Lietuvos ekonomikos raidos tendencijos neatskiriamos nuo pasaulio ekonomikos raidos tendencijų. 2004 metų gegužės 1 dieną Lietuvos istorijoje atsivėrė naujas puslapis – šalis tapo Europos Sąjungos nare. Po ilgų okupacijos metų, audringo pereinamojo į demokratinę visuomenę laikotarpio, prasidėjusio 1990 metų kovo 11-ąją atkūrus valstybingumą, Lietuva įsijungia į demokratinių Europos šalių bendruomenę. Lietuvos įstojimo į ES tikslas pagrįstas politiniais ir ekonominiais interesais. Dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų – ES ir JAV – konkurencija ir bendradarbiavimas Lietuvos ekonomikai atveria ne tik galimybių. ES rinka šiandien yra ne tik viena didžiausių pasaulio rinkų pagal dydį, bet ir didžiausia pagal ekonominę galią ir augimo perspektyvas. 2004 metų gegužės mėnesį Europos Sąjunga (ES) iš penkiolikos šalių grupės (ES-15) tapo dvidešimt penkių šalių grupe (ES-25). Daugelis naujų ES šalių turi panašias vystymosi tendencijas. Pagrindinis naujų ES šalių tikslas yra sumažinti atotrūkį nuo ES- 15 pasiekto lygio pagal svarbiausius makroekonominius rodiklius. Magistro baigiamojo darbo tikslas bei keliami uždaviniai yra ištirti Lietuvos ekonomikos augimo teigiamus ir neigiamus pokyčius, atsiradusias galimybes ir problemas, ištirti Lietuvos ekonomiką Europos Sąjungos kontekste, jos integracinius procesus, išanalizuoti ekonomikos augimo perspektyvas. / Lithuanian economy development trends are inseparable from the trends of world economy development. On the 1st of May in 2004 there was a new page turned in the history of Lithuania – a country became a member of European Union. After long years of occupation and rough transition period, leading to democratic society, witch started on 11th of March in 1990 after the statehood reinstatement, Lithuania joins the society of democratic European countries. Joining the EU was based on political and economical interests. Competition and cooperation of the two biggest economics in the world – EU and USA – gives not only opportunities to Lithuania. Today the European Union market is not only one of the biggest markets in the world according to its size, but also the biggest market according to economical power and growth prospects. In May of 2004 European Union (EU) from the group of fifteen countries (EU-15) became a group of twenty five countries (EU-25). Most of new EU countries have similar development trends. The main purpose of new EU members is to bridge the gap between EU-15 levels according to the main macroeconomic rates. The object and goals of a magistracy work are to examine positive and negative changes of Lithuanian economic growth, opportunities and problems that arise, also to examine Lithuanian economy in the context of European Union, the integration processes, to analyze the prospects of economical growth. In this work these methods are used: analysis and... [to full text]

Bendroji prekybos politika yra viena iš geriausiai integruotų ES šalių narių bendradarbiavimo sričių ir yra vienas iš svarbiausių ekonominio augimo veiksnių. Prekybos santykių liberalizavimas sąlygojo konkurencingumo augimą, įgalino imtis tokių projektų, kurių pavienės valstybės savarankiškai įvykdyti būtų nepajėgios. ES teisyne numatytomis priemonėmis tarp valstybių narių buvo panaikinti tarifiniai ir netarifiniai barjerai, fizinės laisvo prekių kliūtys, įteisintas abipusio pripažinimo principas davė naują postūmį vidaus rinkos liberalizavimui. Šalių narių patirtis bei statistiniai duomenys rodo, kad prisijungimas prie ES prekybinio regioninio darinio duoda dideles naudos. Tai iliustruoja ir Lietuvos ekonominio augimo rodikliai. Prekybos politikos negalima atskirti nuo kitų ES šalių narių gyvenimo sričių integracijos. Prekybos veikėjai dinamiškoje rinkoje susiduria su naujais iššūkiais (naftos kainų augimu, demografiniais pokyčiais, konkurencijos augimu ir t.t.), kurie veikia prekybos politiką, daromus sprendimus. Prekybos politika apima platų spektrą problemų, kurios turi būti sprendžiamos drauge su kitų vykdomų politikų problemomis. / Common trade policy is one of the best integrated spheres of cooperation between EU member states. It is one of the most important factors of economic growth. Liberalization of trade relations predetermined the development of competitiveness, enable to undertake projects which would be too complex to implement by one individual state. EU acquis establishes measures for the elimination of tariffs and non-tariff barriers, physical barriers to trade between the member states, mutual recognition gave a fresh power for further liberalization of the single internal market.

Pagrindinis šio darbo tikslas- išsamiai ir kompleksiškai išanalizuoti ES bendrosios žemės ūkio politikos poveikį Lietuvos užsienio prekybai bei jos įgyvendinimo Lietuvos muitinėje teorinius ir praktinius aspektus. Lietuvos narystė ES - atsivėrusi bendroji rinka ir eksporto rėmimas - sudarė prielaidas sparčiam žemės ūkio produktų eksporto augimui, o suaktyvėjusi prekyba ir padidėjusi finansinė parama paspartino šio sektoriaus gamybos plėtrą. Magistro baigiamajame darbe išnagrinėta BŽŪP pagrindinės nuostatos ir instrumentai, žemės ūkio produktų importo ir eksporto reguliavimo tarifinės ir netarifinės priemonės, šių produktų importo ir eksporto pokyčiai Lietuvai įstojus į ES. Lietuvos muitinei tenka svarbus vaidmuo vykdant BŽŪP. Darbe nagrinėjamos muitinės funkcijos, vykdant BŽŪP, jų pasiskirstymas tarp struktūrinių padalinių, bendradarbiavimas su Nacionaline mokėjimo agentūra, vykdant Lietuvos muitinei deleguotas funkcijas, užduočių paskirstymo sistema, kontroliuojant eksportuojamus žemės ūkio produktus, už kuriuos mokamos eksporto subsidijos. Išsamiai išnagrinėta žemės ūkio produktų atranka eksporto kontrolei atlikti, remiantis rizikos analize, fizinių patikrinimų procesas, ūkio subjektų, susijusių su žemės ūkio produktų tarptautine prekyba, komercinės veiklos patikrinimas, reikalingų dokumentų tvarkymas, ataskaitų pateikimas ir bendradarbiavimo įsipareigojimai. Pagrindinės darbo išvados yra susijusios su atliktos užsienio prekybos ir muitinės funkcijų, vykdant BŽŪP, analizės... [to full text] / The main purpose of the work is to analyse the theoretical and practical dimensions of CAP implementation in the Lithuanian Customs and the impact of CAP on the Lithuanian foreign trade in integrated way. Lithuania’s membership in the European Union (EU), the common market with open borders and support for export have created the opportunities for the rapid growth of the export of agricultural products, more active trade and financial support have accelerated the development of the aforementioned manufacturing sector. The main CAP attitudes and measures, tariff and non-tariff instruments of trade regulation and changes in import and export since Lithuania’s entrance into the EU have been examined. The Lithuanian Customs have been assigned an important role in the implementation of CAP. The distribution of functions between the structural subdivisions in implementing the CAP, the cooperation with the National Paying Agency in pursuance of the functions delegated to the Lithuanian Customs, the distribution of tasks in inspecting exported agricultural products entitled to export refunds have been analysed in this work. The selection and export control of agricultural products on the basis of risk analysis, the audit of commercial activities of business entities involved in foreign trade in CAP products, the clearance of documents, submission of reports and obligations of cooperation have been looked into more exhaustively. The main finding of the work is associated with the... [to full text]

It is emphasized, that both fiscal (tariff) export restrictions and non–fiscal (non–tariff) export restrictions shall be prohibited between Member States. Fiscal (tariff) export restrictions are customs duties on exports and charges having equivalent effect. Measures having equivalent effect can be distinguished to distinctly and indistinctly applicable measures and discriminatory and non–discriminatory measures. Only discriminatory measures, which usually are distinctly applicable, are forbidden. But the possibility, that even indistinctly applicable measures can be discriminatory and distinctly applicable measures can be non–discriminatory, is not discounted.