The thesis analyses shareholders' agreements in limited liability and joint stock companies. In a broader sense, both the agreements concluded by shareholders outside the articles of association or bylaws and the provisions of the constitutional documents which are not attached to shares but only bind the individual shareholders can be classified as shareholders' agreements. The thesis consists of a general and a special part. The objective of the general part is to describe the legal nature, effects, usual content and practical use of shareholders' agreements. Particularly, I intend to detail the main legal issues surrounding shareholders' agreements included in the constitutional documents and to suggest the methods of coping with these problems in the legal practice. Further, I will describe the corporate advantages of the shareholders' agreements as separate legal documents as well as their limits. The objective of the specific part of this thesis is to characterize the selected types of shareholders' agreements in terms of their practical use and legal regulation. I put special emphasis on different kinds of shareholders' voting agreements.

The dissertation analyses legal aspects of shareholders’ agreements concluded in listed companies using theoretical model provided by agency theory. The author provides qualitative research which identifies the nature, qualifying characteristics of the shareholders’ agreement, as well as different aims of contracting shareholders. Voting agreements and transfer of voting right agreements constitute part of the academic analysis provided in the dissertation. Lithuanian regulation of shareholders’ agreements is compared with Belgian and the UK legal systems. An extensive empirical research is carried out regarding the shareholders’ agreements concluded in companies listed on stock exchanges of the selected jurisdictions. The author concludes that extensive and detailed statutory regulation of shareholders’ agreements is unnecessary. In order for shareholders’ agreements to be a feasible solution for dealing with agency problems, statutory acts have to provide that shareholders’ agreement is a valid contract which can be enforced by courts. Restrictions on the subject matter of the agreement are necessary only to limit possible abusive behaviour of contracting shareholders and expropriation of other corporate constituents. Empirical research has revealed that shareholders in jurisdictions with concentrated ownership structure, compared with jurisdictions where dispersed ownership structure prevails, conclude more shareholders’ agreements. Shareholders’ agreements are mainly used... [to full text] / Disertacijoje, remiantis ekonomikos mokslininkų suformuluota atstovavimo teorija, nagrinėjami akcininkų sutarčių, sudaromų biržinėse bendrovėse, teisiniai aspektai. Autorius pasitelkdamas kokybinio tyrimo metodus analizuoja akcininkų sutarties prigimtį, jos pagrindinius kvalifikuojančius bruožus, vertina pagrindinius susitariančių akcininkų tikslus. Disertacijoje taip pat pateikiamas balsavimo sutarties ir balsavimo teisės perleidimo sutarties mokslinis tyrimas. Lietuvos Respublikoje įtvirtintas teisinis akcininkų sutarčių reguliavimas yra lyginamas su Belgijos ir Jungtinės Karalystės teisinėmis sistemomis. Moksliniame darbe atliekamas išsamus akcininkų sutarčių, sudaromų pasirinktų jurisdikcijų vertybinių popierių biržose, empirinis tyrimas. Autorius daro išvadą, kad išsamus ir detalus akcininkų sutarties instituto reglamentavimas teisės aktuose nėra reikalingas. Tačiau siekiant, kad akcininkų sutartis taptų veiksmingu teisiniu instrumentu, įstatymų leidėjas turėtų pripažinti ją kaip teisėtą ir priverstinai vykdytiną teisinį sandorį. Akcininkų sutarties turinio ribojimai yra reikalingi tik tam, kad būtų išvengta akivaizdžių piktnaudžiavimo atvejų. Empiriniai tyrimai atskleidė, kad jurisdikcijose, kuriose vyrauja koncentruota nuosavybės struktūra, palyginti su jurisdikcijomis, kuriose bendrovių nuosavybės struktūra yra išskaidyta, akcininkų sutarčių skaičius yra ženkliai didesnis. Akcininkų sutartys daugiausia yra naudojamos kaip teisinė priemonė vidutinio dydžio akcininkams... [toliau žr. visą tekstą]

The dissertation analyses legal aspects of shareholders’ agreements concluded in listed companies using theoretical model provided by agency theory. The author provides qualitative research which identifies the nature, qualifying characteristics of the shareholders’ agreement, as well as different aims of contracting shareholders. Voting agreements and transfer of voting right agreements constitute part of the academic analysis provided in the dissertation. Lithuanian regulation of shareholders’ agreements is compared with Belgian and the UK legal systems. An extensive empirical research is carried out regarding the shareholders’ agreements concluded in companies listed on stock exchanges of the selected jurisdictions. The author concludes that extensive and detailed statutory regulation of shareholders’ agreements is unnecessary. In order for shareholders’ agreements to be a feasible solution for dealing with agency problems, statutory acts have to provide that shareholders’ agreement is a valid contract which can be enforced by courts. Restrictions on the subject matter of the agreement are necessary only to limit possible abusive behaviour of contracting shareholders and expropriation of other corporate constituents. Empirical research has revealed that shareholders in jurisdictions with concentrated ownership structure, compared with jurisdictions where dispersed ownership structure prevails, conclude more shareholders’ agreements. Shareholders’ agreements are mainly used... [to full text] / Disertacijoje, remiantis ekonomikos mokslininkų suformuluota atstovavimo teorija, nagrinėjami akcininkų sutarčių, sudaromų biržinėse bendrovėse, teisiniai aspektai. Autorius pasitelkdamas kokybinio tyrimo metodus analizuoja akcininkų sutarties prigimtį, jos pagrindinius kvalifikuojančius bruožus, vertina pagrindinius susitariančių akcininkų tikslus. Disertacijoje taip pat pateikiamas balsavimo sutarties ir balsavimo teisės perleidimo sutarties mokslinis tyrimas. Lietuvos Respublikoje įtvirtintas teisinis akcininkų sutarčių reguliavimas yra lyginamas su Belgijos ir Jungtinės Karalystės teisinėmis sistemomis. Moksliniame darbe atliekamas išsamus akcininkų sutarčių, sudaromų pasirinktų jurisdikcijų vertybinių popierių biržose, empirinis tyrimas. Autorius daro išvadą, kad išsamus ir detalus akcininkų sutarties instituto reglamentavimas teisės aktuose nėra reikalingas. Tačiau siekiant, kad akcininkų sutartis taptų veiksmingu teisiniu instrumentu, įstatymų leidėjas turėtų pripažinti ją kaip teisėtą ir priverstinai vykdytiną teisinį sandorį. Akcininkų sutarties turinio ribojimai yra reikalingi tik tam, kad būtų išvengta akivaizdžių piktnaudžiavimo atvejų. Empiriniai tyrimai atskleidė, kad jurisdikcijose, kuriose vyrauja koncentruota nuosavybės struktūra, palyginti su jurisdikcijomis, kuriose bendrovių nuosavybės struktūra yra išskaidyta, akcininkų sutarčių skaičius yra ženkliai didesnis. Akcininkų sutartys daugiausia yra naudojamos kaip teisinė priemonė vidutinio dydžio akcininkams... [toliau žr. visą tekstą]

Le droit de vote est la prérogative politique suprême de l’associé. Si de nombreux débats se sont intéressés à son caractère essentiel et à ses conditions d’attribution, peu de réflexions se sont concentrées sur ses modalités d’exercice. Celles-ci font pourtant l’originalité de ce droit individuel qui ne peut s’exercer que collectivement et sont déterminantes de son effectivité, lui qui ne peut se manifester qu’épisodiquement au gré des réunions de la collectivité des associés. La recherche des principes gouvernant son exercice, sujet méconnu car relevant surtout de la pratique, devrait permettre de mieux cerner sa portée. Sur le plan individuel, le principe essentiel est celui de la liberté du vote, qui peut même neutraliser partiellement les règles de son attribution, comme en cas d’abstention ou d’activisme actionnarial. Cette liberté suppose toutefois que l’intégrité du vote et son caractère éclairé soient préservés. Or il peut être altéré par des pressions extérieures, motivées par la valeur économique du droit de vote, ce qui requiert des dispositifs renforcés de protection. Sur le plan de l’organisation collective du scrutin, l’accent est mis sur l’intérêt social, justifiant la prédominance de la loi de la majorité et venant tempérer la liberté du vote. Ces règles organisationnelles, tout en garantissant le droit de participer aux décisions collectives, promeuvent une certaine loyauté du vote, notamment en sanctionnant les abus du droit de vote, et une certaine éthique du vote, comme au travers du say on pay. Cette prise en compte croissante des intérêts collectifs lors du vote invite à renouveler certaines réflexions majeures du droit des sociétés. Elle interroge en particulier sur le rôle de l’associé et sur le bien-fondé de certains principes tels que celui qui prohibe les cessions de droits de vote. / The right to vote is the supreme political prerogative of shareholders. While many debates have focused on its essential nature and the conditions under which it is granted, little thought has been given to how it should be exercised. The mode of exercise makes the right to vote unusual in that it arises from an individual right which can only be exercised collectively and indeed is critical for its effectiveness since voting rights can only be utilized episodically within the framework of general meetings of shareholders. The consideration of the principles governing the exercise of voting rights, a relatively unexplored topic since most effort in this area refers to practical aspects, should clarify the impact of this mechanism. At the individual level, the freedom to vote is a key principle, which can even partially neutralize the rules of its allocation, as in the case of abstention or shareholder activism. However, this freedom presupposes that the integrity of the vote and the right to information related to it are preserved. However, these features can be altered by external pressures motivated by the economic value of voting rights, which leads to a requirement for reinforced protection measures. At the collective level of the organisation of the ballot, the emphasis is placed on corporate interests, justifying the predominance of the majority rule and tempering the freedom to vote. These organisational rules, while guaranteeing the right to participate in collective decisions, promote a certain loyalty, in particular by punishing abuses of the right to vote, and via the application of a collective ethical approach (e.g. say-on-pay). This growing influence of collective interests in the voting process invites us to reconsider certain major company law principles. In particular, questions are around the role of the shareholder and the validity of certain of those principles such as that prohibiting the sale of voting rights.