Šiuo metu vyraujanti pasaulinė ekonominė krizė, taip pat ankstesni bendrovių bankrotų pavyzdžiai (tokių kaip Enron, Parmalat) signalizuoja apie būtinybę tinkamai sureguliuoti bendrovių valdymo teisinę bazę, o ypač aspektus susijusius su bendrovės akcininkų ir valdymo organo santykiais. Todėl šiame magistro darbe yra analizuojamos teisinės priemonės, kurios padeda sumažinti interesų konfliktus kylančius tarp bendrovių, kurių vertybiniais popieriais yra prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, akcininkų ir valdymo organo. Šiam tikslui pasiekti yra išskiriamos penkios teisinio reguliavimo sritys: bendrovių kontrolės rinkos ir bendrovių perėmimo, informacijos atskleidimo, valdymo organo narių finansinio skatinimo, valdymo organo struktūros bei bendrovės akcininkų teisių teisinis reguliavimas. Kiekviena reguliavimo sritis yra aptariama dviem aspektais, pirmiausia, analizuojant Europos Sąjungos lygiu egzistuojantį teisinį reguliavimą, po to vertinant tokio reguliavimo įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje bei pateikiant pastabas ir pasiūlymus. Darbe padaroma išvada, kad norint sumažinti neigiamas pasekmes atsirandančias dėl nuosavybės teisės ir valdymo atskyrimo bendrovėse, reikia, kad visos aukščiau išvardintos priemonės papildytų viena kitą ir būtų taikomos sistemiškai. / The ongoing economic crisis around the world and the recent events in corporate bankruptcy sector (including Enron and Parmalat cases) have shown a clear signal to regulate more efficiently the corporate governance laws and especially the relations between shareholders and the governance body of the company. This thesis paper addresses the regulatory framework issues, which mitigate the conflict of interests between the shareholders and the governance body of publicly traded companies. Five legal instruments are analyzed in order to achieve this objective: market for corporate control and takeovers, information disclosure, director remuneration, structure of governance body and shareholder empowerment. Each legal instrument is analyzed from two legal perspectives, first, the European Union legal framework is described and then analysis concentrates on the implementation of European law in the Republic of Lithuania. Comments and proposals are given to existing implementation problems. The conclusion emphasizes that a systematic use of all the above mentioned legal instruments is required in order to mitigate the costs of separation of ownership and control in publicly traded companies.