Nuo pat savo prijaukinimo IV-III tūkst. pr. Kr., arkliai sparčiai paplito po Europą ir Aziją, šis universalus gyvūnas pradėtas naudoti pačiai įvairiausiai veiklai. Kultūriniu būdu buvo išvesti trijų pagrindinių specializacijų arkliai: darbiniai, kinkomieji ir karo-jojamieji. Būtent arklių panaudojimas kare, juos pakeitė labiausiai - pavertė žirgais, ir suteikė didžiausią vertę. Žirgas garantavo greitą persikėlimą iš vietos į vietą, veiksmingą maisto, prekių, ginklų bei žinių judėjimą, todėl tapo nepamainomu pagalbininku komunikacijoje, valstybės administravime, prekyboje, žemdirbystėje, didesnio masto darbuose bei karo lauke. Viduramžiais ištobulėjęs jojimo ir vežimų inventorius, kaustymas itin iškėlė kavalerijos reikšmę. Ji tapo riterystės pagrindu, vieninteliu įsivaizduojamu kilmingųjų dalyvavimo kare būdu. Tad žirgininkystės tyrimas yra būtinas norint įvertinti bet kurios vidurinių amžių valstybės ekonominę, karinę bei technologinę galią, jos išsivystymą tam tikru metu. Pabaltijyje žirgininkystė turi labai senas tradicijas. Čia naminis arklys atsirado beveik tuo pat metu, kai ir buvo apskritai prijaukintas. Deja, iki valstybės susikūrimo, šiai ūkio šakai tirti labai trūksta rašytinių šaltinių, tačiau turimi archeologiniai duomenys, o ypač - itin šiame regione paplitę palaidojimai su žirgais, rodo didelę žirgų reikšmę baltų genčių gyvenime. Žirgininkystės vystymąsi ir čia labiausiai skatino karinis poreikis - IX-XII a. kariaunose raiteliai vaidino centrinę rolę, nors žirgai... [toliau žr. visą tekstą] / Horses were of the greatest importance through out the Medieval Ages in Europe and Asia. Ever since their domestication by Indo-European tribes in approximately 4 thousand years BC, until the 19th c. technical achievements, the whole communication and thus – administration of countries, warfare, large scale constructions, agriculture and other activities were heavily dependent and based on the horse power. Especially technical achievements of Middle Ages, increased the importance of the cavalry. It became the basis of the knight culture, the only possible way for noblemen to participate in wars. Thus in order to be able to judge about every country’s economical, military and technical state and potentials, the knowledge of its horse economy becomes inevitable. The Baltic Rim has old traditions of horse farming. The area where the Baltic tribes used to live is all covered by various ingravements with horses. They show, that here, like elsewhere, horse breeding was mostly encouraged by military needs. Riders played the central role in early military fellowship of the 9-12 c. although horses were used not for fighting, but for communication and transportation. Only formation of a state and better tax system enabled a real cavalry to appear. It aquired new horse breeds and special training of both - horses and riders. Other social field where horses played a vital role was communication system. Its maintenance and administration also aquired special services and duties of the... [to full text]

Tyrimo objektas – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorializacijos procesas XIV – XVI a. LDK teritorializacijos procesas prasidėjo vakarinėje LDK dalyje XIV a. 2 pus. Tai buvo sąlygota pažangesnių Lietuvos kaimyninių valstybių iniciatyvos delimituoti teritorijas. Pirmiausiai buvo sudarytas Lietuvos ir Mazovijos kunigaikštystės susitarimas dėl teritorijų limitacijos, pastaroji siekė apsaugoti savo žemes nuo potencialios lietuvių grėsmės. Tačiau tai tik epizodas. Esminis Lietuvos teritorializacijos proceso lūžis buvo Lietuvos ir Ordino delimitacinių procesų plejada, kuri buvo inicijuota politiškai aktyvios kaimyninės vokiečių valstybės. Ordinas suvokė delimitacinių procesų prasme, o Lietuvos valdantysis sluoksnis, regis, dar ne. Tačiau vokiečiai, siekdami delimituoti savo valstybės teritoriją, kartu skatino Lietuvos valstybės vakarinės dalies teritorinį tapsmą. Ši LDK dalis ypatingai teritorializacijos proceso buvo paliest valdant Vytautui. Šio valdovo laikais buvo nustatytos vakarinės LDK politinės sienos, kurios reiškė įtakos sferų tarp valstybių pasidalinimą. Po Vytauto delimitacinių procesu akcijos, XV a. 2 pus. prasidėjo rytinės LDK dalies teritorializacijos procesas, kurį sąlygojo galingos kaimyninės valstybės – Maskvos iškilimas. Taigi, rytinės LDK dalies teritorializacija buvo sąlygota politinių oponentų susidūrimo, kuris brėžė šių valstybių teritorijų sienas. Šios dalies teritorinis tapsmas, regis, tesėsi iki XVI a. vid. XV a. 2 pus. vakarinėje LDK dalyje, tarp... [toliau žr. visą tekstą] / Summary. The object of this research is to understand the territorialization process in the 14 - 16 centuries Grand Duches of Lithuania (GDL) and to find out the connect of the state territory and ruling class. First of all, bared on historiography we will try to find out the common formation process of the territorial state in Middle age. This will help to choose other criterions. In the second chapter GDL territorialization process is analized widely. The first stage in this process was determined by neighbour countries, such as Mazovia and the Teutonic Order. The Order, being aktiv territorial state, stimulated the interest of borders delimitation with GDL. The biggerst act of delimitation take part at the time of Great duke Vytautas. At the time of the latter rule the first Border between GDL and Order appears. In the third decade of the 15th century was passed to borde renovation process. The end of the process wan in 16 century. But, the border renovation process at the 16th century very intensive. It depend on inside colonization control. The collision of both borderland dvellers modificated state border. In 1545 the border between GDL and Prussiae was estabilished and the colomn with state coat of arm and inscription was made. It shows the concepsio of the state territory border. In the 16th century state line border appears. It’s traits: populated borderland; detailed border marking; borders have to correspond to all social classes land limits; borders should have... [to full text]

Lietuva visais laikais garsėjo savo miškais. Nepražengiamos girios stebindavo į mūsų kraštą negausiai užklydusius svetimšalius. Savo prisiminimuose apie Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę jie sutartinai akcentuodavo stulbinamą girių didumą bei žvėrių įvairovę. Iš visų miško teikiamų dovanų žmogui galėtume išskirti medžius. Mediena buvo nepamainomas šilumos šaltinis, pagrindinė statybinė medžiaga. XVI amžiuje, Vakarų Europoje smarkiai išaugus medienos gaminių poreikiui, miškas, jo gaminiai Lietuvoje po truputį tapo viena iš pagrindinių eksporto prekių. / Lithuania has always been famous for own forests. Rarely foreigners who for some reason had a possibility to see our nature were surprised by its heavy forests. In the memories of Grand Ducky of Lithuania they were always highlighting the shocking immensity of the forests and the big variety of animals. Out of all the gifts offered by the forest we should distinguish the trees. The wood was invaluable source of heat as well as the main building material. In the sixteenth century in Western Europe the demand for wood products increased which led to increase of Lithuania‘s wood export. Wood became the main export product.

Istoriografijoje XVIII a. vadinamas moterų amžiumi ne tik dėl to, kad pačios moterys pradėjo aktyviau reikštis įvairiose gyvenimo sferose, bet ir dėl to, kad amžininkai pradėjo diskusijas apie moterų vietą ir tikslus „vyriškame“ pasaulyje. Šios Apšvietos epochos diskusijos, prasidėjusios Prancūzijoje, pasiekė ir Abiejų Tautų Respubliką (ATR) ir, žinoma, Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Moterų aktyvumas priklausė ne tik nuo Apšvietos epochoje atsiradusių diskusijų dėl moterų padėties visuomenėje, bet ir nuo naujų kultūrinių bei geopolitinių aplinkybių. Darbo tikslas – remiantis šaltiniais ir istoriografija, išskirti ir išanalizuoti būdingiausias moterims veiklas XVIII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Šiam tikslui išsikeliame šiuos uždavinius: 1) remiantis istoriografija ir šaltiniais, apibrėžti moterų veiklų sąlygas šeimoje ir visuomenėje; 2) išskirti būdingiausias moterims veiklas XVIII a.; 3) remiantis istoriografija ir šaltiniais, atskirai išanalizuoti tų veiklų priežastis, tikslus ir aplinkybes; 4) remiantis moterų sukurtais šaltiniais, išanalizuoti jų pasirinktos veiklos priežastis ir aplinkybes. Didelis dėmesys pradėtas skirti moterų ugdymui bei išsilavinimui. Čia labiausiai pasižymėjo vienuolės, kurių žinioje dažnai buvo mergaičių auklėjimas. Viena populiariausių moterų veiklų yra literatūrinė. Šaltiniuose aptikta informacija leidžia teigti, kad atsiminimų, dienoraščių, eilių rašymas buvo plačiai paplitęs tarp moterų. Atsiminimus, dienoraščius ir t. t. moterys... [toliau žr. visą tekstą] / The XVIIIth century deservedly is calling as the women’s century, not only because contemporaries started discussions about women place and aims in the masculine world, and yet women started to play up in different playgrounds by themselves. Such discussions of Age of Enlightenment have been started in France, and reached Polish-Lithuanian Commonwealth (PLC) and The Grand Duchy of Lithuania as well. The women activity depended not only on those discussions about women state in society, and yet of new cultural and geopolitical circumstances. The aim of this researching is to identity and analyse the most typical women’s activities at XVIIIth century in The Grand Duchy of Lithuania on ground of historiography and origins. There are four tasks to fulfil this aim: 1) to identity and analyse the circumstances of women’s activities in the family and society on ground of historiography and origins; 2) to identity the most typical women’s activities at XVIIIth century; 3) to analyze the reasons, aims and circumstances of particular activities on ground of historiography and origins; 4) to analyze women’s activities reasons and circumstances on ground of origins created by women. Though women’s legal status was deferent than men, but their status quo depended on women’s temper. Often woman’s status in the public life depended on her status in her own family. Also there showed up new meaning of women role in society, on ground of first partition (1772). Woman had been ranked as... [to full text]

LDK kanclerio Kristupo Zigmanto Paco asmenybė buvo viena ryškiausių XVII a. antrosios pusės politinių figūrų. Todėl šio tyrimo objektas ir problema – LDK vidaus politikos ir užsienio procesų pažinimas bei interpretacija per vieno ryškiausio XVII a. antrosios pusės valstybės veikėjo priimtų politinių sprendimų, jų vykdymo būdų bei pritaikymo formuojant užsienio ir vidaus politiką, lėmė tyrimų tikslų pasirinkimą. Tai LDK kanclerio veiklos apžvalga vidaus ir užsienio politikos baruose, bei asmenybės įtaka valstybės politikai, sprendimų priėmimui, įrankiams bei priemonėms, leidusiems įgyvendinti užsibrėžtus tikslus. Išanalizavus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio Kristupo Zigmanto Paco veiklą, formavusią valstybės užsienio ir vidaus politiką, buvo prieita išvados, kad savo aktyvia politine veikla kancleris prisidėjo prie 1656 m. Nemėžio sutarties pasirašymo, o vėliau tapo karinių ofensyvinių žygių prieš Maskvą iniciatoriumi. Tačiau pasitelkęs senas, patikrintas priemones ir visą diplomatinį arsenalą turėjo laviruoti ir siekti pagrindinio tikslo santykiuose su Maskva – amžinosios taikos ir užgrobtų teritorijų atgavimo. Nors LDK kanclerio K. Z. Paco pozicija 1655–1660 m. santykiuose su Švedija buvo griežta ir aiškiai nukreipta į konflikto sureguliavimą kariniu būdu, jis nepalaikė karingo J. Sobieskio „Baltijos politikos“ projekto. Tuo tarpu santykiuose su Turkija LDK kancleris K. Z. Pacas laikėsi atskiros, atsargios užsienio politikos, paremtos grynais išskaičiavimais... [toliau žr. visą tekstą] / The chancellor of the GDL Kristupas Zigmanta Pac was one of the most influental political figure in the second half of the 17th century. Due to this reason the main aim of this paper is to examine and interpret the processes of domestic policy through the activities of K.Z. Pac as well as to investigate the ways by which he acted while forming domestic and foreign policy of the GDL. The paper also aims to make a sketch of chancellor’s works in shaping the GDL’s policy as well as the influence of his personality in making decisions and instruments what allowed him to fulfill his plans. After analyzing the activities of the chancellor of the GDL K. Z. Pac in forming domestic and foreign policy, we can conclude that his actions influenced signing of Nemėžis peace in 1656 and were important in planning offensive military actions against Moscow. By putting old, well – known means into effect and using the arsenal of diplomacy he was trimming between his main policies – ageless peace with Moscow and fighting back lost territories. Though the attitude of the chancellor of GDL towards the relationship with Sweden during 1655–1660 was strong and linked to the regulation of the conflict by military operation, he did not, however, upheld the aggressive J. Sobieski‘s plan of “Baltic policy”. While developing relations between GDL and Turkey, K. Z. Pac was following separate, secure path, based on calculations, mutual help of federation members and personal interests of his family. In... [to full text]

Darbe analizuojamos Gardino brigičių ir Vilniaus Šv. Mykolo bernardinių vienuolynų reformos, kurios laikytinos ryškiausiais bandymais atnaujinti moterų vienuolinį gyvenimą LDK XVIII amžiuje. Gardino brigičių reforma kilo pačių vienuolių iniciatyva. Šia reforma buvo siekiama grįžti prie pirminės regulos ir ordino įkūrėjos dvasios. Vienuolyno abatė siekė reformuoti visų pirma dvasinį vienuolyno gyvenimą. Ji taip pat reikalavo griežtai laikytis neturto įžado, vienuolinės disciplinos ir klauzūros. Dalis brigičių iš pradžių priešinosi abatės įvestoms naujovėms, bet galiausiai jas priėmė. Vienuolyną vizitavę vyskupai parėmė abatės vykdomą reformą. Nuo XVII a. pab. vizitacijos dekretai liudija kritusį observancijos lygį Vilniaus Šv. Mykolo bernardinių vienuolyne. Vienuolės nesilaikė klauzūros, bendruomeninio gyvenimo reikalavimų ir bendro turto. Bernardinių reformos iniciatorius buvo ordino provincijolas. Jis siekė sugriežtinti klauzūrą ir sureguliuoti bernardinių dvarų administravimą. Kai kurios vienuolės labai įnirtingai priešinosi reformai tiek legaliais, tiek ir nelegaliais būdais. Jas palaikė Vilniaus vyskupas Masalskis ir katedros kanauninkai. Vėliau bernardinių reforma peraugo į provincijolo ir vyskupo ginčą dėl bernardinių dvarų administravimo. Galiausiai bernardinės priėmė reformą, tačiau turimi šaltiniai neleidžia pasakyti, kaip jos nuostatai buvo įgyvendinami. / The paper analyses the two the most prominent attempts to renew the women’s religious life in the 18th century in Lithuania. The reform in the Brigittine convent in Grodno arose on nuns’ own initiative. The reform was meant to be a return to the Rule and the initial spirit of the founder. The abbess aimed to reform the spiritual life of the nunnery in the first place. She also demanded to keep strictly the vow of poverty, monastic discipline and enclosure. Initially part of the nuns resisted the changes she introduced, but finally they accepted the main requirements. The bishops, who were visiting the convent at the time, supported the reform. Since the end of the 17th century visitation reports reveal the low level of monastic observance in the St Michael’s Bernardine convent. The nuns were departing from enclosure, communal life and common property. The initiator of the reform was the Bernardine‘s provincial. Mainly he sought to tighten enclosure. Part of the nuns didn’t want to accept the reform and tried to prevent the visitation. Masalskis, the bishop of Vilnius, and the canons supported these nuns. Later the Bernardine‘s estates became the main issue between the provincial and the bishop. Finally the Bernadines accepted the reform but the existing courses can’t tell how the changes were realized.

Pilis, dažnai suvokiamas kaip vienas pagrindinių, šalia bažnyčios ir miesto, viduramžių visuomenės ir to laikmečio erdvinės struktūros reprezentantų, nesulaukė pakankamai dėmesio. Visų pirma, pilį reikia pradėti suvokti ne kaip statišką objektą, bet nuolat kintantį dinamišką reiškinį plačiame socioekonominiame ir sociopolitiniame kontekste. Būtent konteksto įsisąmoninimas dažnu atveju leidžia įžvelgti tam tikrus sunkiai identifikuojamus lūžius paties fenomeno viduje. Kita vertus, socialinės transformacijos, susiformavusi tam tikra politinė konjunktūra valstybės viduje neretai sąlygoja ir pačios pilies kaitą. Iš kitos pusės, pačios LDK vidinės struktūros netolygumai, kurie galėtų būti aiškinami tiek erdvinių-regioninių-administracinių valstybės skirčių sąvokomis, tiek ir su tuo koreliuojančiomis socialinėmis formomis, kurių genezė ir formavimasis, aiškintini skirtingos istorinės patirties, o taip pat gana nevienalyčių civilizacinių kelių perskyromis. Taigi, pačios LDK heterogeniškumas iškelia naujus klausimus ir problemas, bandant struktūriškai paaiškinti pilies kaip reiškinio ypatumus LDK. Visa tai, mums leidžia formuluoti pilies kaip struktūriškai kintančio, dažnai sąlygoto įvairių socioekonominių ir sociopolitinių pokyčių, fenomeno koncepciją, turinio ir formos prasme besiskiriančio nuo europinio ir regioninio kontekstų tiek savo raidos keliu, tiek tam tikromis socialinėmis formomis, kurios dažnu atveju atspindi pačios valstybės, mūsų atveju LDK, sąrangos ypatumus. Tuo... [toliau žr. visą tekstą] / The castle is often seen as one of the key, next to the church and the city, the medieval society of that time and spatial structure of representative. First of all, the castle must begin to understand not as a static object, but the constantly changing dynamic phenomenon in a broad socioeconomical and sociopolitical context. It is the context of realizing often allows to see some hard-identified fractures of the same phenomenon within it self. On the other hand, the social transformation, formed a political conjuncture state often leads to the castle changes of it self. On the other hand, the internal imbalances of GDL structure, which could be interpreted as the spatial-regional-administrative state heterogeneous concepts, and the correlation of social forms, the genesis and formation, the interpretation of the different historical experiences, as well as a review of several heterogeneous civilization ways. Thus, the heterogeneity of the GDL raises new questions and problems, trying to explain the structural features of the castle as a phenomenon of the Grand Duchy of Lithuania. All this allows us to formulate the castle as a structural variable, often related by various socioeconomic sociopolitical changes, a phenomenon of the concept, content and form of a difference between European and regional context in its development path, and in certain social forms, which often reflects the same state, in our case, GDL, architecture features. At the same time, the identification... [to full text]