Šalies infrastruktūros įtaka šalies ekonominiam augimui yra nagrinėjama daugelyje užsienio ir Lietuvos literatūros šaltiniuose. Tačiau užsienio mokslininkų atliktuose tyrimuose yra pastebima stipri šalies infrastruktūros įtaka stimuliuojant/pritraukiant tiesiogines užsienio investicijas Taigi analizuojant įvairių autorių darbus buvo pastebėta, kad mokslinių darbų susijusių su infrastruktūros įtaka TUI yra labai mažai. Todėl yra būtinybė nustatyti Baltijos šalių patrauklumą tiesioginiams investuotojams būtent atsižvelgiant būtent į infrastruktūros sektorių rodiklius. Ar Baltijos šalių infrastruktūros rodikliai yra svarbūs veiksniai lemiantis TUI srautus šiose valstybėse. TUI vaidmuo yra reikšmingas dinamiškam šalies ekonominiam augimui. Moksliniuose darbuose daug diskutuojama apie bendrą TUI sąvoką besivystančiose šalyse. Dauguma literatūroje nagrinėjamų faktorių susijusių su TUI yra klasikiniai, tai būtų lyginama rinkos dydis, šalies dydis, ekonominis šalies atvirumas, politinis šalies stabilumas ir t.t. Tačiau analizuojant TUI srautus, vis dažniau užsienio autorių darbuose kaip kintamasis yra sutinkamas ir infrastruktūros faktorius. Temos problematika: Dažniausiai mokslinėje literatūroje yra nagrinėjama šalies infrastruktūros sektorių įtaka šalies ekonominiams rodikliams, t.y. BVP, produktyvumui ir t.t. Taip pat literatūroje yra nagrinėjami investicijų srautai į infrastruktūros sektorius ir atliekami tyrimai būtent susiję būtent su investicijų srautais į šiuos sektorius ir... [toliau žr. visą tekstą] / The influence of infrastructure for country‘s economic growth is being examined in numerous foreign and Lithuanian sources. However, the research conducted by foreign scientists show significant influence of the country’s infrastructure stimulating/attracting FDI and increasing the competiveness of the country. Adequate infrastructure should improve the investment climate of the country by attracting FDI. FDI plays an important role in dynamic economic growth of the country. The majority of questions under investigation associated with FDI are classical, i.e. the comparable size of the market, the size of the country, the economic openness of the country, the political stability of the country, etc. However, the factor of infrastructure as a variable, while analysing FDI flows, is encountered more and more often in the analysis of foreign scientists. This paper is aimed at assessing the impact of the country’s infrastructure for FDI flows in the Baltic states. The object of the paper: the infrastructures and FDI of the Baltic states. The objectives of the paper: • To define the concept of infrastructure, single out the sectors, and identify its characteristics after conducting the empirical analysis of the literature. • To analyse the importance of infrastructure in the economical growth of the country, its competitiveness, and FDI. • To review the research of Lithuanian and foreign scientists on the subject matter. • To analyse the qualitative and quantitative indicators of... [to full text]

Darbe atlikta esamos dviračių infrastruktūros Vilniaus mieste analizę, įvertinti gyventojų atsiliepimai į esama dviračių takų infrastruktūrą, ištirtos perspektyvines galimybes dviračių transporto infrastruktūros plėtrai bei pateikta pasiūlymu dviračių eismui, patogumui ir saugumui padidinti. / Darbe atlikta esamos dviračių infrastruktūros Vilniaus mieste analizę, įvertinti gyventojų atsiliepimai į esama dviračių takų infrastruktūrą, ištirtos perspektyvines galimybes dviračių transporto infrastruktūros plėtrai bei pateikta pasiūlymu dviračių eismui, patogumui ir saugumui padidinti.

Darbo pavadinimas: Multimodalinė transporto infrastruktūra turizmo paslaugoje. Darbo tikslas: įvertinti multimodalinės transporto infrastruktūros turizmo paslaugoje situaciją. Darbo objektas: multimodalinė transporto infrastruktūra turizmo paslaugoje. Tyrimo uždaviniai: 1. Atskleisti multimodalinės transporto infrastruktūros turizmo paslaugoje esmę; 2. Pristatyti Lietuvos transporto infrastruktūros turizmo paslaugoje situaciją; 3. Ištirti multimodalinę infrastruktūrą geležinkelio transporto vartotojų požiūriu. Svarbiausi rezultatai, išvados, siūlymai Lietuvoje populiariausias pagal pervežtų keleivių kiekį – kelių transportas, mažiausiai populiarus vidaus vandenų transportas. Turistai tipiškai renkasi dviejų tipų keliones t.y. šalies viduje arba keliauja į užsienį. Transporto infrastruktūra abiem atvejais yra labai panaši. Labiausiai turistus domina grupinis, organizuotas ir užsienio turizmas. Respondentams priimtiniausios transporto priemonės turizmo paslaugoje yra automobilių ir oro keliai. Svarbiausi turistų poreikiai oro transportui: techninė būklė ir greitis. Anketine apklausa nustatyta, kad turizmo transporto tobulinimo sritys: technologijos, patogumas, techninė būklė, saugumas. Multimodalinė transporto infrastruktūra turizmo paslaugoje didelei daliai vartotojų reikalinga kokybiška, kad jie liktų patenkinti turizmo paslaugų visuma. Daugumai turistų labai svarbi yra automobilių ir oro transporto priemonių techninė būklė bei greitis multimodalinėje transporto... [toliau žr. visą tekstą] / The title : Multimodal transport infrastructure of tourism service. The aim of research: Evaluate the sitaucion in multimodal transport infrastructure for tourism. The object of research: multimodal transport infrastructure of tourism services. Objectives of the study: 1. Reveal the course for multimodal transport infrastructure of tourism services; 2. Present Lithuanian transport infastructure situacion of tuorism service; 3. Investigate the multimodal infrastructure by rail users perspective. The main results, conclusions and recommendations The most popular way used for transporting passengeres in Lithuania - road transport, the least popular inland waterway transport. Tourists typically prefer two types of trips, within the country and travel abroad. Transport infrastructure in both cases are very similar. Most tourists are interested in a sectional, organized and foreign tourism. Respondents preferred to give priority for car and air routes. Major tourist demand for air transport: technical status and speed. Questionnaire survey found tourism transport development areas: technology, convenience , technical condition of security. A large number by users of multimodal transport infrastructure in tourism service requires a quality that they would remain satisfied with a tourism service as a whole. For most of the tourists is very important cars and air vehicles condition and speed in multimodal transport infrastructure. In survey respondents for each vehicle... [to full text]

Disertacijoje tiriamas investicijų į Lietuvos sausumos transporto infrastruktūros prioritetinę plėtrą pagrįstumas. Pagrindiniai tyrimų objektai yra: Lietuvos transporto sektorius, logistikos centrų ir transporto terminalų vieta Lietuvos transporto bei verslo sistemoje, jų ekonominė įtaka verslui. Šie objektai yra svarbūs tiek socialiniu, tiek ekonominiu aspektais, nes išvystyta, patraukli vežėjams transporto infrastruktūra padidina tranzitinius krovinių srautus, skatina vystymąsi eilės šakinių ūkio subjektų. Todėl disertacijoje tiriant logistikos centrų ir transporto terminalų reikšmę ir poveikį verslui ir Lietuvos ūkio plėtrai formuojamos teorinės ekonominės logistikos centrų ir transporto terminalų bei jų jungiamųjų grandžių plėtros prielaidos ir metodiniai sprendimai. Darbo tikslas: Disertaciniame darbe tyrimo tikslas yra ištirti hipotetinę naujų transporto grandžių ir terminalų reikšmę bei poveikį verslui, suformuluojant teorines ekonominės prioritetinės infrastruktūros ir tarpterminalinių vežimų plėtros prielaidas bei metodinius sprendimus. Darbą sudaro įvadas, trys skyriai, rezultatų apibendrinimas, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijos disertacijos tema sąrašai ir priedas. Įvadiniame skyriuje analizuojami šalies ir užsienio mokslininkų požiūriai į tiriamą problemą, formuluojamas darbo tikslas bei uždaviniai, aprašomas mokslinis darbo naujumas, pristatomos autoriaus publikacijos, patei¬kiama disertacijos struktūra. Pirmajame skyriuje analizuojamas užsienio... [toliau žr. visą tekstą] / This dissertation is analysing validity of investments into development of the land transport infrastructure in Lithuania. The fol-lowing main subjects have been researched: transport sector in Lithuania, the place of prioritized logistic centres and transport terminals within the transport and business system, the effect of them on business economy. These subjects influences both, social and economic aspects since a well-developed transport infrastructure being attractive for carriers may increase the flows of transit cargoes but also start stimulating development of different objects of economy. Therefore, by analysing the effects and influences of logistic centres and transport terminals on business and economy development in Lithuania, in this dissertation I have formulated some theory based economic assumptions and methodic solutions towards the development of logistic centers and transport terminals as well as their connecting chains. The objective of the research: to analyse the significance and influence of new transport chains on both, business and economical development of Lithuania as well as enunciation of theory based economic assumptions and methodical solutions for the development of prioritized infrastructures and transport terminals. The work comprises introduction, three chapters, result summary, bibliography, and refers to the author‘s publications on the dissertation topic as well as annexes. The introduction, refers to different attitudes of national... [to full text]

During the last several years till the beginning of the global financial crisis Lithuania’s economy was rapidly growing as per high percentage of GDP, growing sales and profitability of the industrial sector. These indicators speak about Lithuanian industry and different business areas being capable of adjus- ting to the complicated international market environment. Important factors leading to a faster and stable growth of the country’s economy are implementa- tion of modern technologies, renovation of companies, introduction of new operation processes as well as expeditious investment possibilities and commu- nication system effective functioning. Nowadays continuously intensifying processes of economic, social and political globalization necessitate foundation of large transport companies and integration of the existing transport systems of different countries into one glo- bal system thus forming international transport corridors that ensure faster mo- vement of vehicle flows (as well as material goods, i. e. cargoes) between diffe- rent countries, the entire process being based on application of modern logistic know-how for cargo carriage. Integration of Lithuania’s transport network into a common European transport system would be a good opportunity to attract additional transit flows and to warehouse cargoes in the logistic centres or terminals, at the same time creating rational transit transport policy and implementing one of the main principles of the... [to full text] / Disertacijoje tiriamas investicijų į Lietuvos sausumos transporto infrastruktūros prioritetinę plėtrą pagrįstumas. Pagrindiniai tyrimų objektai yra: Lietuvos transporto sektorius, logistikos centrų ir transporto terminalų vieta Lietuvos transporto bei verslo sistemoje, jų ekonominė įtaka verslui. Šie objektai yra svarbūs tiek socialiniu, tiek ekonominiu aspektais, nes išvystyta, patraukli vežėjams transporto infrastruktūra padidina tranzitinius krovinių srautus, skatina vystymąsi eilės šakinių ūkio subjektų. Todėl disertacijoje tiriant logistikos centrų ir transporto terminalų reikšmę ir poveikį verslui ir Lietuvos ūkio plėtrai formuojamos teorinės ekonominės logistikos centrų ir transporto terminalų bei jų jungiamųjų grandžių plėtros prielaidos ir metodiniai sprendimai. Darbo tikslas: Disertaciniame darbe tyrimo tikslas yra ištirti hipotetinę naujų transporto grandžių ir terminalų reikšmę bei poveikį verslui, suformuluojant teorines ekonominės prioritetinės infrastruktūros ir tarpterminalinių vežimų plėtros prielaidas bei metodinius sprendimus. Darbą sudaro įvadas, trys skyriai, rezultatų apibendrinimas, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijos disertacijos tema sąrašai ir priedas. Įvadiniame skyriuje analizuojami šalies ir užsienio mokslininkų požiūriai į tiriamą problemą, formuluojamas darbo tikslas bei uždaviniai, aprašomas mokslinis darbo naujumas, pristatomos autoriaus publikacijos, patei¬kiama disertacijos struktūra. Pirmajame skyriuje analizuojamas užsienio... [toliau žr. visą tekstą]

Darbo objektas: kurortų ir kurortinių teritorijų patrauklumo kriterijai. Darbo tikslas: išanalizuoti kokiais kriterijais remiantis klientai renkasi kurortą ar kurortinę teritoriją. Problema: nėra pakankamai informacijos apie kurortų ir kurortinių teritorijų vertinimo kriterijus. Darbo uždaviniai: 1. Atskleisti kurorto ir kurortinės teritorijos sampratą. 2. Išsiaiškinti paslaugų patrauklumo kriterijus klientams kurortuose ir kurortinėse teritorijose. 3. Atlikti kurortuose ir kurortinėse teritorijose nustatytų patrauklumo elementų vertinimą. Darbo rezultatai ir išvados: Straipsnyje analizuojama kurortų samprata ir aptariami kurortų statuso reikalavimai. Nustatyta, kad pagal teikiamų paslaugų specifiką dauguma Lietuvos kurortų (Druskininkai, Birštonas ir Palanga) yra priskiriami mišriam kurortų tipui ir tik vienas - Neringa - poilsio tipui. Straipsnyje aptartos 4 Lietuvos kurortinės teritorijos (Anykščiai, Trakai, Zarasai, Ignalinos miesto Strigailiškio ir Palūšės kaimų dalių teritorijos). Išskirti pagrindiniai kurortų ir kurortinių teritorijų patrauklumo kriterijai – infrastruktūra, kainos – kokybės santykis, pramogos, sveikatingumas. Nustatyta, kad labiausiai kurortų patrauklumas susijęs su infrastruktūra, taip pat įrodyta, kad ir kiti minėti vertinimo kriterijai yra svarbūs renkatis kurortą/kurortinę teritoriją. / Object of the study: resorts and spa areas attractiveness criteria. Purpose of the study: analyze what criteria customers choose a resort or spa areas. Problem: there is not enough information about resorts and spa areas in the evaluation criteria. Main goals of this study: 1. Reveal to the resorts and resort areas concept. 2. To find out the criteria for attractiveness to customers resorts and spa areas. 3. Perform resorts and spa areas attractive elements of the evaluation set. Results and conclusions. In this article is analyzed and discussed about the concept of resort and it‘s status requirements. Also, presented resorts classification. It was found that by it‘s specifics resorts in Lithuania are classified as mixed type resort (Palanga, Druskininkai, Birštonas) and rest resort – Neringa. In this article is discussed about 4 Lithuania resort areas (Anykščiai, Trakai, Zarasai, Strigailiškis and Palūšės countryside parts of Ignalina city). In this article is also distinguished the main resorts and resort areas attractiveness criteria - infrastructure, price - quality ratio, entertainment, wellness. It was found that the main criteria of resort attractiveness is it‘s infrastructure, but in this article is also mentioned that price – quality ratio, entertainment and wellness is also important for choosing resort.

Siekiant skatinti valstybės tarnautojus vadovautis nustatytais etikos standartais, užtikrinti etišką jų elgesį profesinėje veikloje, užkirsti kelią etinių problemų atsiradimui ir plitimui valstybės tarnyboje, reikalinga vadybinė perspektyva, t.y. etikos valdymas, padedantis pasiekti aukštesnių elgesio standartų, kelti valstybės tarnautojų profesionalumo lygį, didinti visuomenės pasitikėjimą valdžia ir jos institucijomis, formuoti teigiamą valstybės tarnybos įvaizdį. Darbe analizuojama etikos valdymo problematika bei tobulinimo galimybės Lietuvos valstybės tarnyboje. Darbo tikslas – išanalizuoti etikos valdymo priemonių sklaidą ir jų realizavimą Lietuvos valstybės tarnyboje. Tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai: apibrėžti etikos sampratą mokslinių diskursų kontekste, atskleidžiant jos svarbą valstybės tarnyboje; įvardinti etikos valdymo priemones, padedančias užtikrinti nustatytų etikos standartų laikymąsi valstybės tarnyboje; įvertinti etikos valdymo institucinę ir įstatyminę infrastruktūrą Lietuvos valstybės tarnyboje; atskleisti etikos valdymo tobulinimo galimybes Lietuvos valstybės tarnyboje. Darbe naudoti metodai – mokslinės literatūros, teisės aktų ir dokumentų analizė bei kokybinis tyrimas – pusiau struktūruotas interviu. Atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvos valstybės tarnyboje etika užtikrinama teisiniu reglamentavimu, institucine priežiūra, įvadiniu valstybės tarnautojų mokymu. Tačiau tai nėra pakankamai veiksmingos priemonės, užtikrinančios etinių standartų... [toliau žr. visą tekstą] / In order to induce state servants to follow the established standards of ethics, to guarantee their ethical behavior in professional activity, to prevent the emergence of ethical problems and their spread in state service, managerial perspective is necessary, i.e. ethics management, which helps to achieve higher standards of behavior, to raise the level of professionalism of civil servants, to increase public confidence in the government and its institutions, to form positive image of state service. The work elaborates on the problems of ethics management and its improvement opportunities in Lithuanian state service. The aim of the work is to analyze the spread of ethics management measures and their realization in Lithuanian state service. The following objectives were set to achieve the aim: to define the concept of ethics in the context of scientific discussions by revealing its significance in the state service; to list ethics management measures that contribute to the guarantee of observance of established ethical standards in the state service; to evaluate ethics management institutional and legitimate infrastructure in Lithuanian state service; to reveal ethics management improvement opportunities in Lithuanian state service. Methods used in the work are: analysis of scientific literature, legal acts and documents, qualitative research – semi-structured interview. The research revealed that ethics in Lithuanian state service is guaranteed by legal regulation... [to full text]

Birštono miesto ir Birštono vienkiemio gyvenvietės paviršinių nuotekų infrastruktūros vystymu įgyvendinama vienas iš ES ir Lietuvos Nacionalinės darnaus vystimosi strategijos prioritetų – biologinės įvairovės apsauga bei viena iš Lietuvos Aplinkos apsaugos strategijos krypčių - mažinti teršimą paviršinėmis (lietaus) nuotekomis. Analizuojant duomenis nustatyta, kad nepakankamai išvystyta Birštono lietaus nuotakynai, ir tai sąlygoja ekonominių, aplinkosauginių ir socialinių problemų atsiradimą regione. Siekiant užtikrinti paviršinių nuotekų surinkimą ir valymą Birštono mieste numatoma suprojektuoti ir įrengti 8 paviršinių nuotekų surinkimo sistemas, Birštono vienkiemio gyvenvietėje – 3 surinkimo sistemas (1 ir 2 priedas). Bendras numatomų nuotekų tinklų ilgis Birštono mieste - 14,233 km., Birštono vienkiemio gyvenvietėje - 5,438 km. Siekiant užtikrinti visų paviršinių nuotekų valymą, prieš išleidžiant į atvirus vandens telkinius, kiekvienai sistemai parinkti nuotekų valymo įrenginiai. Per šiuos valymo įrenginius bus praleidžiamas nuotekų srautas, sudarantis ne mažiau kaip 30 procentų didžiausio skaičiuotino momentinio srauto (l/s), tačiau nebus viršijama didžiausia leistina tarša (DLT). Bendras investicijų poreikis Birštono mieste – 27,880.742 tūkst.Lt (su PVM), Birštono vienkiemio gyvenvietėje – 9,181.843 tūkst.Lt (su PVM). / Development of the surface wastewater infrastructure in the municipal town of Birštonas and Birštonas village is contributing towards the implementation of the Lithuania National Sustainable Development Strategy, including the protection of biodiversity, and of the Lithuania Environment Protection Strategy, including the reduction of pollution from the surface wastewater. The results of data analysis demonstrate that the surface wastewater infrastructure of Birštonas city is not sufficiently developed to satisfy the needs of economic and social development of the city. 8 wastewater accumulation systems are scheduled to be designed and equipped in the town of Birštonas in order to ensure the accumulation and clearing of surface wastewater, 3 systems of accumulation in Birštonas village (1 and 2 appendix). Length of total supposed wastewater network in Birštonas town are 14,233 km, in Birštonas village – 5,438 km. For every system selected fecundity clearing mechanisms in order to ensure the clearing all of surface wastewater before let it in straight water pool. Flush of wastewater will be untied through these mechanisms of clearing. This flush of wastewater will compose no fewer than 30 % the biggest countable instantaneous flush (l/s), but it will not overrun the biggest legal pollution (DLT). Total demand of investments in Birštonas town are 27,880.742 Lt (with VAT), Birštonas village – 9,181.843 Lt (su VAT).

The object of research is Lithuania rural social infrastructure (RSI). The goal of research – after investigation the condition of rural social infrastructure of Lithuanian regions to determinate the reasons that has an influence to the consistent pattern of development of rural social infrastructure. The tasks of the work are the following: 1.To inspect the theoretical conception of the regional development and RSI. 2.To select and to systematize statistics about RSI in Lithuania regions. 3.To traverse and to determinate the consistent patterns of rural social infrastructure development in Lithuania. 4.To investigate and to determinate the causative factors that influence the condition of rural social infrastructure. 5.To mould the connection model of the condition of RSI and the causal – resultant factors. On purpose to reach the goal of research it’s done the analysis and the synthesis of 5 year the first and the second information which characterize the condition of rural social infrastructure, it’s used the methods of induction and deduction, information filing and count analyze, distribution of lines, average and relative rating, comparison, grouping, correlation analysis, series collation, analytical grouping, ranking, analogy, graphical rendering and other scientific research methods. In order to estimate the regional differences of rural social infrastructure it was evaluated the rates, characterizing RSI condition, also it was determinable the strength of the... [to full text]

Bakalauro baigiamojo darbo tema – Mokslo ir technologijų parkų indėlis Lietuvos konkurencingumui Tikslas – išanalizuoti esamą Lietuvos mokslo ir technologijų parkų (toliau vadinamų MTP) situaciją ir atskleisti būdus, kaip pakeisti Lietuvos MTP aplinkos lygį, kuris padėtų didinti Lietuvos konkurencingumą. Pagrindiniai darbo uždaviniai yra: • Pateikti teorinių žinių apie nacionalinį konkurencingumą; • Pateikti informaciją apie mokslo ir technologijų parkus teoriniame lygmenyje; • Atskleisti užsienio šalių MTP bei šalies konkurencingumo sąsajas – iš ko mes galėtumėme pasimokyti? • Pristatyti Lietuvos MTP, pateikti jų esamą situaciją, veiklą, problemas; • Palyginti Lietuvos ir užsienio mokslo ir technologijų parkus; • Įvardinti konkrečias Lietuvos MTP problemines sritis, remiantis užsienio šalių praktika; • Pateikti pasiūlymus ir rekomendacijas įvardintoms problemoms spręsti. Tyrimo metodika – Lietuvos ir užsienio šalių mokslo ir technologijų parkų palyginamoji analizė. Darbo rezultatuose atsispindės esama Lietuvos MTP padėtis ir probleminės sritys. Stiprus atsilikimas nuo užsienio šalių MTP yra jaučiamas tokiuose kriterijuose kaip bendradarbiavime su universitetais, pakankamos infrastruktūros ir pritaikytų patalpų trūkumas, tikslinės specializacijos nebuvimas ir papildomų paslaugų (mokymų, seminarų, konsultacijų) stoka. Bus pateikti pasiūlymai ir rekomendacijos probleminėms sritims spręsti, ir kaip jas išsprendus būtų galima didinti Lietuvos konkurencingumą. / Bachelor thesis theme – Science and technology park (STP) input on Lithuanian competitiveness. The purpose – to analyze existing Lithuanian science and technology park situation and reveal the means of how to improve Lithuanian STP background, which would help to heighten Lithuanian competitiveness. The essential tasks of this paper are: • Analyze the theory of competitiveness; • Introduce science and technology park theoretical background; • Reveal STP relations with competitiveness; • Introduce Lithuanian science and technology parks, present the existing situation, activities, problems; • Compare Lithuanian and foreign technology parks; • Present Lithuania specific STP problems according to foreign practice; • Present suggestions and recommendations for solving specific Lithuanian technology park problems. Analysis method – comparable method, which shows the differences between Lithuanian and foreign country STP. The results of bachelor thesis will reflect the current Lithuanian STP situation and its problems. The Lithuanian STP is lacking far behind its foreign counterparts in criteria such as communication with universities, insufficient infrastructure and adequate accommodation, lack of objective specialization and additional service (training, seminar, and consultation). In order to solve the underlying problems, suggestions and recommendations will be made. Additional suggestions will be supplied for how to heighten Lithuanian competitiveness after the problems have... [to full text]