Šalies infrastruktūros įtaka šalies ekonominiam augimui yra nagrinėjama daugelyje užsienio ir Lietuvos literatūros šaltiniuose. Tačiau užsienio mokslininkų atliktuose tyrimuose yra pastebima stipri šalies infrastruktūros įtaka stimuliuojant/pritraukiant tiesiogines užsienio investicijas Taigi analizuojant įvairių autorių darbus buvo pastebėta, kad mokslinių darbų susijusių su infrastruktūros įtaka TUI yra labai mažai. Todėl yra būtinybė nustatyti Baltijos šalių patrauklumą tiesioginiams investuotojams būtent atsižvelgiant būtent į infrastruktūros sektorių rodiklius. Ar Baltijos šalių infrastruktūros rodikliai yra svarbūs veiksniai lemiantis TUI srautus šiose valstybėse. TUI vaidmuo yra reikšmingas dinamiškam šalies ekonominiam augimui. Moksliniuose darbuose daug diskutuojama apie bendrą TUI sąvoką besivystančiose šalyse. Dauguma literatūroje nagrinėjamų faktorių susijusių su TUI yra klasikiniai, tai būtų lyginama rinkos dydis, šalies dydis, ekonominis šalies atvirumas, politinis šalies stabilumas ir t.t. Tačiau analizuojant TUI srautus, vis dažniau užsienio autorių darbuose kaip kintamasis yra sutinkamas ir infrastruktūros faktorius. Temos problematika: Dažniausiai mokslinėje literatūroje yra nagrinėjama šalies infrastruktūros sektorių įtaka šalies ekonominiams rodikliams, t.y. BVP, produktyvumui ir t.t. Taip pat literatūroje yra nagrinėjami investicijų srautai į infrastruktūros sektorius ir atliekami tyrimai būtent susiję būtent su investicijų srautais į šiuos sektorius ir... [toliau žr. visą tekstą] / The influence of infrastructure for country‘s economic growth is being examined in numerous foreign and Lithuanian sources. However, the research conducted by foreign scientists show significant influence of the country’s infrastructure stimulating/attracting FDI and increasing the competiveness of the country. Adequate infrastructure should improve the investment climate of the country by attracting FDI. FDI plays an important role in dynamic economic growth of the country. The majority of questions under investigation associated with FDI are classical, i.e. the comparable size of the market, the size of the country, the economic openness of the country, the political stability of the country, etc. However, the factor of infrastructure as a variable, while analysing FDI flows, is encountered more and more often in the analysis of foreign scientists. This paper is aimed at assessing the impact of the country’s infrastructure for FDI flows in the Baltic states. The object of the paper: the infrastructures and FDI of the Baltic states. The objectives of the paper: • To define the concept of infrastructure, single out the sectors, and identify its characteristics after conducting the empirical analysis of the literature. • To analyse the importance of infrastructure in the economical growth of the country, its competitiveness, and FDI. • To review the research of Lithuanian and foreign scientists on the subject matter. • To analyse the qualitative and quantitative indicators of... [to full text]

Šiuolaikiniame pasaulyje, kuris yra apibrėžiamas kaip postmodernybės epocha, stebimi vis labiau ryškėjantys procesai. Sparčiai nyksta sienos tarp valstybių, nebe tokie aktualūs ir atstumai tarp žemynų. Įvairių vienijančių bei jungiančių priemonių tobulėjimo ir modernėjimo dėka pastebimas vartojimo supanašėjimo procesas, kurį sąlygoja prekių ir paslaugų unifikavimas ir standartizavimas. Tai tiek kultūrinė, tiek ir ekonominė, tiek monetarinė, tiek ir technologinė globalizacija, kuri savo ruožtu sukelia įvairių socialinių, politinių, ekonominių ir kultūrinių pasekmių. Globalizacijos samprata ekonominiu požiūriu apima besiplečiantį tarptautinį išteklių ir gamybos veiksnių (darbo jėgos, kapitalo, prekių) judėjimą. Naujos rinkos, naujos technologijos, nauji dalyviai bei naujos taisyklės kaip niekada anksčiau stipriau bei greičiau susieja viso pasaulio žmones. Globalizacija vienoms įmonėms atveria didžiules pasirinkimo galimybes, kitoms – apriboja jas, sukuria naujus pavojus. Kuriasi transnacionalinės korporacijos, kurios ekonomiškai yra galingesnės nei daugelis valstybių. Pati valstybė tampa „nauja“ institucija, palaipsniui keičiasi dauguma jos tradicinių funkcijų ir priemonių ekonomikai valdyti ar vidaus politikai formuoti. Pasaulis tampa pasauliu “be sienų”, taigi ir ekonomika tampa bendra, globali, kompanijoms sudaromos galimybės formuoti transnacionalinius verslo bei finansinius tinklus. Globalizacija šiandien jau ne vien tik verslo transnacionalizacija, bet ir makroekonominis... [toliau žr. visą tekstą] / New technologies, products and services, although the capital move towards different directions in the modern world and this leads to a huge corporation development in developed as well as undeveloped countries. International organizations are expanding, their activities are diversified and in the long run they become multinational corporations. Master thesis are divided into three major parts: Theoretical solutions, Situation analysis, Research and Reccomendation. The first part of the thesis accounts for the conception of globalization, the evaluation of impact on the world‘s economy, the performace of the innovation activities and the investment model In the second part the problem of the paper is formed, globalization procceses are analyzed, and the factors, influencing the performance of globalization are characterized. The third part is devoted to sewing market analysis, also based on scholarly references the evaluation of the investment in accordance with the growth potential, the estimation of the company profile.

BANEVIČIŪTĖ, Vaiva (2010) Tiesioginių Užsienio Investicijų Kauno regionu. MBA Magistro baigiamas darbas. Kaunas: Kauno Humanitarinis fakultetas, , Vilniaus Universitetas. 68 p. SANTRAUKA Tiesioginės užsienio investicijos yra laikomas kaip vienas iš svarbiausių šalies augimą ir vystymąsi skatinančių veiksnių. Tai yra efektyvi priemonė skatinti gamybą, eksportą, kurtis darbo vietas bei padedanti įmonėms sėkmingai konkuruoti laisvos rinkos sąlygomis. Baigiamojo darbo objektas yra tiesioginės užsienio investicijos Kauno regione. Pagrindiniai uždaviniai, iškelti tikslui pasiekti: įvertinti tiesioginių užsienio investicijų įtaką ir reikšmę šalies ekonomikos vystymuisi; atkleisti tiesioginių užsienio investicijų tyrimams naudojamus modelius; įvertinti tiesioginių užsienio investicijų dinamiką Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse pateikiant ekonomines interpretacijas; empiriškai patikrinti įvairių veiksnių poveikį tiesioginių užsienio investicijų pritraukimui į Kauno regioną ir jais remiantis atlikti prognozę. Baigiamasis darbas susideda iš trijų pagrindinių dalių. Pirmojoje darbo dalyje yra teoriškai analizuojamas tiesioginių užsienio investicijų poveikis regiono vystymuisi.; antrojoje darbo dalyje vertinama tiesioginių užsienio investicijų ir joms įtaką darančių veiksnių kitimas, daugiau dėmesio skiriant Lietuvai; trečiojoje darbo dalyje empiriškai tikrinamas tiesioginių užsienio investicijų ir jas veikiančių rodiklių ryšys. Darbą sudaro: 68 puslapiai, 19 paveikslų, 21 lentelė ir... [toliau žr. visą tekstą] / BANEVIČIŪTĖ, Vaiva (2010) The Perspectives of Foreing Direct Investment in Kaunas Region. MBA Graduation Paper. Kaunas: Kaunas Faculty of Humanities, Vilnius University. 68 p. SUMMARY Foreign direct investment is cosidered as one of the main factors influencing economic growth and development of a particular region. The object of the paper work is foreign direct investment in Kaunas region. The main tasks that were held in order to reach the target: to evaluate the influence and importance of foreign direct investment in development of country‘s economy; to reveal the models that are used in research of foreign direct investment; to estimate quantitative changes of foreign direct investment in Lithuania and other Baltic states providing economic interpretations; to perform an empirical study on main factors infuencing foreign direct investment in Kaunas region and make a forecast based on most inportant factors. Paper consists of three main parts. In the first part influence of foreign direct investment on development of a country and region is being analyzed; the second part consists of statistical analysis of foreign direct investment and it’s factors in Baltic states pointing out Lithuania’s case; the third part includes empirical analysis or factors influencing foreign direct investment in Kaunas region. Paper volume: 68 pages, 19 tables, 21 figures and 63 references used. Empirical research revealed that the most important factors influencing foreign direct investment in... [to full text]

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjama rinkos ir investicinio klimato veiksnių įtaka tiesioginių užsienio investicijų įplaukoms, tenkančioms vienam gyventojui, Europos Sąjungos valstybėse 1998 – 2009 m. laikotarpiu. Tyrimo metu nustatyta, kad analizuojamu laikotarpiu vidutiniškai didžiausias tiesioginių užsienio investicijų įplaukas pritraukė Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija ir Olandija, o mažiausias - Malta, Latvija, Lietuva ir Slovėnija. Atliekant tiesioginių užsienio investicijų palyginimą tarp valstybių nustatyta, kad Liuksemburgo, Belgijos ir Airijos gyventojams vidutiniškai teko daugiausiai tiesioginių užsienio investicijų įplaukų, o Rumunijos, Lietuvos ir Bulgarijos gyventojams - mažiausiai. Be to, tiriant sukauptų tiesioginių užsienio investicijų, tenkančių vienam gyventojui, pokytį nustatyta, kad šios įplaukos 2009 metais, lyginant su baziniais metais, labiausiai išaugo Bulgarijoje, o mažiausias augimo tempas nustatytas Airijoje. Tiriant tiesioginių užsienio investicijų indeksą nustatyta, kad daugumos Europos Sąjungos valstybių pritraukiamos užsienio kapitalo apimtys viršija galimybes, o didžiausio investuotojų palankumo, dėl šalyje kuriamos palankios mikroekonominės ir makroekonominės aplinkos, sulaukė – Liuksemburgas, Belgija ir Airija, o mažiausio – Graikija, Rumunija ir Italija. Tiriant ryšį tarp tiesioginių užsienio investicijų įplaukų ir rinkos bei investicinio klimato veiksnių, pirmiausia atlikta porinė koreliacinė analizė, kuri parodė, kad tiek... [toliau žr. visą tekstą] / Bachelor’s final work examines the influence of market and investment climate determinants of direct foreign investment inflows, which devolve on one inhabitant in European Union countries in the period of 1998 – 2009. The investigation showed that the highest inflows of direct foreign investment were raised by Great Britain, France, Germany and the Netherlands, and the lowest by – Malta, Latvia, Lithuania and Slovenia. Investigating the comparison of direct foreign investments it was identified that Luxembourg, Belgian and Irish inhabitants gained the most foreign direct investment inflows whereas Romanian, Bulgarian and Lithuanian people – the least. The examination of the change in FDI stock showed that foreign direct investment stock per capita in year 2009,as it is compared to base year, mostly increased in Bulgaria, while the lowest growth rate was in Ireland. The research of foreign direct investment index showed that the majority of European Union countries attract foreign capital exceeds their opportunities and most favored investors because of in the development of a favorable microeconomic and macroeconomic environment received Luxembourg, Belgium and Ireland, while the smallest - Greece, Romania and Italy. Investigating the relationship between foreign direct investment inflows and investment climate determinants firstly it was performed the twinning correlation analysis which showed that government effectiveness and regulatory quality indexes of both the old and... [to full text]

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjama tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo tendencijos Lietuvoje ir Estijoje 2006-2012 metų laikotarpiu, siekiant atskleisti kaimyninių šalių panašumus ir skirtumus. Darbe analizuojama, kodėl vis daugiau šalių įsijungia į konkurencinę kovą siekdamos pritraukti daugiau tiesioginių užsienio investicijų, ir tam pasiekti valstybių naudojami veiksmai. Tokie klausimai, kaip ekonomikos dydis prisideda prie tiesioginių užsienio investicijų atėjimo į šalį, kokią įtaką darbo užmokestis daro užsienio investuotojų apsisprendimui, ar tiesioginės užsienio investicijos priklauso nuo užsienio prekybos apimčių, kaip stipriai mokesčių našta stabdo tiesiogines užsienio investicijas, yra nagrinėjami. Galiausiai, žinant kad Lietuva ir Estija nuo nepriklausomybės atgavimo reformas pradėjo įgyvendinti iš labai panašios pozicijos, darbe buvo siekiama palyginti Lietuvos ir Estijos investicinės aplinkos patrauklumą, bei šalių galimybes pritraukti tiesiogines užsienio investicijas. / In the bachelor‘s thesis is examined foreign direct investment tendencies in Lithuania and Estonia in the period 2006-2012, reveal similarities and differences of the neighbouring countries. The paper examines why more and more countries get involved in a competition to attract more foreign direct investment, and the goverments actions used. Issues such as the size of the economy, foreign trade volumes, impact of wages and tax burden conribute to the foreign direct investment, are examined. Finally, bearing in mind that reforms in Lithuania and Estonia since independance were launched from a very similar position, the paper aims to compare Lithuanian and Estonian investment enviroment and the countries ability to attract foreign direct investment.

Tiesioginės užsienio investicijos (TUI) yra vienas iš svarbiausių faktorių, turinčių įtakos šalies ekonominiam vystymuisi. Pritraukti TUI į mūsų šalį yra ne tik tikslas, bet ir būtinybė. Įstojimas į ES padidino konkurenciją tiek tarp naujų, tiek tarp senų ES narių. Lietuvos vyriausybė turi nuolat gerinti investicinį klimatą, norint, jog TUI neaplenktų mūsų šalies ateityje.TUI atneša į mūsų šalį naujas pažangias idėjas, progresyvią vadybą, naują techniką ir technologiją, sukuria naujas darbo vietas – kelia pragyvenimo lygį. Vokiečių kompanija „Max.sicherheitsfarchule.Holding.Gmbh“ planuoja savo kompanijos plėtrą Lietuvoje, panaudojant TUI, modernizuojant ir restruktūrizuojant vairavimo mokymo procesą. Empirinis tyrimas kaip tik ir parodė prielaidas, galimybes ir perspektyvas tiesioginiam investavimui Lietuvoje. Darbas susideda iš 97 puslapių, įskaitant 5 lenteles ir 17 paveikslėlių, neskaitant literatūros sąrašo ir priedų. / The Direct Foreign Investment (DFI) is one of the most important factors influencing economical development of any country. To raise the level of direct foreign investment in Lithuania is not only a goal, but also a necessity. The entry to the European Union (EU) increased competition between old and new EU member states, so in order to attract DFI to our country Lithuanian Goverment should constantly improve investment climate. Direct Foreign Investment together with direct financing brings into the country many progressive ideas, innovative management, new techniques and technologies, improves employment levels by creating new workplaces and in general raises the standart of living. German company „Max.sicherheitsfarchule.Gmbh“, working in the field of theoretical and practical driving training in Germany, is planing its expansion to Lithuania, using Direct Foreign Investment, modernizing and restructuring the traditional procedure of driving training. The empirical research demonstrated the assumptions, possibilities and perspectives for this particular case of direct investing. The research work comprises of 97 pages, including 5 tables and 17 pictures, excluding lists of literature and appendixes.

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjama institucinių veiksnių įtaka tiesioginių užsienio investicijų (TUI) įplaukoms, tenkančioms vienam gyventojui, naujosiose Europos Sąjungos šalyse 2002-2008 metų laikotarpiu. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad didžiausios vidutinės TUI įplaukos buvo Maltoje bei Kipre, tuo tarpu mažiausios – Rumunijoje, Lenkijoje bei Lietuvoje. Tiriant sukauptų TUI pokytį nustatyta, kad vienam gyventojui tenkančios sukauptos TUI 2008 metais, lyginant su 2002-aisiais labiausiai išaugo Bulgarijoje ir Rumunijoje. Atliekant institucinių veiksnių (balsas ir atskaitomybė, politinis stabilumas ir smurto nebuvimas, reguliavimo kokybė, įstatymo viršenybė, korupcijos kontrolė, valdžios efektyvumas) palyginimą nustatyta, kad analizuojami institucijų kokybę nusakantys veiksniai nuo 2002 iki 2008 metų buvo geriausiai įvertinti Maltoje, Slovėnijoje, Estijoje bei Kipre. Tuo tarpu prasčiausiai – Bulgarijoje ir Rumunijoje. Galiausiai, tiriant ryšį tarp institucinių veiksnių ir TUI įplaukų buvo nustatyta, kad valdžios efektyvumas, reguliavimo kokybė, įstatymo viršenybė bei korupcijos kontrolė buvo stipriai susiję su tiesioginių užsienio investicijų įplaukomis. Institucinio veiksnio „valdžios efektyvumas“ kitimas, įtakojo net 69 proc. tiesioginių užsienio investicijų įplaukų variacijos bei ryšys tarp šio valdymo rodiklio ir TUI įplaukų buvo pats stipriausias lyginant su kitais valdymo rodikliais. Politinis stabilumas TUI įplaukų kitimui darė mažiausią įtaką bei ryšys tarp šio... [toliau žr. visą tekstą] / In the bachelor‘s thesis is examined the influence of institutional determinants on foreign direct investment inflows per capita in the new European Union countries during 2002-2008 period. The study showed that the highest average FDI inflows were in Malta and Cyprus while the lowest – in Romania, Poland and Lithuania. The examination of the change in FDI stock showed that foreign direct investment stock per capita in year 2008, compared to year 2002 increased most significantly in Bulgaria and Romania. The comparison of the institutional determinants (voice and accountability, political stability no violence, government effectiveness, regulatory quality, rule of law, control of corruption) demonstrated that institutional determinants was top rated in Malta, Slovenia, Estonia and Cyprus, meanwhile, poorly rated in Bulgaria and Romania. Finally, while investigating the relationship between institutional determinants and FDI inflows, have been found that government effectiveness, regulatory quality, rule of law and corruption control were strongly associated with FDI inflows. Evolution of institutional determinant “government effectiveness” influenced 69 percent of FDI inflows variation and the relationship between this government indicator and foreign direct investment inflows was the strongest compared with other governance indicators. The political stability did the smaller influence for the variation of FDI inflows and the relationship between this index and FDI inflows... [to full text]

Magistro darbo objektas – tarptautinės komunikacijos strategijos siekiant pritraukti informuotuosius investuotojus. Magistro darbo tikslas – išnagrinėti tarptautines komunikacijos strategijas, kurios skirtos pritraukti informuotuosius investuotojus ir, remiantis išgrynintu integruotos strateginės komunikacijos modeliu bei ekspertų interviu, parengti komunikacijos strategijos rekomendacijas skirtas informuotiesiems investuotojams. Magistro darbo tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai: 1) išnagrinėti integruotos strateginės komunikacijos sampratą, remiantis strateginės bei integruotos komunikacijos sampratų analize; 2) išnagrinėti informuotųjų investuotojų sampratą tarptautiniu aspektu; 3) išnagrinėti ryšių su investuotojais sampratą, ryšiams su investuotojais užmegzti ir palaikyti naudojamas priemones, akcentuojant naujas galimybes, kurias atveria internetinė erdvė; 4) remiantis suformuluotu integruotos strateginės komunikacijos modeliu bei interviu su ekspertais duomenimis, parengti integruotos strateginės komunikacijos su informuotaisiais investuotojais strategijos rekomendacijas. Atlikus mokslinių straipsnių ir literatūros analizę atskleista, kad šiuolaikiniai organizaciniai bei rinkų veiksniai paskatino organizacijas pereiti prie integruotos strateginės komunikacijos modelio, kuris orientuotas į efektyvių ryšių su tikslinėmis auditorijomis mezgimą ir palaikymą. Kuo organizacijos komunikacinės veiklos yra labiau paremtos strategija ir integruotos, tuo efektyvesnė ir... [toliau žr. visą tekstą] / This final master's research paper analyses and evaluates international communications strategies towards well-informed investors, whom are quite new and difficult group of investors in general. This research aims to analyze the international communication strategies designed to attract well informed investors and with reference to an integrated model of strategic communication combined with interviews taken from experts, to develop integrated communication strategy recommendations to attract well informed investors. To reach this aim following tasks were to be achieved: 1) to examine the concept of integrated marketing communications based on strategic and integrated communication concepts analysis; 2) to analyze the concept of well informed investors referring to an international aspect; 3) explore the concept of investor relations and determine effective communication tools to ensure proper relationship management with well informed investors; 4) referring to an integrated model of strategic communication and data from interviews with experts, develop an integrated communications strategy with well informed investors recommendations. The research analyzes conception of a well-informed investor and also conception of the investor relations by itself. It also reveals aspects of an effective investor relations strategy: steps and tools, which allow successfully, implement integrated communication strategies and tactics were planned. Profound recommendation of the experts... [to full text]

Magistro darbu siekiama apibūdinti tiesioginių užsienio investicijų įtaka regionų plėtrai bei ekonominei situacijai Lietuvoje. Mokslinės literatūros, atliktų tyrimų, teisės aktų analizė parodė, kad yra daug priežasčių skatinančių siekti kaip įmanoma didesnio tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo, tačiau turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad tiesioginės užsienio investicijos ne tik skatina ekonomikos augimą, bet gali jį ir stabdyti. Atlikta tiesioginių užsienio investicijų pasiskirstymo regionuose pagal ekonominės veiklos rūšis analizė parodė, kad užsienio investicijų į Lietuvos regionus kiekvienais metais pritraukiama vis daugiau, tačiau jų pasiskirstymas regionuose yra labai netolygus. / This master‘s final paper is up to character the influence of foreign investment for regions growth and economic situation in Lithuania. The analysis or nonfiction literature, researches’ and acts of law showed, that here are many reasons which stimulates the in draft of foreign direct investments. But country must consider that foreign direct investment not only influence the growth of economy, but can also block it. The analysis of foreign direct investment distribution by the sort of economic activity in the regions unfolded, that amount of investment growth every year, but their distribution in regions is uneven.

Magistro darbe aptarta tiesioginių užsienio investicijų samprata, jas lemiantys veiksniai bei jų įtaka ekonominiam augimui. Antroje darbo dalyje atlikta tiesioginių užsienio investicijų Baltijos šalyse analizė: nagrinėjama, kaip TUI kiekvienoje šalyje pasiskirsto sektoriuose, kokie yra pagrindiniai investuotojai, išanalizuota TUI dinamika, atliktas įtakos BVP, eksportui ir užimtumui vertinimas, bei tiesioginių užsienio investicijų prognozė kitiems 3 metams. Taip pat aptarti veiksniai, įtakojantys TUI srautą į Baltijos valstybes.Tyrimo metu nustatyta, kad po nepriklausomybės atgavimo praeitame dešimtmetyje visose trijose Baltijos valstybėse (Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje) tiesioginės užsienio investicijos nuolat augo (išskyrus 1999-2001 m. laikotarpį, kai jų srautus neigiamai paveikė Rusijos krizė). Praeitame dešimtmetyje TUI srautai didėjo daugiausia dėl privatizacijos procesų, vėliau apsisprendimas investuoti Baltijos valstybėse buvo įtakotas dėl sąlyginai mažesnių gamybos kaštų nei labiau išsivysčiusiose valstybėse bei augančio regiono ekonominio potencialo. Darbe patvirtinta hipotezė, kad tiesioginių užsienio investicijų didėjimas tiesiogiai veikia Baltijos šalių ekonominę plėtrą: TUI tiesiogiai įtakoja BVP augimą ir eksporto plėtrą bei mažina nedarbo lygį. / This master’s paper analysis the foreign direct investments (FDI) in Baltic States. In the first part of the work the conception of the FDI, the reasons that influence the flows of FDI and their impact on economical growth. In the second part of the work there was an analysis of FDI dynamics and the FDI distribution in separate branches performed, also it was analysed how the GDP growth, export and employment is affected by the foreign direct investments in Lithuania, Latvia and Estonia. In the last part of the work it was foreseen the perspectives of the FDI. The hypothesis is formulated and confirmed as follows: „The increase of FDI flows directly impacts the growth of Baltic States economy, it stimulates the growth of GDP and the development of export also decrease of the unemployment level”.