Bendroji prekybos politika yra viena iš geriausiai integruotų ES šalių narių bendradarbiavimo sričių ir yra vienas iš svarbiausių ekonominio augimo veiksnių. Prekybos santykių liberalizavimas sąlygojo konkurencingumo augimą, įgalino imtis tokių projektų, kurių pavienės valstybės savarankiškai įvykdyti būtų nepajėgios. ES teisyne numatytomis priemonėmis tarp valstybių narių buvo panaikinti tarifiniai ir netarifiniai barjerai, fizinės laisvo prekių kliūtys, įteisintas abipusio pripažinimo principas davė naują postūmį vidaus rinkos liberalizavimui. Šalių narių patirtis bei statistiniai duomenys rodo, kad prisijungimas prie ES prekybinio regioninio darinio duoda dideles naudos. Tai iliustruoja ir Lietuvos ekonominio augimo rodikliai. Prekybos politikos negalima atskirti nuo kitų ES šalių narių gyvenimo sričių integracijos. Prekybos veikėjai dinamiškoje rinkoje susiduria su naujais iššūkiais (naftos kainų augimu, demografiniais pokyčiais, konkurencijos augimu ir t.t.), kurie veikia prekybos politiką, daromus sprendimus. Prekybos politika apima platų spektrą problemų, kurios turi būti sprendžiamos drauge su kitų vykdomų politikų problemomis. / Common trade policy is one of the best integrated spheres of cooperation between EU member states. It is one of the most important factors of economic growth. Liberalization of trade relations predetermined the development of competitiveness, enable to undertake projects which would be too complex to implement by one individual state. EU acquis establishes measures for the elimination of tariffs and non-tariff barriers, physical barriers to trade between the member states, mutual recognition gave a fresh power for further liberalization of the single internal market.