Baigiamajame bakalauro darbe analizuojama specialisų pritraukimo į Gruzijos energetikos sektorių problema. / This final bachlor thesis analyzes object: Attracting specialist to Georgian energy sector.

Magistro baigiamajame darbe analizuojama kaip vyksta AEI politikos įgyvendinimas Lietuvoje , kuris lyginamas Švedijos Karalystės AEI politikos kontekste, akcentuojant, biomasės išteklių panaudojimą energetikoje, šios srities gerosios praktikos pavyzdžius, teisinį reglamentavimą, ypatingai pažymima darnios plėtros koncepcijos, Europos Sąjungos vykdomos energetikos politikos įtaka AEI politikos įgyvendinimui. Darbe, siekiama išanalizuoti AEI politikos įgyvendinimą Lietuvoje ir Švedijoje išskiriant biomasės panaudojimo aspektą. Tai įgyvendinama: apibrėžiant svarbiausias sąvokas susijusias su analizuojamo darbo tema bei palyginant Lietuvos ir Švedijos energetikos sektoriaus valdymą; išskiriant viešosios politikos veiklos instrumentus bei jų panaudojimą analizuojamose valstybėse; palyginant esminius atsinaujinančios energetikos politikos niuansus, per biomasės panaudojimo prizmę Lietuvoje ir Švedijoje ir pateikiant gerosios praktikos pavyzdžius naudingus efektyvesnei AEI plėtrai ateityje; analizuojant Europos Sąjungos, Darnios plėtros bei regioninės politikos įtaką energetikos politikos įgyvendinimui, nustatant strateginio planavimo svarbą atsinaujinančios energetikos plėtrai. Taip pat, pateikiama susisteminta, apibendrinta darbo temos analizė vertinant Lietuvoje įgyvendinamą AEI politiką Švedijos kontekste ir siūlomos rekomendacijos. / Master's thesis analyzes how the policy of Renewable energy recources is implementing in Lithuania, which is compared with example of Sweden‘s Renewable energy policy framework, emphasizing the use of biomass resources for energy. The paper aims to analyze the Renewable energy resources policies in Lithuania and Sweden with special Focus on biomass use of energy aspect. This is implemented: with defining the key concepts related to the theme; analyzed Lithuanian and Swedish energy sectors; selected intstruments of public policy and analyzed their use for the countries under discussion; by comparing the essential nuances of the renewable energy policy through biomass prism of Lithuania and Sweden, and providing examples of good practice which are useful for the future development of more effective energy policy; analysed European Union, sustainable development, regional policy and strategių planning impact for policy implementation of renewable energy resources. Also, there is a systematic summary of the topic analysis of the Renewable policy implementation in Lithuania and Sweden and the proposed recommendations.

Klimato kaita tampa vis akivaizdesnė (pasaulyje bei Lietuvoje) ir greitai progresuojanti, todėl ateityje pasaulyje gali kilti precedento neturinčių saugumo problemų. Nors Lietuvos įtaka klimato kaitai nėra didelė, tačiau bendras mažų valstybių indėlis globalios problemos vystymuisi išties nemažas. Taip pat Lietuva turi tarptautinių įsipareigojimų susijusių su klimato kaitos mažinimu ir jų neįvykdymas galėtų iššaukti tam tikras sankcijas Lietuvos atžvilgiu. Todėl klimato kaitos problema turi būti neatmestinai sprendžiama Lietuvoje. Kadangi pagrindinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis yra energetikos sektorius, o didžiausius šio sektoriaus išmetimus įtakoja Lietuvos elektrinės, gaminančios elektros energiją tradiciniu būdu, todėl kaip priemonė klimato kaitos mažinimui yra atsinaujinančioji energetika. Darbe nustatyta, kad Lietuvoje elektros gamybai iš atsinaujinančių energijos išteklių didelį potencialą turi vėjo energija, tačiau šio atsinaujinančio šaltinio plėtrą stabdo interesų konfliktai. Daugiausiai konfliktai vyksta su privačių sklypų savininkais. Darbe nustatyta, kad visuomenė palankiai vertina vėjo energetikos plėtrą Lietuvoje (91 proc. vertina teigiamai), tačiau taip pat nustatyta, kad visuomenė yra per mažai informuota apie vėjo energetikos poveikį žmogaus sveikatai, aplinkai bei klimato kaitai, o tai sudaro prielaidas konfliktų atsiradimui. Atsižvelgiant į tyrimų rezultatus pateikiamos rekomendacijos ir pasiūlymai problemų sprendimui. Rekomenduojama vėjo... [toliau žr. visą tekstą] / Climate change is becoming more and more obvious (in the world and in Lithuania) and fast progressing, therefore there may emerge unprecedented safety problems in future. Although Lithuania’s influence on the climate change is rather small, total input of small countries into the development of the global problem is really big. What is more, Lithuania has got international commitments related to the decrease of climate change and their noncompliance might evoke certain sanctions regarding Lithuania. For this reason, the problem of climate change must be inevitably solved in Lithuania. Since the main source of greenhouse gas emission is the energy sector, and the biggest emissions of this sector in Lithuania come from power-stations, which produce electricity in traditional way, renewable energy sources (RES) are the best means to reduce the climate change. It has been observed in the work, that wind power has great potential for electricity production from RES in Lithuania; however, the development of this renewable source is impeded by conflicts of interests. Most conflicts arise with private land owners. It has been found, that the majority of the society (91 per cent) welcomes the development of wind power in Lithuania, however, it was also found, that there is too little public awareness about the effect of wind power on people’s health, environment and climate change, and this establishes conditions for conflicts. Wind power developers are recommended to cooperate with... [to full text]