Vidinė savivaldybių decentralizacija – savivaldybės valdymo ir/ar viešųjų paslaugų teikimo pertvarkymo būdas, kai aukštesniam hierarchiniam lygiui priklausantiems subjektams nustatyti įgaliojimai perduodami žemesniam hierarchiniam lygiui priklausantiems tiesiogiai pavaldiems arba nepavaldiems subjektams arba kai įgaliojimai padalijami didesniam to paties hierarchinio lygio subjektų skaičiui. Vidinės savivaldybių decentralizacijos sritis pasirinkta dėl to, kad ji yra santykinai nauja Lietuvos viešojoje politikoje ir todėl Lietuvoje kol kas mažai analizuota. Vidinės savivaldybių decentralizacijos aktualumą sustiprina ir tai, kad atsižvelgiant į pirmojo Vidinės savivaldybių decentralizacijos koncepcijos įgyvendinimo etapo rezultatus, bus formuojami antrojo etapo tikslai ir kryptys. Remiantis Europos vietos savivaldos chartijoje, Vidinės savivaldybių decentralizacijos koncepcijoje, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme deklaruojamais teiginiais, vidinė savivaldybių decentralizacija turėtų būti įgyvendinama priimant efektyvius sprendimus. Darbo objektas – vidinė savivaldybių decentralizacija Lietuvoje: gyvenamosios vietos deklaravimo funkcijos perdavimo atvejis. Darbo tikslas – įvertinti, ar pradėta vidinės savivaldybių decentralizacija įgyvendinama Lietuvoje efektyviai. Šiame darbe efektyvumo terminas apima ekonomį (taupesnį biudžeto lėšų naudojimą) ir socialinį (geresnį vietos bendruomenės poreikių atstovavimą) aspektus. Darbo tikslui pasiekti keliami šie... [toliau žr. visą tekstą] / The internal decentralization of local government is a type of reorganization of municipal management and (or) provision of public service when the power from higher hierarchical levels of entities is transmitted to lower hierarchical levels, or when the power is divided between few or the same numbers of hierarchical level of entities. This issue was chosen because it is a relatively new in Lithuanian public policy and therefore here is still a lack of case study of this matter. The relevance of the issue is strengthened by the fact that the results of implementation of the first phase of intra-municipal decentralization concept are a base for the goals and directions of the second phase. According to the European Charter of Local Self-Government, the Concept of Intra-municipal Decentralization, the law of Republic of Lithuania Public Administration, the internal municipal decentralization must be implemented by making effective decisions. The object of this paper work is the internal decentralization of local government in Lithuania: the case study of function transmission of residence declaration. The goal of this paper work is to assess whether the internal municipal decentralization started effectively in Lithuania. The term of effectiveness covers both economic (saving budget) and social (better representation of local community needs) aspects. This paper work examinates the case of function reporting of residence to the ward which is the highest intra-municipal... [to full text]

The idea of harmonizing economic growth with the laws of development of society and the environment is expressed in the concept of sustainable development. In the frame of sustainable development an exceptional importance is attached to studying material flows, therefore management of waste flows must not contradict the principles of sustainable development. In agreement with M. Jacobs, it is possible to affirm that waste management in the context of sustainable development means using materials in closed cycles. Investigating socio-economic efficiency of municipal waste management means studying the organizational waste management process and factors disclosing characteristic features of this process, making deep comparative socio-economic analysis of waste management options and studying waste managements acts both on national and local level in order to reveal the ways of increasing socio-economic efficiency in municipal waste management. This study is induced by the necessity of changing the traditional waste management of depositing it in landfills, by recycling using not only national and international funds, but by mobilizing resources of local waste management systems as well. It is natural, that the policy of waste management, in which neither the scale of economic damage nor future waste management expenditure were evaluated, was orientated towards disposal of waste in refuse dumps. This means transferring problems to future generations, and this cardinally... [to full text] / Dėsninga, jog atliekų tvarkymo politika, kurioje nebuvo įvertinas ekonominės žalos aplinkai ir visuomenei dydis bei būsimos atliekų tvarkymo sąnaudos, buvo orientuota į atliekų deponavimą sąvartynuose. Tokia praktika įvardijama kaip problemų (pavojaus) aplinkai perkėlimas ateities kartoms, o tai kardinaliai prieštarauja darnios plėtros koncepcijai. Todėl keliamas klausimas, kokios atliekų tvarkymo sistemos laikytinos efektyviomis socialiniu-ekonominiu požiūriu. Tyrimai, atlikti Europos Sąjungos šalyse, rodo, jog tai sistemos, kurių ištekliai nukreipti antrinėms žaliavoms tvarkyti ir nuolatinei šio tvarkymo plėtrai organizuoti. Diegiant regionines atliekų tvarkymo sistemas, antrinių žaliavų surinkimo, rūšiavimo ir parengimo perdirbti išlaidoms padengti numatyti du šaltiniai – bendrasis tarifas (ar vietinė rinkliava) ir „Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programos“ lėšos. Bendrojo tarifo didinimas atsižvelgiant į atskirų atliekų srautų tvarkymo išlaidas arba tarifo neišrūšiuotai ir rūšiuotai atliekų daliai diferencijavimas priskiriamas prie neatidėliotinų priemonių, tačiau pirmiausia būtina identifikuoti lokalinių komunalinių atliekų tvarkymo sistemų vidinius rezervus, kurių dėka galima padidinti socialinį-ekonominį atliekų tvarkymo rezultatyvumą, kartu praktiškai realizuojant darnios plėtros principus.