BANEVIČIŪTĖ, Vaiva (2010) Tiesioginių Užsienio Investicijų Kauno regionu. MBA Magistro baigiamas darbas. Kaunas: Kauno Humanitarinis fakultetas, , Vilniaus Universitetas. 68 p. SANTRAUKA Tiesioginės užsienio investicijos yra laikomas kaip vienas iš svarbiausių šalies augimą ir vystymąsi skatinančių veiksnių. Tai yra efektyvi priemonė skatinti gamybą, eksportą, kurtis darbo vietas bei padedanti įmonėms sėkmingai konkuruoti laisvos rinkos sąlygomis. Baigiamojo darbo objektas yra tiesioginės užsienio investicijos Kauno regione. Pagrindiniai uždaviniai, iškelti tikslui pasiekti: įvertinti tiesioginių užsienio investicijų įtaką ir reikšmę šalies ekonomikos vystymuisi; atkleisti tiesioginių užsienio investicijų tyrimams naudojamus modelius; įvertinti tiesioginių užsienio investicijų dinamiką Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse pateikiant ekonomines interpretacijas; empiriškai patikrinti įvairių veiksnių poveikį tiesioginių užsienio investicijų pritraukimui į Kauno regioną ir jais remiantis atlikti prognozę. Baigiamasis darbas susideda iš trijų pagrindinių dalių. Pirmojoje darbo dalyje yra teoriškai analizuojamas tiesioginių užsienio investicijų poveikis regiono vystymuisi.; antrojoje darbo dalyje vertinama tiesioginių užsienio investicijų ir joms įtaką darančių veiksnių kitimas, daugiau dėmesio skiriant Lietuvai; trečiojoje darbo dalyje empiriškai tikrinamas tiesioginių užsienio investicijų ir jas veikiančių rodiklių ryšys. Darbą sudaro: 68 puslapiai, 19 paveikslų, 21 lentelė ir... [toliau žr. visą tekstą] / BANEVIČIŪTĖ, Vaiva (2010) The Perspectives of Foreing Direct Investment in Kaunas Region. MBA Graduation Paper. Kaunas: Kaunas Faculty of Humanities, Vilnius University. 68 p. SUMMARY Foreign direct investment is cosidered as one of the main factors influencing economic growth and development of a particular region. The object of the paper work is foreign direct investment in Kaunas region. The main tasks that were held in order to reach the target: to evaluate the influence and importance of foreign direct investment in development of country‘s economy; to reveal the models that are used in research of foreign direct investment; to estimate quantitative changes of foreign direct investment in Lithuania and other Baltic states providing economic interpretations; to perform an empirical study on main factors infuencing foreign direct investment in Kaunas region and make a forecast based on most inportant factors. Paper consists of three main parts. In the first part influence of foreign direct investment on development of a country and region is being analyzed; the second part consists of statistical analysis of foreign direct investment and it’s factors in Baltic states pointing out Lithuania’s case; the third part includes empirical analysis or factors influencing foreign direct investment in Kaunas region. Paper volume: 68 pages, 19 tables, 21 figures and 63 references used. Empirical research revealed that the most important factors influencing foreign direct investment in... [to full text]

Lietuvos ekonomikos raidos tendencijos neatskiriamos nuo pasaulio ekonomikos raidos tendencijų. 2004 metų gegužės 1 dieną Lietuvos istorijoje atsivėrė naujas puslapis – šalis tapo Europos Sąjungos nare. Po ilgų okupacijos metų, audringo pereinamojo į demokratinę visuomenę laikotarpio, prasidėjusio 1990 metų kovo 11-ąją atkūrus valstybingumą, Lietuva įsijungia į demokratinių Europos šalių bendruomenę. Lietuvos įstojimo į ES tikslas pagrįstas politiniais ir ekonominiais interesais. Dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų – ES ir JAV – konkurencija ir bendradarbiavimas Lietuvos ekonomikai atveria ne tik galimybių. ES rinka šiandien yra ne tik viena didžiausių pasaulio rinkų pagal dydį, bet ir didžiausia pagal ekonominę galią ir augimo perspektyvas. 2004 metų gegužės mėnesį Europos Sąjunga (ES) iš penkiolikos šalių grupės (ES-15) tapo dvidešimt penkių šalių grupe (ES-25). Daugelis naujų ES šalių turi panašias vystymosi tendencijas. Pagrindinis naujų ES šalių tikslas yra sumažinti atotrūkį nuo ES- 15 pasiekto lygio pagal svarbiausius makroekonominius rodiklius. Magistro baigiamojo darbo tikslas bei keliami uždaviniai yra ištirti Lietuvos ekonomikos augimo teigiamus ir neigiamus pokyčius, atsiradusias galimybes ir problemas, ištirti Lietuvos ekonomiką Europos Sąjungos kontekste, jos integracinius procesus, išanalizuoti ekonomikos augimo perspektyvas. / Lithuanian economy development trends are inseparable from the trends of world economy development. On the 1st of May in 2004 there was a new page turned in the history of Lithuania – a country became a member of European Union. After long years of occupation and rough transition period, leading to democratic society, witch started on 11th of March in 1990 after the statehood reinstatement, Lithuania joins the society of democratic European countries. Joining the EU was based on political and economical interests. Competition and cooperation of the two biggest economics in the world – EU and USA – gives not only opportunities to Lithuania. Today the European Union market is not only one of the biggest markets in the world according to its size, but also the biggest market according to economical power and growth prospects. In May of 2004 European Union (EU) from the group of fifteen countries (EU-15) became a group of twenty five countries (EU-25). Most of new EU countries have similar development trends. The main purpose of new EU members is to bridge the gap between EU-15 levels according to the main macroeconomic rates. The object and goals of a magistracy work are to examine positive and negative changes of Lithuanian economic growth, opportunities and problems that arise, also to examine Lithuanian economy in the context of European Union, the integration processes, to analyze the prospects of economical growth. In this work these methods are used: analysis and... [to full text]

Baigiamajame magistro darbe yra nagrinėjamas Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos BVP, jo kitimo tendencijos bei pagrindiniai makroekonomikos rodikliai – galutinio vartojimo išlaidos, prekių ir paslaugų importas bei eksportas, investicijos, užimtųjų darbo rinkoje skaičius bei BVP defliatorius. Išnagrinėti šių rodiklių apibrėžimai bei ekonominė prasmė, taip pat apžvelgta sukaupta mokslininkų patirtis modeliuojant juos. Siekiant išsiaiškinti ryšius tarp šių rodiklių atlikta koreliacijų bei Grangerio priežastingumo analizė. Modeliuojant, visų pirma, rasti ilgalaikiai sąryšiai tarp kintamųjų, o po to kiekvienai šaliai specifikuotas paklaidų korekcijos modelis bei įvertintas šio modelio tikslumas. Išnagrinėjus praktinius ir teorinius aspektus, pateikiamos baigiamojo darbo išvados ir pasiūlymai. Darbą sudaro 5 dalys: įvadas, analitinė - metodinė dalis, tiriamoji dalis, išvados ir pasiūlymai, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 112 p. teksto be priedų, 60 iliustr., 35 lent., 28 bibliografiniai šaltiniai. Atskirai pridedami darbo priedai. / The gross domestic product of the Baltic States – Lithuania, Latvia and Estonia, has been examined in the master thesis. Trends of the GDP and the main macroeconomic indicators – gross final consumption expenditure, imports and exports of goods and services, investment, labor force and GDP deflator have been analyzed. The definitions of these indicators and an economic sense, as well as researchers' experience in modeling, have been examined. In order to establish the relationship between these variables, analysis of the correlation and Granger causality test has been performed. In particular, modeling started with the finding of the long – term relationship between selected indicators. After that the error correction model has been specified and the accuracy of this model has been estimated. After the examination of the practical and theoretical aspects, the conclusions and recommendations have been presented. Structure: introduction, analytical – methodical part, research part, conclusions and suggestions, references. Thesis consists of: 112 p. text without appendixes, 60 pictures, 35 tables, 28 bibliographical entries. Appendixes included.