Klimato kaita tampa vis akivaizdesnė (pasaulyje bei Lietuvoje) ir greitai progresuojanti, todėl ateityje pasaulyje gali kilti precedento neturinčių saugumo problemų. Nors Lietuvos įtaka klimato kaitai nėra didelė, tačiau bendras mažų valstybių indėlis globalios problemos vystymuisi išties nemažas. Taip pat Lietuva turi tarptautinių įsipareigojimų susijusių su klimato kaitos mažinimu ir jų neįvykdymas galėtų iššaukti tam tikras sankcijas Lietuvos atžvilgiu. Todėl klimato kaitos problema turi būti neatmestinai sprendžiama Lietuvoje. Kadangi pagrindinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis yra energetikos sektorius, o didžiausius šio sektoriaus išmetimus įtakoja Lietuvos elektrinės, gaminančios elektros energiją tradiciniu būdu, todėl kaip priemonė klimato kaitos mažinimui yra atsinaujinančioji energetika. Darbe nustatyta, kad Lietuvoje elektros gamybai iš atsinaujinančių energijos išteklių didelį potencialą turi vėjo energija, tačiau šio atsinaujinančio šaltinio plėtrą stabdo interesų konfliktai. Daugiausiai konfliktai vyksta su privačių sklypų savininkais. Darbe nustatyta, kad visuomenė palankiai vertina vėjo energetikos plėtrą Lietuvoje (91 proc. vertina teigiamai), tačiau taip pat nustatyta, kad visuomenė yra per mažai informuota apie vėjo energetikos poveikį žmogaus sveikatai, aplinkai bei klimato kaitai, o tai sudaro prielaidas konfliktų atsiradimui. Atsižvelgiant į tyrimų rezultatus pateikiamos rekomendacijos ir pasiūlymai problemų sprendimui. Rekomenduojama vėjo... [toliau žr. visą tekstą] / Climate change is becoming more and more obvious (in the world and in Lithuania) and fast progressing, therefore there may emerge unprecedented safety problems in future. Although Lithuania’s influence on the climate change is rather small, total input of small countries into the development of the global problem is really big. What is more, Lithuania has got international commitments related to the decrease of climate change and their noncompliance might evoke certain sanctions regarding Lithuania. For this reason, the problem of climate change must be inevitably solved in Lithuania. Since the main source of greenhouse gas emission is the energy sector, and the biggest emissions of this sector in Lithuania come from power-stations, which produce electricity in traditional way, renewable energy sources (RES) are the best means to reduce the climate change. It has been observed in the work, that wind power has great potential for electricity production from RES in Lithuania; however, the development of this renewable source is impeded by conflicts of interests. Most conflicts arise with private land owners. It has been found, that the majority of the society (91 per cent) welcomes the development of wind power in Lithuania, however, it was also found, that there is too little public awareness about the effect of wind power on people’s health, environment and climate change, and this establishes conditions for conflicts. Wind power developers are recommended to cooperate with... [to full text]

The dissertation analyses legal aspects of shareholders’ agreements concluded in listed companies using theoretical model provided by agency theory. The author provides qualitative research which identifies the nature, qualifying characteristics of the shareholders’ agreement, as well as different aims of contracting shareholders. Voting agreements and transfer of voting right agreements constitute part of the academic analysis provided in the dissertation. Lithuanian regulation of shareholders’ agreements is compared with Belgian and the UK legal systems. An extensive empirical research is carried out regarding the shareholders’ agreements concluded in companies listed on stock exchanges of the selected jurisdictions. The author concludes that extensive and detailed statutory regulation of shareholders’ agreements is unnecessary. In order for shareholders’ agreements to be a feasible solution for dealing with agency problems, statutory acts have to provide that shareholders’ agreement is a valid contract which can be enforced by courts. Restrictions on the subject matter of the agreement are necessary only to limit possible abusive behaviour of contracting shareholders and expropriation of other corporate constituents. Empirical research has revealed that shareholders in jurisdictions with concentrated ownership structure, compared with jurisdictions where dispersed ownership structure prevails, conclude more shareholders’ agreements. Shareholders’ agreements are mainly used... [to full text] / Disertacijoje, remiantis ekonomikos mokslininkų suformuluota atstovavimo teorija, nagrinėjami akcininkų sutarčių, sudaromų biržinėse bendrovėse, teisiniai aspektai. Autorius pasitelkdamas kokybinio tyrimo metodus analizuoja akcininkų sutarties prigimtį, jos pagrindinius kvalifikuojančius bruožus, vertina pagrindinius susitariančių akcininkų tikslus. Disertacijoje taip pat pateikiamas balsavimo sutarties ir balsavimo teisės perleidimo sutarties mokslinis tyrimas. Lietuvos Respublikoje įtvirtintas teisinis akcininkų sutarčių reguliavimas yra lyginamas su Belgijos ir Jungtinės Karalystės teisinėmis sistemomis. Moksliniame darbe atliekamas išsamus akcininkų sutarčių, sudaromų pasirinktų jurisdikcijų vertybinių popierių biržose, empirinis tyrimas. Autorius daro išvadą, kad išsamus ir detalus akcininkų sutarties instituto reglamentavimas teisės aktuose nėra reikalingas. Tačiau siekiant, kad akcininkų sutartis taptų veiksmingu teisiniu instrumentu, įstatymų leidėjas turėtų pripažinti ją kaip teisėtą ir priverstinai vykdytiną teisinį sandorį. Akcininkų sutarties turinio ribojimai yra reikalingi tik tam, kad būtų išvengta akivaizdžių piktnaudžiavimo atvejų. Empiriniai tyrimai atskleidė, kad jurisdikcijose, kuriose vyrauja koncentruota nuosavybės struktūra, palyginti su jurisdikcijomis, kuriose bendrovių nuosavybės struktūra yra išskaidyta, akcininkų sutarčių skaičius yra ženkliai didesnis. Akcininkų sutartys daugiausia yra naudojamos kaip teisinė priemonė vidutinio dydžio akcininkams... [toliau žr. visą tekstą]

The dissertation analyses legal aspects of shareholders’ agreements concluded in listed companies using theoretical model provided by agency theory. The author provides qualitative research which identifies the nature, qualifying characteristics of the shareholders’ agreement, as well as different aims of contracting shareholders. Voting agreements and transfer of voting right agreements constitute part of the academic analysis provided in the dissertation. Lithuanian regulation of shareholders’ agreements is compared with Belgian and the UK legal systems. An extensive empirical research is carried out regarding the shareholders’ agreements concluded in companies listed on stock exchanges of the selected jurisdictions. The author concludes that extensive and detailed statutory regulation of shareholders’ agreements is unnecessary. In order for shareholders’ agreements to be a feasible solution for dealing with agency problems, statutory acts have to provide that shareholders’ agreement is a valid contract which can be enforced by courts. Restrictions on the subject matter of the agreement are necessary only to limit possible abusive behaviour of contracting shareholders and expropriation of other corporate constituents. Empirical research has revealed that shareholders in jurisdictions with concentrated ownership structure, compared with jurisdictions where dispersed ownership structure prevails, conclude more shareholders’ agreements. Shareholders’ agreements are mainly used... [to full text] / Disertacijoje, remiantis ekonomikos mokslininkų suformuluota atstovavimo teorija, nagrinėjami akcininkų sutarčių, sudaromų biržinėse bendrovėse, teisiniai aspektai. Autorius pasitelkdamas kokybinio tyrimo metodus analizuoja akcininkų sutarties prigimtį, jos pagrindinius kvalifikuojančius bruožus, vertina pagrindinius susitariančių akcininkų tikslus. Disertacijoje taip pat pateikiamas balsavimo sutarties ir balsavimo teisės perleidimo sutarties mokslinis tyrimas. Lietuvos Respublikoje įtvirtintas teisinis akcininkų sutarčių reguliavimas yra lyginamas su Belgijos ir Jungtinės Karalystės teisinėmis sistemomis. Moksliniame darbe atliekamas išsamus akcininkų sutarčių, sudaromų pasirinktų jurisdikcijų vertybinių popierių biržose, empirinis tyrimas. Autorius daro išvadą, kad išsamus ir detalus akcininkų sutarties instituto reglamentavimas teisės aktuose nėra reikalingas. Tačiau siekiant, kad akcininkų sutartis taptų veiksmingu teisiniu instrumentu, įstatymų leidėjas turėtų pripažinti ją kaip teisėtą ir priverstinai vykdytiną teisinį sandorį. Akcininkų sutarties turinio ribojimai yra reikalingi tik tam, kad būtų išvengta akivaizdžių piktnaudžiavimo atvejų. Empiriniai tyrimai atskleidė, kad jurisdikcijose, kuriose vyrauja koncentruota nuosavybės struktūra, palyginti su jurisdikcijomis, kuriose bendrovių nuosavybės struktūra yra išskaidyta, akcininkų sutarčių skaičius yra ženkliai didesnis. Akcininkų sutartys daugiausia yra naudojamos kaip teisinė priemonė vidutinio dydžio akcininkams... [toliau žr. visą tekstą]

Šiuo metu vyraujanti pasaulinė ekonominė krizė, taip pat ankstesni bendrovių bankrotų pavyzdžiai (tokių kaip Enron, Parmalat) signalizuoja apie būtinybę tinkamai sureguliuoti bendrovių valdymo teisinę bazę, o ypač aspektus susijusius su bendrovės akcininkų ir valdymo organo santykiais. Todėl šiame magistro darbe yra analizuojamos teisinės priemonės, kurios padeda sumažinti interesų konfliktus kylančius tarp bendrovių, kurių vertybiniais popieriais yra prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, akcininkų ir valdymo organo. Šiam tikslui pasiekti yra išskiriamos penkios teisinio reguliavimo sritys: bendrovių kontrolės rinkos ir bendrovių perėmimo, informacijos atskleidimo, valdymo organo narių finansinio skatinimo, valdymo organo struktūros bei bendrovės akcininkų teisių teisinis reguliavimas. Kiekviena reguliavimo sritis yra aptariama dviem aspektais, pirmiausia, analizuojant Europos Sąjungos lygiu egzistuojantį teisinį reguliavimą, po to vertinant tokio reguliavimo įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje bei pateikiant pastabas ir pasiūlymus. Darbe padaroma išvada, kad norint sumažinti neigiamas pasekmes atsirandančias dėl nuosavybės teisės ir valdymo atskyrimo bendrovėse, reikia, kad visos aukščiau išvardintos priemonės papildytų viena kitą ir būtų taikomos sistemiškai. / The ongoing economic crisis around the world and the recent events in corporate bankruptcy sector (including Enron and Parmalat cases) have shown a clear signal to regulate more efficiently the corporate governance laws and especially the relations between shareholders and the governance body of the company. This thesis paper addresses the regulatory framework issues, which mitigate the conflict of interests between the shareholders and the governance body of publicly traded companies. Five legal instruments are analyzed in order to achieve this objective: market for corporate control and takeovers, information disclosure, director remuneration, structure of governance body and shareholder empowerment. Each legal instrument is analyzed from two legal perspectives, first, the European Union legal framework is described and then analysis concentrates on the implementation of European law in the Republic of Lithuania. Comments and proposals are given to existing implementation problems. The conclusion emphasizes that a systematic use of all the above mentioned legal instruments is required in order to mitigate the costs of separation of ownership and control in publicly traded companies.