Pagrindinis darbo tikslas yra parodyti ryšį tarp Europos sąjungos struktūrinių fondų paramos įmonei ir regiono darnios plėtros. darbą sudaro trys dalys. Teorinėje dalyje nagrinėjamos regionų plėtros teorijos ir jų koncepcijos.Praktinėje dalyje atliekama ūkinė-finansinė UAB "Girių bizonas" analizė. Rezultatų dalyje pateikiamas atliktas empyrinis tyrimas ir jo rezultatai. Darbą sudaro 67 psl. 20 lentelių, 14 grafikų, 1 priedas. / The purposes of the paper are to show connection between European union structural funds support to company and region harmony expansion. The object of the paper is company, which has got a support from European structural funds and its influence to a region harmony expansion. The work consists of the three main chapters, that is, the theoretical part, the analytical part and the deduction of the project. The theoretical part is based on analysis of scientific literature and information publications that examines regions harmony expansions theory and European union structural funds purposes and objects. The analytical part presents the economical - financial analysis of the company, which has got a support from European union structural funds and it shows the support from European union region expansion fund analysis and purpose. The last project part presents the qualitative research of personal of that company and their opinion position about necessity of European unio structural fonds support to company and its influence to region harmony expansion. The work consists of 67 pages, 20 tables, 14 pictures 1 appendix.

Darbe analizuota kompaktiško miesto teorija ir jos raida, miestų vystymosi tendencijos ir urbanistinės kryptis. Išnagrinėti taikomi miesto formos įvertinimo metodai, parinkti tinkami urbanistinei miesto erdvinės struktūros analizei metodai. Įvertintas 7 didžiausių Lietuvos miestų kompaktiškumas ir Kauno miesto erdvinė struktūra darnumo aspektu. / The work extends the conception of sustainability of spatial structure. The methods for numerical expression and objective measurement and comparison of urban form compactness and spatial distribution rationality are discussed and developed. The obtained research results show the compactness of Lithuanian towns. The calculations of Kaunas city structure elements spatial distribution disclose the current situation and indicate sustainability problems in the city. This methodology will be used by VGTU Spatial Planning Institute while making general plans of Lithuanian towns. It will help to find the best territory for development and optimize the current structure of towns. The multi-criteria methods are used with GIS to evaluate and compare characteristics of territory. The results were used in specialized plan of retail centers distribution in Kaunas city. The methodology can be used in different planning and researching works to support motivation of decision makers.

The idea of harmonizing economic growth with the laws of development of society and the environment is expressed in the concept of sustainable development. In the frame of sustainable development an exceptional importance is attached to studying material flows, therefore management of waste flows must not contradict the principles of sustainable development. In agreement with M. Jacobs, it is possible to affirm that waste management in the context of sustainable development means using materials in closed cycles. Investigating socio-economic efficiency of municipal waste management means studying the organizational waste management process and factors disclosing characteristic features of this process, making deep comparative socio-economic analysis of waste management options and studying waste managements acts both on national and local level in order to reveal the ways of increasing socio-economic efficiency in municipal waste management. This study is induced by the necessity of changing the traditional waste management of depositing it in landfills, by recycling using not only national and international funds, but by mobilizing resources of local waste management systems as well. It is natural, that the policy of waste management, in which neither the scale of economic damage nor future waste management expenditure were evaluated, was orientated towards disposal of waste in refuse dumps. This means transferring problems to future generations, and this cardinally... [to full text] / Dėsninga, jog atliekų tvarkymo politika, kurioje nebuvo įvertinas ekonominės žalos aplinkai ir visuomenei dydis bei būsimos atliekų tvarkymo sąnaudos, buvo orientuota į atliekų deponavimą sąvartynuose. Tokia praktika įvardijama kaip problemų (pavojaus) aplinkai perkėlimas ateities kartoms, o tai kardinaliai prieštarauja darnios plėtros koncepcijai. Todėl keliamas klausimas, kokios atliekų tvarkymo sistemos laikytinos efektyviomis socialiniu-ekonominiu požiūriu. Tyrimai, atlikti Europos Sąjungos šalyse, rodo, jog tai sistemos, kurių ištekliai nukreipti antrinėms žaliavoms tvarkyti ir nuolatinei šio tvarkymo plėtrai organizuoti. Diegiant regionines atliekų tvarkymo sistemas, antrinių žaliavų surinkimo, rūšiavimo ir parengimo perdirbti išlaidoms padengti numatyti du šaltiniai – bendrasis tarifas (ar vietinė rinkliava) ir „Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programos“ lėšos. Bendrojo tarifo didinimas atsižvelgiant į atskirų atliekų srautų tvarkymo išlaidas arba tarifo neišrūšiuotai ir rūšiuotai atliekų daliai diferencijavimas priskiriamas prie neatidėliotinų priemonių, tačiau pirmiausia būtina identifikuoti lokalinių komunalinių atliekų tvarkymo sistemų vidinius rezervus, kurių dėka galima padidinti socialinį-ekonominį atliekų tvarkymo rezultatyvumą, kartu praktiškai realizuojant darnios plėtros principus.

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, šalyje yra formuojama ir įgyvendinama ne tik nacionalinė regioninė politika, bet ir ES regioninės plėtros politika, kuri pasireiškia investicine parama iš ES struktūrinių fondų bei turi reikšmės regioninei šalies plėtrai. Struktūrinių fondų parama skiriama tam, kad ekonomiškai mažiau išplėtoti regionai galėtų pasivyti toliau pažengusius regionus – tiek konkrečios šalies (Lietuvos) viduje, tiek pačioje Europos Sąjungoje. Lietuvoje ES paramą yra labai svarbu panaudoti pagal tinkamą paskirtį: ji turėtų stiprinti šalies gyventojų pasitikėjimą demokratine valstybe, demokratinių Europos valstybių sąjunga ir padėti mažinti raidos atotrūkį tarp atskirų šalies regionų ir socialinių sluoksnių, tarp Lietuvos ir ES valstybių senbuvių. 2004-2006 m., pirmuoju finansavimo periodu, pastebimas ryškus paramą gavusių projektų bei finansinių išteklių koncentravimasis ties didžiaisiais miestais, atokesniųjų rajonų nepasirengimas paraiškų teikimui, kas sąlygojo regionų didelius išskirtinumus. Nors ES mastu Lietuva yra laikoma vienu regionu, tačiau žemesniame lygyje, t.y. šalies viduje struktūrinės lėšos pasiskirstė labai netolygiai. Atsižvelgiant į tai, yra svarbu stebėti kaip vyksta ES struktūrinių fondų lėšų įsisavinimas antruoju finansavimo periodu – 2007-2013 m., teikti pasiūlymus kaip įsisavinimą efektyvinti, nes šalyje nėra atlikta detalių tyrimų apie ES struktūrinių fondų efektyvų panaudojimą ir daromą poveikį Lietuvos darniai plėtrai. Egzistuoja tik... [toliau žr. visą tekstą] / After Lithuania became the member of EU national regional policy and EU regional development policy are formed and realized. EU regional development policy displays support of EU structural funds and has meaning to all county regional development. Structural funds support is given to reduce economic and social differences of separate states and their regions and increase development of not so well developed regions. In Lithuania it is important ES support use by purpose: it should strengthen confidence of democratic country of population. In 2004-2006 it is noticeable that projects supported by European Union are concentrated in the biggest cities, not in remote ones. Though in the view of the EU Structural funds Lithuania is a single region, however in the lower level, i.e. within the country, structural finance distribute not gradually. According to this, it is important to observe how runs reclaiming of structural finance in the second financing period – 2007-2013 and give suggestions how reclaiming should be more effective. There is not done any detailed research about effective appliance of EU structural funds and influence to Lithuania harmonious development in the country. Structural support is doing positive changes for all development of Lithuania, independent of region aspects is included or not. Positive changes display through influence to harmonious development criterions (employment, development of technology, knowledge society development, etc.) and efficient... [to full text]

Aplinka yra neatskiriama žmogaus gyvenimo dalis. Aplinkos kokybė tiesiogiai įtakoja ir žmogaus gyvenimą, tokias žmogaus teises kaip teisę į gyvybę bei sveikatą. Ekonomikos augimas ir technikos priemonių progresas lėmė aplinkos apsaugos problemų atsiradimą. Aplinkos apsaugos problemos yra svarbios visame pasaulyje, valstybės siekia rasti šių problemų sprendimo būdus ir užtikrinti kiek įmanoma aukščiausią aplinkos apsaugos lygį. Aplinkos apsauga yra tarptautinis tikslas, kuris pasiekiamas įgyvendinus pagrindinius aplinkos apsaugos principus. Pagrindiniai aplinkos teisės principai yra aukštas aplinkos apsaugos lygis, žalos šaltinio, atsargumo ir prevencinių veiksmų, „teršėjas moka“ ir kt. Būtent šie aplinkos teisės principai apibūdina aplinkos teisės turinį, tikslus ir uždavinius. Kadangi aplinkos teisės principai yra svarbi aplinkos teisės dalis, darbe bus nagrinėjama pagrindinių aplinkos teisės principų sąvoka, jų reikšmė ir įgyvendinimas Europos Sąjungos ir nacionalinėje teisėje, taip pat kaip šie principai vertinami nacionaliniuose teismuose bei Europos Teisingumo teisme. Bus siekiama nustatyti, su kokiomis problemomis susiduriama įgyvendinant aplinkos teisės principus, pateikiami galimi jų sprendimo variantai. Analizuojant aplinkos teisės principus buvo remtasi užsienio mokslininkų darbais, taip pat Lietuvos autorių darbais, nagrinėjančiais aplinkos teisės principus, taip pat nacionalinių teismų bei Europos Teisingumo teismo praktika. Darbą sudarys įvadas, trys dalys... [toliau žr. visą tekstą] / Die Umwelt ist der untrennbare Bestandteil des Menschenlebens. Die Qualität des Menschenlebens ist der Umwelt gehört. Sie übt Einfluß auf die Menschenrechte in das Leben und die Gesundheit aus. Das Wachstum der Wirtschaft und der technischen Progreße lösen die Probleme der Umwelt. Die Umweltschutzesproblemen sind sehr wichtig in ganzem Welt, deshalb streben die Staaten nach den Lösungen dieser Problemen und hohem Schutzniveau. Nämlich charakterisieren diese Grundprinzipien den Inhalt des Umweltrechts und zeichnen die Ziele und die Aufgaben des Umweltrechts kennen. Der Umweltschutz ist das internacionale Ziel, das es erreichen ist, wenn die Grundprinzipien des Umweltrechts in die Tat umsetzen sind. Die Grundprinzipien des Umweltrechts Die Grundprinzipien des Umweltrechts sind hohes Schutzniveau, Ursprungsgrundsatz, Verursacherprinzip, Grundsatz des bestmöglichen Umweltschutzes, Kostenverteilungsprinzip und andere. Die Grundprinzipien des Umweltschutzes schließen die harmonische Gesamtheit aus. Die Grundprinzipien des Umweltrechts sind sehr ein wichtige Bestandteil des Umweltrechts, deshalb wird es in dieser Arbeit der Begriff der Grundprinzipien des Umweltschutzes, ihre Bedeutung und die Verwirklichung in dem Gemeinschaftsrecht und nationalem Recht analysieren, wie die Grundprinzipien des Umweltschutzes zielt in den nationalen Gerichte und in dem Gericht der Europäischen Union. Den Untersuchungsgegenstand dieser Arbeit stellt die Verwirklichung der Grundprinzipien und daraus... [to full text]

Baigiamajame magistro darbe nagrinėjama darnios nekilnojamojo turto plėtros problemos ir tendencijos, pateikiamos pasaulinės urbanizacijos keliamos grėsmės ir chaotiškos plėtros problematika, aprašomos Lietuvos gyvenamųjų pastatų plėtros perspektyvos ir atliekama pasirinktų Lietuvoje vykdomų nekilnojamojo turto plėtros projektų analizė. / The tends and problems of sustainable real estate development are analysed, the global threat posed by urbanization and chaotic development issues are given, Lithuanian residential development perspectives are described and analyzed in the final master's work.

Magistro baigiamajame darbe analizuojama kaip vyksta AEI politikos įgyvendinimas Lietuvoje , kuris lyginamas Švedijos Karalystės AEI politikos kontekste, akcentuojant, biomasės išteklių panaudojimą energetikoje, šios srities gerosios praktikos pavyzdžius, teisinį reglamentavimą, ypatingai pažymima darnios plėtros koncepcijos, Europos Sąjungos vykdomos energetikos politikos įtaka AEI politikos įgyvendinimui. Darbe, siekiama išanalizuoti AEI politikos įgyvendinimą Lietuvoje ir Švedijoje išskiriant biomasės panaudojimo aspektą. Tai įgyvendinama: apibrėžiant svarbiausias sąvokas susijusias su analizuojamo darbo tema bei palyginant Lietuvos ir Švedijos energetikos sektoriaus valdymą; išskiriant viešosios politikos veiklos instrumentus bei jų panaudojimą analizuojamose valstybėse; palyginant esminius atsinaujinančios energetikos politikos niuansus, per biomasės panaudojimo prizmę Lietuvoje ir Švedijoje ir pateikiant gerosios praktikos pavyzdžius naudingus efektyvesnei AEI plėtrai ateityje; analizuojant Europos Sąjungos, Darnios plėtros bei regioninės politikos įtaką energetikos politikos įgyvendinimui, nustatant strateginio planavimo svarbą atsinaujinančios energetikos plėtrai. Taip pat, pateikiama susisteminta, apibendrinta darbo temos analizė vertinant Lietuvoje įgyvendinamą AEI politiką Švedijos kontekste ir siūlomos rekomendacijos. / Master's thesis analyzes how the policy of Renewable energy recources is implementing in Lithuania, which is compared with example of Sweden‘s Renewable energy policy framework, emphasizing the use of biomass resources for energy. The paper aims to analyze the Renewable energy resources policies in Lithuania and Sweden with special Focus on biomass use of energy aspect. This is implemented: with defining the key concepts related to the theme; analyzed Lithuanian and Swedish energy sectors; selected intstruments of public policy and analyzed their use for the countries under discussion; by comparing the essential nuances of the renewable energy policy through biomass prism of Lithuania and Sweden, and providing examples of good practice which are useful for the future development of more effective energy policy; analysed European Union, sustainable development, regional policy and strategių planning impact for policy implementation of renewable energy resources. Also, there is a systematic summary of the topic analysis of the Renewable policy implementation in Lithuania and Sweden and the proposed recommendations.

Įmonių socialinė atsakomybė šiandien jau nagrinėjama kaip strateginės reikšmės klausimas ir svarstoma, kaip aplinkosauginius ir socialinius aspektus integruoti į įmonės strategiją bei kasdieninę praktiką. Tai tiesiogiai susiję su visuomenės, taigi, kiekvieno iš mūsų, gerove, reikšminga ir verslo atstovams, todėl pasirinkta tema yra aktuali ir kaip teorinio pažinimo dalykas, ir kaip praktinio, empyrinio tyrimo objektas. Visuomenė iš verslo reikalauja socialiai atsakingo elgesio. Tačiau problema yra ta, kad įmonės, nematydamos griežtų metodologinių nurodymų, o tik „rekomendacinio“ pobūdžio moralinius patarimus, suvokia poreikį socialinę atsakomybę institucionalizuoti įmonėje, bet susiduria su klausimu – kaip tai daryti teisingai arba net nesvarsto tokio klausimo, o tai dar blogiau. Todėl šio darbo tyrimo objektas – Lietuvos įmonių socialinės atsakomybės strategijos. Darbo tikslas – parengti įmonės socialinės atsakomybės strategijos metodiką, integruojant į įmonės organizacinę struktūrą etines ir socialinės atsakomybės vertybes. Darbo uždaviniai: išnagrinėti įmonių socialinės atsakomybės sąvokos teorinius aspektus; nustatyti priežastis, lemiančias būtinybę rengti įmonių socialinės atsakomybės strategiją; pasirinkti ir pagrįsti įmonių socialinės atsakomybės tyrimo metodą; atlikti viešoje erdvėje socialiai atsakingomis besiskelbiančių Lietuvos įmonių tyrimą; remiantis tyrimo rezultatais, nustatyti ar tiriamos įmonės yra socialiai atsakingos; įvertinti problemos sprendimo... [toliau žr. visą tekstą] / Corporate social responsibility is today regarded as a matter of strategic importance and considered in the environmental and social aspects of integration of business strategy and everyday practice. This is directly related to the public, so each of our welfare, important and business representatives, and the chosen topic is of interest, and how theoretical knowledge of the subject, and as a practical empyrinio investigation. The public demands from the business of socially responsible behavior. But the problem is that a company without seeing the strict methodological guidelines, but only "recommendatory" nature of moral advice, aware of the need to institutionalize social responsibility in the company, but faced with the question - how to do it correctly or even does not consider the question, which is even worse. Therefore, the subject matter of this work – Lithuania corporate social responsibility strategy. The aim - to develop corporate social responsibility strategy methodology, in integrating the company's organizational structure of the ethical and social responsibility values. Job tasks: to examine the concept of corporate social responsibility in the theoretical aspects of the reasons underpinning the need to develop corporate social responsibility strategy choice and corporate social responsibility based on the method used to carry out a public space of socially responsible companies claiming Lithuanian study, based on the results of the study, to determine... [to full text]

Magistro studijų baigiamąjį darbą sudaro: 62 puslapiai, 37 paveikslai, 12 lentelių, 60 šaltiniai, 4 priedai. Tyrimo objektas – kaimo socialinė infrastruktūra. Tyrimo tikslas – įvertinus Alytaus rajono gyventojų poreikius ir kaimo socialinės infrastruktūros sektorių būklę parengti socialinės infrastruktūros valdymo gerinimo scenarijus. Uždaviniai: 1. Atskleisti teorinius kaimo socialinės infrastruktūros valdymo aspektus. 2. Išanalizuoti Alytaus rajono kaimo socialinės infrastruktūros sektorių būklę. 3. Ištirti ir išanalizuoti Alytaus rajono gyventojų nuomonę apie kaimo socialinės infrastruktūros objektų tinklą ir paslaugas. 4. Nustatyti pagrindines kaimo socialinės infrastruktūros gerinimo kryptis siekiant Alytaus rajono darnios plėtros. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė ir sintezė, anketinė apklausa, statistinių duomenų analizė, indukcija ir dedukcija, SSGG ir SOR analizės, grupavimas, grafinis vaizdavimas ir scenarijai. Buvo suformuota reprezentatyvi atranka, taikant atsitiktinės klasterinės atrankos tipą. Statistiniam tyrimo duomenų apdorojimui pasitelkta programinė įranga SPSS 14.0 (Statistical Package for Social Sciences). Tyrimo laikotarpis: 2006 – 2011 m. Pirmoje darbo dalyje buvo atlikta kaimo socialinės infrastruktūros (KSI) valdymo analizė, sukurtas KSI valdymo procesas, identifikuoti valdymą lemiantys veiksniai. Antroje darbo dalyje išanalizuota Alytaus rajono socialinės infrastruktūros būklė 2006 – 2011 m. ir atlikta anketinė apklausa (2010 – 11 – 01/... [toliau žr. visą tekstą] / Final work of University Master studies consists of 62 pages, 37 figures, 12 tables, 60 references, 4 appendices. The work is written in Lithuania. Research object: rural social infrastructure. The aim of the research: to assess the population needs and condition of rural social infrastructure sector in Alytus district, to develop rural social infrastructure, to improve the management scenario. Objectives: • To explore the theoretical peculiarities of rural social infrastructure management; • To analyze the condition of social infrastructure sector in Alytus district; • To investigate and analyze the public opinion on the rural network and services of social infrastructure in Alytus district; • To identify the main direction of rural social infrastructure improvementr for sustainable development of Alytus district. Research methods: analysis and synthesis of scientific literature and statistical data, questionaire, the SWOT and SOR analyses, graphical representation, induction, deduction, graphic image and Scenario. The representative sample was formed on using random cluster sampling type. Statistical survey involving a data processing software SPSS 14.0 (Statistical Package for Social Sciences). Research period: 2006 – 2011. Research results: The first part analyzes theoretical concepts of rural social infrastructure (RSI) and its management. RSI management process is created and the factors of RSI management are identified. The second part analyzes the state... [to full text]

Magistro tezėse analizuojama teorinė darnios plėtros koncepcija, jos įvairialypė samprata. Pristatytas apibendrintas požiūris pagal ekologinę, socialinę ir ekonominę grupes. Aptariami darnios plėtros principai, darnumo formos. Tezėse gilinamasi į tai, kokią įtaka darni koncepcija turi turizmui. Darnus turizmas aptariamas kaip regiono galimybė sukurti tokią turizmo infrastruktūrą, kurioje būtų išlaikoma natūralių gamtinių išteklių bazė ir tuo pat metu būtų kuriama panaši į konkurentų rinką ateities kartoms. Pateikiama darnaus turizmo samprata, kuriami darnios turizmo plėtros principai išryškinantys darnios turizmo koncepcijos ypatumus lyginant su bendra darnumo koncepcija. Siekiant užtikrinti Lietuvos, kaip unikalaus turistinio regiono, konkurencinį pranašumą kitų šalių atžvilgiu tezėse atskleidžiamos turistinio regiono savitumo, kultūrinio ir istorinio paveldo apsaugos problemos, kurias siūloma spręsti taikant darnios turizmo plėtros koncepciją. Magistro tezėse remiantis išanalizuotais teoriniais darnumo aspektais, užsienio šalių patirtimi turizmo sektoriuje ir pirminio tyrimo rezultatais yra suformuojami Lietuvos darnios turizmo plėtros principai. Suformuoti Lietuvos darnios turizmo plėtros principai yra aktualūs šiandien, turizmo pramonei, jie leis efektyviai vystyti darnų turizmą Lietuvoje, skatins intensyvesnį principų taikymą rengiant turizmo strategijas, planus ir vietos veiksmus, užtikrins darnios turizmo plėtros sistemos ir darnios turizmo plėtros modelio palaikymą ir... [toliau žr. visą tekstą] / Master thesis theoretically analyzes the conception of sustainable development and its miscellaneous understanding. It presents a summarized point of view according to ecological, social and economic groups, overviews the principles of sustainable development and forms of sustainability. The thesis discusses the influence that the concept of sustainability has on tourism. Sustainable tourism is overviewed as region’s possibility to create infrastructure of tourism which would maintain the base of natural resources and at the same time would create a similar to competitors’ market for the future generations. The concept of sustainable tourism is presented, the principles of sustainable tourism development, which highlight peculiarities of the conception of sustainable tourism comparing it to the conception of sustainability, are created. To ensure competitive superiority of Lithuania as a unique tourism region comparing to other countries, the thesis presents the problems of unique tourism region, protection of cultural and historical heritage, and suggests solving them by applying the conception of sustainable tourism development. Based on the analyzed theoretical aspects of sustainability, foreign countries’ experience in the tourism sector and the results of primary research, the principles of sustainable tourism development in Lithuania are formulated. The formulated principles of sustainable tourism development in Lithuania today are important in tourism industry. They... [to full text]