Vienas labiausiai diskutuojamų klausimų Lietuvoje yra naujos atominės elektrinės statyba Lietuvoje. Pažymėtina, kad atominės elektrinės statybos yra investicijoms imlus procesas, o Lietuvai dabartinės ekonominės būklės akivaizdoje įnešti savą įnašą į jėgainę gali būti problematiška. Todėl Lietuvai svarstytinas variantas pritraukti dalį nuosavo įnašo per viešojo kapitalo biržą išplatinant akcijas viešai investuotojams. Toks viešas akcijų platinimas investuotojams vadinamas pirminiu viešu akcijų pasiūlymu (toliau - PVAP; Initial public offering - angl.). Jo metu įmonės akcijos pasiūlomos įsigyti viešai ir investuotojai gali tapti įmonės akcininkais. Sėkmingam įmonės akcijų išplatinimui būtinas pakankamas investuotojų susidomėjimas. Investuotojai paprastai perka tų įmonių akcijas, apie kurių veiklą ir veiklos perspektyvas turi pakankamai informacijos. Todėl šiame magistro darbe, pagal struktūrizuotą ir sudarytą tyrimų modelį, atliekamas detalus tyrimas, padedantis įverti PVAP galimybes šiuo konkrečiu atveju. Darbas susideda iš trijų dalių. Pirmoje dalyje apibrėžti PVAP įgyvendinimo aspektai bei jų pagrindu suformuluotas PVAP poreikio įvertinimo modelis. Antroje dalyje, remiantis suformuotu modeliu, atliktas sisteminis PVAP galimybių Visagino atominei elektrinei vertinimas poreikio bei rinkos aspektais. Trečiojoje dalyje atliktas tyrimas, siekiant išsiaiškinti PVAP galimybes pritraukti lėšų Visagino atominės elektrinės projektui finansiniu aspektu. Atlikti teoriniai ir praktiniai... [toliau žr. visą tekstą] / One of the most discussed questions in Lithuania is a plan to build a new nuclear power plant. Nuclear power plant requires deep investments, which may be problematic in current harsh Lithuania economics conditions. Therefore, the possible solution lies in financing part of investments through public offering of shares in stock market. Such public offer is called Initial public offering (IPO). During IPO investors can buy offered shares and become shareholders. The key element for a successful IPO is sufficient investors’ interest and demand. Usually investors buy shares of companies, they have sufficient relevant information about. Therefore, the purpose of master thesis is through created structured research model investigate IPO probabilities for a Visaginas nuclear power plant case. Master thesis contains three parts. First part describes IPO realization peculiarities and based on this info, IPO opportunities investigation model is created. In second part, based on created model, systematic IPO opportunities for Visaginas nuclear power plant market research is given. Third part contains a financial model and financial research of this IPO opportunity. Theoretical and empirical analysis led to following conclusions:  Atomic energy is one of the most competitive among alternative energy generation technologies.  The investigation of IPO market as well as investigation of IPO advantages and disadvantages led to the positive conclusion on both variables. &#616... [to full text]

Darbo tikslas - išanalizuoti gyventojų pritraukimo strategijų, kaip vietovės įvaizdžio formavimo komponento, esminius bruožus bei išnagrinėti jų pritaikymo vietovių komunikacijos per pranešimus galimybes. Darbo objektas – vietovių komunikacija, siekiant pritraukti gyventojų, yra analizuojama remiantis vietovių patrauklumo kriterijais ir vertinama vietovių įvaizdžio formavimo kontekste. Darbo uždaviniai : išnagrinėti vietovės įvaizdžio formavimosi procesą ir aplinkybes, kaip gyventojų pritraukimo strategijų pagrindą ir kontekstą; išanalizuoti esminius gyventojų pritraukimo strategijų kūrimo principus ir apibrėžti komunikacijos, siekiant pritraukti gyventojus, turinio dedamąsias, ištirti vietovių pranešimus, siekiant pritraukti gyventojų, internetiniuose vietovių tinklalapiuose turinio aspektu ir pateikti komunikacijos rekomendacijas. Remiantis atliktais vietovės patrauklumo bruožus nusakančiais tyrimais, suformuluoti gyventojų pritraukimo strategijos esminiai turinio komponentai. Apibrėžta dvylika pagrindinių gyventojų pritraukimo į vietoves kriterijų, kuriais remiantis įvertintas miestų ir miestelių pranešimų, siekiant pritraukti gyventojų, tinklalapiuose pobūdis. Atlikus turinio (content) analizę, nustatyta, jog egzistuoja ryšys tarp vietovės įvaizdžio formavimo ir komunikacijos, siekiant pritraukti gyventojus. Miestai, kurie sąmoningai formuoja įvaizdį yra linkę kokybiškiau komunikuoti, norėdami pritraukti gyventojus. Hipotezė, teigianti, jog dažniausiai vietovės, siekdamos... [toliau žr. visą tekstą] / In the era of globalization the competition of cities, regions and countries gets to greater extent. As a result of this, competition between cities in attracting residents, as workforce and consumers is increasing. Trying to increase their competitiveness places are forced to use public relations and marketing techniques. The aim of this work is to analyze strategies for attracting residents, reveal main features of it and to examine implementation possibilities of it in cities communication. The strategies for attracting residents are being analyzed with reference to formation of place image. To achieve the main aim, the process and circumstances of the formation of place image are being discussed. After that, main aspects and requirements for the communication content of strategies for attracting residents are educed at theoretical point. On the grounds of these theoretical findings, content analysis of Lithuanian and Great Britain cities communication for attracting residents via official websites is being made. The aim of this research is to find out, what kind information is used for attracting residents. The main hypothesis – more often than not cities, with the aim to attract residents, do not use a possibility to apply all the requirements to information. Main requirements for information, with the aim of the place to attract residents, mostly are founded on previous researches of place or city attractiveness. There are twelve of such requirements, which helps to... [to full text]

Baigiamajame bakalauro darbe analizuojama specialisų pritraukimo į Gruzijos energetikos sektorių problema. / This final bachlor thesis analyzes object: Attracting specialist to Georgian energy sector.

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjama tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo tendencijos Lietuvoje ir Estijoje 2006-2012 metų laikotarpiu, siekiant atskleisti kaimyninių šalių panašumus ir skirtumus. Darbe analizuojama, kodėl vis daugiau šalių įsijungia į konkurencinę kovą siekdamos pritraukti daugiau tiesioginių užsienio investicijų, ir tam pasiekti valstybių naudojami veiksmai. Tokie klausimai, kaip ekonomikos dydis prisideda prie tiesioginių užsienio investicijų atėjimo į šalį, kokią įtaką darbo užmokestis daro užsienio investuotojų apsisprendimui, ar tiesioginės užsienio investicijos priklauso nuo užsienio prekybos apimčių, kaip stipriai mokesčių našta stabdo tiesiogines užsienio investicijas, yra nagrinėjami. Galiausiai, žinant kad Lietuva ir Estija nuo nepriklausomybės atgavimo reformas pradėjo įgyvendinti iš labai panašios pozicijos, darbe buvo siekiama palyginti Lietuvos ir Estijos investicinės aplinkos patrauklumą, bei šalių galimybes pritraukti tiesiogines užsienio investicijas. / In the bachelor‘s thesis is examined foreign direct investment tendencies in Lithuania and Estonia in the period 2006-2012, reveal similarities and differences of the neighbouring countries. The paper examines why more and more countries get involved in a competition to attract more foreign direct investment, and the goverments actions used. Issues such as the size of the economy, foreign trade volumes, impact of wages and tax burden conribute to the foreign direct investment, are examined. Finally, bearing in mind that reforms in Lithuania and Estonia since independance were launched from a very similar position, the paper aims to compare Lithuanian and Estonian investment enviroment and the countries ability to attract foreign direct investment.

The purpose of this study is to examine economic growth impact on financial sector development in the Baltic States by investigating interrelation between indicators of these two economic areas. Research is based on scientific literature and empirical analysis. Statistical data is collected mostly from World Bank database in the period between 1994-2009. Indicators like liquid liabilities to GDP and private credit to GDP ratio are used to measure the financial sector size and activity. Economic growth is analyzed throughout total production and factors which are suggested by three economic growth theories. Analysis of GDP is made by expenditure approach. Statistical data showed positive financial sector development in Baltic States during the research period. Estonia had highest developed financial sector, then followed Latvia and Lithuania. The main reason for strongest financial performance in Estonia can be explained by highest export and import activity, financial capital accumulation and lowest real interest rates, unemployment and population. Financial sector development in Latvia was supported by high education expenditure and capital formation in the private sector. Lowest performance of financial activity in Lithuania can be justified by greatest unemployment, population and lowest financial capital attraction. This work confirms Patrick's (1966) demand-following hypothesis which states that growing economy leads to increasing demand of financial services and so... [to full text] / Šių studijų tikslas yra ištirti ekonomikos augimo įtaką finansinio sektoriaus plėtrai Baltijos šalyse, nagrinėjant tarpusavio ryšį tarp šių dviejų ekonominiu sričių vystymosi rodiklių. Tyrimas remiasi moksline literatūra ir empirine analize. Statistiniai duomenys yra surinkti daugiausiai iš Pasaulio Banko duomenų bazės 1994-2009 metų laikotarpyje. Indikatoriai kaip likvidţių įsipareigojimų santykis su BVP ir privačių kreditų santykis su BVP yra naudojami matuojant finansinio sektoriaus dydį ir aktyvumą. Ekonomikos augimas analizuojamas per bendrą produkciją ir indikatorius, kurie buvo pasiūlyti trijų ekonomikos augimo teorijų. BVP analizuojamas išlaidų metodu. Statistiniai duomenys parodė pozityvų finansinio sektoriaus vystymąsi Baltijos šalyse tiriamajame laikotarpyje. Estija turėjo labiausiai išvystytą finansinį sektorių, po jos sekė Latvija ir galiausiai Lietuva. Stipri finansinė padėtis Estijoje gali būti paaiškinama dėl aukšto eksporto ir importo aktyvumo, finansinio kapitalo akumuliacijos ir ţemos palūkanų normos, ţemo nedarbo ir populiacijos. Finansinio sektoriaus plėtra Latvijoje buvo paremta didelėmis švietimo išlaidomis ir kapitalo formavimu privačiame sektoriuje. Silpnesnį finansinį sektorių Lietuvoje greičiausiai sąlygojo didţiausias nedarbas, populiacija, ir maţiausias finansinio kapitalo pritraukimas. Šis darbas patvirtina Patricko (1966) paklausos-sekimo hipotezę, kuri teigia, kad ekonomikos augimas veda prie didėjančios finansinių paslaugų paklausos ir taip... [toliau žr. visą tekstą]

Vienas pagrindinių sėkmingos ūkio plėtros veiksnių yra investicijos. Ūkio augimas ilguoju laikotarpiu įmanomas tik kuriant, stiprinant ir išlaikant mūsų ekonomikos tarptautinį konkurencingumą, Lietuva, būdama mažos ir atviros ekonomikos šalimi, yra priklausoma nuo sėkmingų ekonominių santykių su kitomis bendrosios Europos Sąjungos rinkomis ir trečiosiomis šalimis. Šio magistrinio darbo tikslas – nustatyti ir įvertinti investavimo proceso trukdžius ir numačius priemones, leidžiančias pašalinti kliūtis, kurios trukdo pritraukti tiesiogines vidaus ir užsienio investicijas, skatinti Lietuvos verslo plėtrą ir šalies ekonomikos augimą. Magistriniame darbe atliktas veiksmų, skirtų tiesioginių užsienio investicijų pritraukimui, analizė – tyrimas leido nustatyti, kad Lietuva neišnaudoja savo ekonominio potencialo ir pagal ekonominius rodiklius atsilieka nuo savo kaimynių (ypač nuo Estijos). Galima konstatuoti, kad šiuo metu Lietuvoje yra sudarytos palankios sąlygos investuoti į įvairias pramonės ir verslo sritis. Vis dėlto, stokojama motyvacinių, patrauklumą didinančių veiksnių, užtikrinančių, kad būtų imtasi konkrečių veiksmų. Todėl itin svarbu išryškinti veiksnius, kurie, investuotojų nuomone, apsunkina investicijas ir kelia didesnes ar mažesnes problemas. Aptariant veiksnius, lemiančius Lietuvos patrauklumą investicijoms, atkreiptinas dėmesys, jog teigiama ir neigiama TUI įtakos neatsiejamos, ypač joms veikiant šalies ūkyje, pereinančiame nuo planinio prie rinkos ūkio, nes čia... [toliau žr. visą tekstą] / Investment is one of the major factors determining successful development of an economy. In the long term, economic growth is achievable only fostering, strengthening and maintaining economic competitiveness on the international scale. Lithuania with its small and open economy is dependent on the successful economic ties with the European Union single market and the third countries. This Master thesis aims at identifying and assessing the impediments to investment process and providing for the measures allowing to remove the obstacles encountered when attracting direct domestic and foreign investment, and to encourage the development of the Lithuanian business and growth of the national economy. The Master thesis includes the analysis research of actions aimed at attracting direct foreign investment, allowing to conclude that Lithuania does not exploit its economic potential and is lagging behind its neighbours (in particular Estonia) according to economic indicators. It is possible to state that at the moment Lithuania has favourable conditions for investment into various areas of industry and business. However, there is a lack of motivation and appeal ensuring concrete actions to be taken. Therefore, it is essential to single out the factors, which frustrate investment and pose more or less serious problems in the opinion of investors. When examining the factors determining Lithuania’s attractiveness for investment, note should be taken of the interrelation between... [to full text]

2011-uosius metus Europos Komisija paskelbė Savanorystės metais. Savanorystė jau tapo tarptautiniu reiškiniu, kurio nauda pastebima ne tik visuomenės ir nevyriausybinių organizacijų, bet ir paties žmogaus besiimančio šios veiklos asmenybės tobulėjimui. Europos savanorių centras išleido manifestą, kuriuo skelbiama apie savanorystės svarbą bei siūlomi konkretūs veiksmai, kuriais remiantis būtų ugdoma savanorišką veiklą šalyje gerbianti visuomenė. Taip pat šį rudenį Lietuvos Prezidentė nutarė steigti darbo grupę, kuri siūlys savanorystės problemų sprendimus. Tai yra aktuali šiomis dienomis nagrinėjama tema, kurios efektyvinimui didinti jau yra imamasi įvairiausių priemonių (pvz.:. dažniausiai žiniasklaidoje minimas rengiamas savanoriškos veiklos įstatymo projektas ar vykdomos įvairios savanorystę paremti programos). Tyrimo objektas – nevyriausybinių organizacijų savanorių pasitelkimo galimybių plėtra. Tyrimo tikslas - ištyrus savanoriško darbo paplitimo tendencijas Lietuvoje ir Belgijoje pateikti vadybos gerąją praktika grįstas organizacines priemones motyvuojančias Lietuvos gyventojus tapti savanoriais. Tyrimo uždaviniai: 1. Apžvelgti nevyriausybinių organizacijų veiklos aplinką, nustatyti teorines prielaidas pasitelkti savanorius NVO veikloje; 2. Nustatyti ir ištirti organizacijų požymių rinkinį, kuriam esant savanorystė gali būti plėtojama geriausiu būdu. Nustatyti, kaip nevyriausybinių organizacijų žinomumas ir aktyvumas daro įtaką savanorių pritraukimui. 3. Nustatyti... [toliau žr. visą tekstą] / The European Commission declared 2011 as the year of volunteering. Volunteering is a common and international phenomena and it is useful for the society, nongovernmental organizations and development of persons undertaking these activities. The European volunteering centre issued a manifesto stressing the importance of volunteering and offering specific actions on developing the society that respects volunteers. Moreover, in this autumn the Lithuanian President ordered to constitute a work group that would find the solutions on volunteering problems. It is a relevant topic, and in order to enhance effectiveness, various methods are undertaking: e.g. the draft law on volunteering activities and programs on volunteering support. Research object development of volunteering capacities in nongovernmental organizations. Research purpose – after analysis of volunteering tendencies in Lithuania and Belgium, suggest some good-practice management organization measures on motivating Lithuanian residents to volunteer. Research objectives: 1. To overview the environment of NGO activities, to establish the theoretic presumptions on the use on volunteers in NGO performance; 2. To indicate and analyze the organizational features for the most effective use of volunteering and establish the effect of visibility of organization on attracting volunteers. 3. To establish the effect of motivation methods for development of volunteering. 4. To construct the organizational measures on... [to full text]

ŠIMČIKAITĖ, Diana. (2010) Tiesioginių užsienio investicijų plėtra Lietuvoje. Magistro baigiamasis darbas. Kaunas: Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas. 99 p. SANTRAUKA RAKTINIAI ŽODŽIAI: tiesioginės užsienio investicijos, investicijas lemiantys veiksniai, TUI pritraukimas, mokestinės lengvatos, patrauklumo TUI indeksas. Dabartinėmis ekonominių procesų globalizacijos sąlygomis užsienio investicijų ir tarptautinio kapitalo judėjimo procesai daro vis didesnę įtaką tarptautinei prekių, paslaugų ir technologijų srautų kaitai. Pereinamosios ekonomikos šalims, tame tarpe ir Lietuvai, tiesioginės užsienio investicijos yra vienas svarbiausių ūkio plėtros veiksnių. Kadangi į Lietuvą investicijų pritraukiama nedaug, tai skatina analizuoti valstybės ekonominę politiką, skatinant tiesioginių užsienio investicijų atėjimą į šalį bei vertinti tiesioginių užsienio investicijų plėtrą lemiančius veiksnius. Darbo objektas- tiesioginių užsienio investicijų plėtrą lemiantys veiksniai. Darbo tikslas- išanalizavus tiesioginio investavimo procesus Lietuvoje, įvertinti tiesioginių užsienio investicijų plėtrą į Lietuvos ekonomiką lemiančius veiksnius. Darbo uždaviniai: atlikti tiesioginių užsienio investicijų sampratos teorinį nagrinėjimą, atlikti Lietuvos investicinės aplinkos SSGG analizę, atlikti Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių palyginamąją analizę pagal tiesioginių užsienio investicijų plėtrą lemiančius veiksnius, atlikti ekspertų apklausą. Pirmoje dalyje nagrinėjama tiesioginių... [toliau žr. visą tekstą] / ŠIMČIKAITĖ, Diana. (2010) The development of Foreign Direct Investment ( FDI ) in Lithuania. MBA Graduation Paper. Kaunas: Kaunas Faculty of Humanities, Vilnius University.99 p. SUMMARY KEYWORDS: foreign direct investments, factors causing foreign direct investment, attracting FDI, taxing exemption, index of FDI attractiveness. In global economy fireign capital flows process influence international items, services and development of technologies. Foreign direct investments is one of the main factor for economic growth in all markets in transition and Lithuania also. On the whole, it’s just a small amount of foreign direct investments is attracting to Lithuania now. From the point of view effectiveness, Lithuania is after a lot of countries, that’s why it’s very important to analyse the main factors causing foreign direct investment. Object of the work: the main factors causing foreign direct investment. Aim of the work: evaluate the main factors causing foreign direct investment to Liethuania, after analysis of the foreign direct investing process. Tasks of teh work: to analise foreign direct investments composition, to accomplish Lithuania‘s investment environment SWOT analysis and comperative analysis of Lithuania and other Baltic states, to perform experts interrogation. First part, analyses foreign direct investments composition. Having in mind theories of capital movement and factors causing FDI flows to host economy, theoretical considerations of foreign direct... [to full text]