No description available.

Magistro darbo objektas – Lietuvos pilių muziejų komunikacija. Darbo tikslas – įvertinti Lietuvos pilių muziejų komunikacijos pobūdį, jos sričių rodiklius 2007, 2009 m., nustatyti pilių muziejų komunikacijos paklausos lygį bei reitingą Lietuvos muziejų komunikacijos paklausoje. Darbo uždaviniai – analizuoti muziejinės komunikacijos sampratas, struktūrą ir būdus; nustatyti Lietuvos pilių muziejų klasifikaciją ir tipologiją; išanalizuoti pilių muziejų komunikacijos sričių rodiklius 2007, 2009 m. (internetinės svetainės ir socialiniai tinklapiai 2010, 2011 m.); nustatyti pilių muziejų reitingą bendrame muziejų lankyme. Remiantis muziejų metinėmis veiklos ir statistinėmis analizėmis, internetinėmis svetainėmis bei socialiniais tinklapiais, empirinių duomenų analizės metodu, išanalizuota pilių muziejų fizinė (parodos, leidyba, edukacija, renginiai) ir elektroninė komunikacija (virtualios parodos, socialiniai tinklapiai, internetinės svetainės), nustatytas pilių muziejų reitingas bendrame muziejų lankyme. Padarytos išvados – muziejus komunikacijai pasitelkia įvairias priemones – tiek fizines, tiek ir elektronines; daugiausia pilies muziejai turi savivaldybės muziejaus statusą; pilies muziejaus dominuojantis tipas – istorinis muziejus; pilių muziejų komunikacija plečiasi, ypač, auga elektroninės komunikacijos paklausa; pilių muziejai turintys respublikinio ir nacionalinio muziejų statusą, yra vieni iš lankomiausių. Magistro darbas gali būti naudingas muziejininkams, dirbantiems... [toliau žr. visą tekstą] / Castles have a significant place in Lithuanian history at all times being a symbol of the grandeur of the state and also a symbol of struggle and resistance. Few buildings of this type have only remained in Lithuania until now, and museums are accommodated in almost half of them. So it gives us an opportunity to witness the interaction of two objects of different type of heritage: a castle itself and a museum with all its treasuries. There have not been many scientific studies on museums in Lithuania so far and there are no studies on the museums of castles at all. Therefore, it may be reasonable to give more attention to the castle museums in Lithuania. Having analysed the communication between these types of memorial institutions we will be able to supplement the knowledge about them that we have from scarce studies on this subject. At the same time we can contribute to the research on the demand of Lithuanian museums by ascertaining and emphasizing the commonalities of the structure, areas and means of communication in castle museums and other types of Lithuanian museums, and by rating them according to numbers of visitors and the demand. The research includes 8 castle museums of Lithuania. The aim of the thesis is to evaluate the nature of the communication of Lithuanian castle museums and the indicators of the areas of communication in 2007 and 2009, to ascertain the level of demand of communication in castle museums and to determine their position in the rating... [to full text]

Lietuvos paveldosaugos pradmenys įžvelgiami jau XIX amžiuje. Būtent tada inteligentijos sluoksniuose pastebimas aktyvesnis susidomėjimas kultūros paveldu, jo supratimu bei apsauga. Taigi, paveldosaugos sistema yra palyginus jauna sritis, su kiekviena diena vis labiau prasiskverbianti į visuomeninį gyvenimą ir tampanti neatsiejama jo dalimi. Vis dažniau informacijos sklaidos tarnyba nagrinėja kultūros paveldo apsaugos aktualijas. Deja, nedaug dėmesio skiriama kultūrinio palikimo išsaugojimo ištakoms bei pioneriams-romantikams, dirbusiems šitoje srityje susižavėjimo Vilniaus krašto kultūros palikimu vardan, įžvelgusiems jo istorinę, tautinę ir ideologinę svarbą. Lietuvos paveldosaugos srityje ypač nusipelnė Lietuvos mokslo draugija (toliau – LMD) ir Vilniaus mokslo bičiulių draugija (toliau – VMBD). Jos susikūrė 1907 m., lygiagrečiai veikė visą tarpukarį. Draugijų veiklos sritys ir tikslai panašus. Abiejų organizacijų nariai aktyviai ir entuziastingai stengėsi išsaugoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau – LDK) kultūrinį palikimą. Tik XX a. pradžioje politinė situacija, padalijusi Lietuvos žemes į dvi stovyklas, sukėlė, kaip rašoma draugijų susirašinėjimo dokumentuose, dirbtinę konfrontaciją. Lietuvos istoriografijoje LMD darbai susilaukė daugiai dėmesio, negu VMBD. Apie Draugiją daug žinių suteikia Lietuvos valstybės istorijos archyve saugomi dokumentai, veiklos ataskaitos. Vertinga yra VMBD surinkta ikonografija, naudojama šių dienų specialistų. Apie VMBD veiklą... [toliau žr. visą tekstą] / First steps of the heritage preservation in Lithuania are penetrated in 19th century. Greater interest in cultural heritage, its comprehension and preservation among eggheads it is noticed namely then. So, the system of heritage preservation is comparably a young sphere, which momentarily day-after-day infiltrates into a social life and becomes integrant. Cultural heritage preservation topicalities are more frequently examined presently by the mass media. Unfortunately, not enough attention is paid to fountainhead of the cultural heritage, as well as to pathfinders-romanticists who worked in this field fascinated by Vilnius region cultural heritage and envisaged its historical, ethnic and ideological significance. Science Society of Lithuania (further – SSL) and Vilnius science mates’ union (VSMU) in the field of heritage preservation have commanded notably. Societies were established in 1907 and functioned in parallel during the whole inter-war period. Goals and activity fields of both societies were alike. Members of both societies actively and enthusiastically attempted to retain the cultural heritage of the Grand Duchy of Lithuania (GDL). And only at the beginning of 20th century when Lithuania under influence of political situation was divided into two camps, an artificial contrariety aroused between them, as is known from the correspondence of the societies. Works of SSL attained more attention of the Lithuania’s historiography than works of VSMU. Documents, activity... [to full text]

Pilis, dažnai suvokiamas kaip vienas pagrindinių, šalia bažnyčios ir miesto, viduramžių visuomenės ir to laikmečio erdvinės struktūros reprezentantų, nesulaukė pakankamai dėmesio. Visų pirma, pilį reikia pradėti suvokti ne kaip statišką objektą, bet nuolat kintantį dinamišką reiškinį plačiame socioekonominiame ir sociopolitiniame kontekste. Būtent konteksto įsisąmoninimas dažnu atveju leidžia įžvelgti tam tikrus sunkiai identifikuojamus lūžius paties fenomeno viduje. Kita vertus, socialinės transformacijos, susiformavusi tam tikra politinė konjunktūra valstybės viduje neretai sąlygoja ir pačios pilies kaitą. Iš kitos pusės, pačios LDK vidinės struktūros netolygumai, kurie galėtų būti aiškinami tiek erdvinių-regioninių-administracinių valstybės skirčių sąvokomis, tiek ir su tuo koreliuojančiomis socialinėmis formomis, kurių genezė ir formavimasis, aiškintini skirtingos istorinės patirties, o taip pat gana nevienalyčių civilizacinių kelių perskyromis. Taigi, pačios LDK heterogeniškumas iškelia naujus klausimus ir problemas, bandant struktūriškai paaiškinti pilies kaip reiškinio ypatumus LDK. Visa tai, mums leidžia formuluoti pilies kaip struktūriškai kintančio, dažnai sąlygoto įvairių socioekonominių ir sociopolitinių pokyčių, fenomeno koncepciją, turinio ir formos prasme besiskiriančio nuo europinio ir regioninio kontekstų tiek savo raidos keliu, tiek tam tikromis socialinėmis formomis, kurios dažnu atveju atspindi pačios valstybės, mūsų atveju LDK, sąrangos ypatumus. Tuo... [toliau žr. visą tekstą] / The castle is often seen as one of the key, next to the church and the city, the medieval society of that time and spatial structure of representative. First of all, the castle must begin to understand not as a static object, but the constantly changing dynamic phenomenon in a broad socioeconomical and sociopolitical context. It is the context of realizing often allows to see some hard-identified fractures of the same phenomenon within it self. On the other hand, the social transformation, formed a political conjuncture state often leads to the castle changes of it self. On the other hand, the internal imbalances of GDL structure, which could be interpreted as the spatial-regional-administrative state heterogeneous concepts, and the correlation of social forms, the genesis and formation, the interpretation of the different historical experiences, as well as a review of several heterogeneous civilization ways. Thus, the heterogeneity of the GDL raises new questions and problems, trying to explain the structural features of the castle as a phenomenon of the Grand Duchy of Lithuania. All this allows us to formulate the castle as a structural variable, often related by various socioeconomic sociopolitical changes, a phenomenon of the concept, content and form of a difference between European and regional context in its development path, and in certain social forms, which often reflects the same state, in our case, GDL, architecture features. At the same time, the identification... [to full text]

Disertacijos objekto tyrimo strategija remiasi keturiais kriterijais. Pirma, fenomeno ir jo raidos tyrimo. Antra, tyrimas nėra apribojamas tik šiandieninės Lietuvos Respublikos teritorija. Trečia, tiriamoji problema ir keliami klausimai interpretuojami apimant platesnį spektrą europinės istoriografijos pavyzdžių, kurie įgalina lyginamojoje perspektyvoje kontekstualizuoti egzistavusios vietinės socialinės tikrovės ypatumus, ieškoti sąryšio / skirties, bendros raidos taškų tarp skirtinguose regionuose egzistavusių fenomenų. Ketvirta, į tiriamąjį objektą žvelgiama kaip į daugiasluoksne struktūra pasireiškusį fenomeną. Tokiu būdu bandoma ieškoti naujų teorinių prieigų, neapsiribojant vien tik tradiciniu istoriniu pasakojimu. Disertacijos tyrimo objektas – pilis kaip kokybiškai, priklausomai nuo sociopolitinių sąlygų, kintantis reiškinys. Pilis suvokiama kaip Viduramžių ir ankstyvųjų Naujųjų laikų visuomenės teritorinis, socialinis, simbolinis, teisinis ir reprezentacinis fenomenas. Kartu pilis suprantama kaip integrali socialinės tikrovės dalis, todėl interpretuotina tik siejant ją su visuomene, jos transformacijomis ir veikla, kintančiomis geopolitinėmis aplinkybėmis. Pilis apibrėžiama kaip struktūra atsispiriant nuo trijų pjūvių: teritorijos (a), visuomenės (b), galios-valdžios (c). Pilis aiškinama kaip teritoriją telkiantis ir formuojantis branduolys, tokiu būdu erdvė ilgainiui buvo transformuojama į aiškią ir savo ribas turinčią teisiškai, administraciškai, ūkiškai pavaldžią... [toliau žr. visą tekstą] / The strategy of research into the dissertation object is based on four criteria. First, it is a study of a phenomenon and its development. Second, the study is not confined to the present territory of the Republic of Lithuania. Third, the research problem and questions raised are interpreted in a broader light of examples from the European historiography, which enable to contextualise past features of the local social reality and search for similarities and/or differences as well as common points in the development of the phenomena which existed in different regions. Fourth, the object under analysis is perceived as a phenomenon with a multifaceted structure. Therefore, an attempt is made to look for new theoretical approaches rather than limit oneself to a traditional historical narrative. Historiography has seen attempts to disclose the development of society, uneven social structure, its specific features, etc. through the analysis of one phenomenon. However, this is only possible by looking at that phenomenon from different perspectives and analysing it as a product of different spheres of social reality, because focusing on a single aspect of the phenomenon limits the possibilities for interpretation which would reveal the multifunctional nature of the phenomenon and uneven trajectories of its development. The phenomenon of the castle is one of those problems which has not been analysed systematically and consistently. The existing historiography has mostly perceived... [to full text] / Man versteht die Burg als ein sich mit der Zeit und in einem bestimmten Raum veränderndes soziopolitisches Phänomen. Dieses Phänomen hatte verschiedene Besonderheiten, die von der konkrete Gesellschaft beeinflusst worden sind. Deshalb ist es sehr wichtig zu betonen, dass Großfürstentum Litauen in seiner räumlichen und territoriellen Lage sehr heterogen war, d.h., dass Sozialstruktur von verschiedener Staatsterritorien auch sehr unterschiedlich war. Dies lässt uns behaupten, dass wir nicht über Burgphänomen, sondern über Burgphänomene sprechen sollen. Diese Annahme supponiert solche methodische Ausgangspunkte: • Vergleichende (diachrone und synchrone) Perspektive • Strukturalistische Perspektive Die Burg war ein Teil der damaligen Gesellschaft und der Ausdruck der Sozialrealität, deswegen soll man aufmerksam sein und verschiedene Phänomenentwicklungen beachten, weil jeder Raum und jedes Territorium seine eigene Sozialstruktur hatte. (Laut Henri Lefebvre: „Jede Gesellschaft (...) produziert einen ihr eigenen Raum“). Zweifelsohne beeinflusste sie die Entwicklung der Burg. Als einer der methodischen Ansätze man kann also das Phänomen der Gleichzeitigkeit des Ungleichzeitigen Phänomen nennen. Besondere Konzentrierung an den Raum und ihrer Heterogenität in der Geschichte (R. Koselleck).