuotas Baltijos valstybių įvaizdžio formavimas šiuolaikinėje Rusijos Federacijos internetinėje žiniasklaidoje, nagrinėjama, kaip Baltijos valstybių įvaizdis keičiasi keičiantis Rusijos užsienio politikai. Pirmoje darbo dalyje aptariamas žiniasklaidos vaidmuo šiuolaikiniame pasaulyje, nagrinėjama žiniasklaidos svarba, internetinės žiniasklaidos vaidmuo, masinės informacijos priemonių panaudojimas informaciniame kare. Antroje dalyje pateikiama Rusijos Federacijos politikos Baltijos valstybių atžvilgiu raida, aptariama kuo pasižymėjo ir kaip keitėsi Rusijos Federacijos užsienio politika valdant Borisui Jelcinui ir Vladimirui Putinui. Trečioje dalyje nagrinėjamas Rusijos Federacijos politikos Baltijos valstybių atžvilgiu atspindys internetinėje žiniasklaidoje, aptariamas informacinio karo, kaip politikos vykdymo priemonės panaudojimas, analizuojama, kaip kuriamas Baltijos valstybių įvaizdis per pagrindinių problemų internetinėje žiniasklaidoje pateikimą, pateikiami socialinių apklausų rezultatai, nusakantys, kaip keitėsi Rusijos piliečių nuomonė apie Baltijos valstybes keičiantis Rusijos užsienio politikai ir žiniasklaidos pateikiamam Lietuvos, Latvijos ir Estijos įvaizdžiui. / This master’s final work covers the analysis of the Baltic States’ image which is being formed by the contemporary Russian Federation’s mass media on the internet. Also, the present paper focuses on the change of the image of the Baltic States which is changing together with the foreign policy of the Russian Federation. In the first part of the work there is a consideration of the mass media’s role in the contemporary world, using the mass media as a tool in the information warfare. The second part of the work points out the development of the foreign policy of the Russian Federation in relation to the Baltic States; the consideration unfolds how was changing the foreign policy of the Russian Federation during the governing of Vladimir Putin and Boris Yelcin. In the third part of the work the research is carried out on the reflection of the foreign policy of the Russian Federation in connection with the Baltic States which has been placed on the internet. Moreover, the use of the information warfare as a tool of politics is discussed. Also, this part of the paper analyzes how the image of the Baltic States is created through the presentment of the main problems on the internet’s media. Public opinion polls reveal how the Russian Federation citizens’ opinion about the Baltic States is changing together with the foreign policy of the Russian Federation.

Šiame darbe nagrinėjama Lietuvos užsienio politikos strateginio planavimo ir valdymo sistema. Analizuojant teisinius, biurokratinius bei percepcinius užsienio politikos strateginio planavimo ir valdymo sistemos veiksnius, siekiama identifikuoti dabartinę šios sistemos būklę ir numatyti jos tolesnės raidos perspektyvas. Darbe taip pat pateikiama rekomendacijų ir konkrečių priemonių, kurių įgyvendinimas potencialiai prisidėtų prie šalies užsienio politikos strateginio planavimo ir valdymo sistemos plėtros. / In the context of more complicated process of Lithuanian international environment it is getting more difficult to draw a line between foreign and home policy. On the traditional foreign policy agenda new items are to be seen (e.g. terrorism, international migration, etc.) obviously, new activity models are required to deal with these problems successfully. The sector of foreign policy becomes a linking chain that makes it possible to combine inner and outer environmental dynamic processes as well as to more effectively implement national interests. That is why it is extremely important to ensure the efficiency of mechanisms for forming and implementing foreign policy. The work is based on a presumption that the effective planning and management are to be indispensable condition for successful foreign policy. The aim of the work is to estimate the situation in strategic planning and management of foreign Lithuanian policy and to find out if there is any evidence of the development in this particular area. The objectives of the work are: a) to analyze the institutional structure of the strategic planning and management in the Lithuanian foreign policy; b) to investigate the contents of strategic documents; c) to identify the shortcomings in the process of strategic management as a whole and in its separate chains; d) to estimate the situation in the system of strategic management and to characterize its perspectives for future development; e) to give recommendations on how to... [to full text]