Pastaruoju metu vykstant aktyviems ekonominiams ir socialiniams globalizacijos procesams, turizmas tampa viena pirmaujančių ūkio šakų daugelyje šalių. Šiuo metu Lietuvoje sparčiausiai besivystanti turizmo atšaka – kaimo turizmas, leidžiantis tolygiai plėtotis regioninei ekonomikai ir padedantis spręsti gyventojų užimtumo problemas. Taip yra dėl to, kad Lietuvoje yra gana ryškios regioninės ekonominės, demografinės, infrastruktūros ir gamtinės sąlygos, kurios įtakoja kaimo turizmo paslaugų plėtrą. Kitas labai svarbus veiksnys, kuris skatina domėtis kaimo turizmo vystymu yra tas, kad 2007 – 2013 m. iš ES fondų bus remiama kaimo turizmo plėtra. Kartu su didėjančiu kaimo turizmo populiarumu plėtojasi ir sporto turizmo sektorius, nes šios dvi turizmo rinkos atšakos yra viena su kita labai susijos ir viena kitą papildo, nes didžioji kaimo turizmo sodybų dalis įtraukia sportinę veiklą kaip pagrindinę pramogą turistams. Žemaitijos regionas turi didelį potencialą kaimo turizmo verslui plėtoti, nes turi įspūdingą ežeringą kraštovaizdį bei galimybes šitą potencialą susieti su sporto turizmu. Todėl darbe analizuojamos kaimo ir sporto turizmo vystymo galimybės, dabartinis siūlomų paslaugų bei pramogų kompleksas, bei galimybė jį išplėsti sujungiant kaimo bei sporto turizmo atšakas. Darbo uždaviniai: 1. Atskleisti kaimo ir sporto turizmo sistemų sampratas. 2. Išnagrinėti pagrindines paslaugų rinkos elementų sąvokas ir svarbiausius aplinkos veiksnius, įtakojančius kaimo ir sporto turizmo... [toliau žr. visą tekstą] / Recently in active economic an social processes of globalization, tourism is becoming one of the leading industries in many countries. Currently in Lithuania the most rapidly developing branch of tourism - rural tourism, which is an important part of regional economy. This is due to the fact that Lithuania has good regional, economic, demographic, infrastructural and natural conditions to develop rural tourism. Together with the increasing popularity of rural tourism, sports tourism sector is developing, as these two branches is closely linked and complement one another since the vast majority of rural tourism include sports activities as the main attractions for tourists. Samogitia region has a great potential to develop rural tourism business as it has a spectacular landscape of lakes and opportunities associated with this potential for sports tourism. Therefore, the analysis of the rural and sports tourism development possibilities, existing services, and entertainment complex are presented in the paper. Rural and sports tourism is the object in this master's final paper. The tasks of master's final paper: 1. To study and describe theoretic aspects of traditional rural and sports tourism. 2. To explore the theoretic aspects of regional development system. 3. After evaluation of examined scientific literature, already made researches about rural and sports tourism, to make a structure of development possibilities for rural and sports tourism model. 4. After evalutation of... [to full text]

Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, vienas iš uždavinių kuo geriau įsisavinti ES struktūrinių fondų finansinės paramos lėšas. ES struktūrinių fondų lėšos Lietuvoje pradėtos įsisavinti vadovaujantis 2004-2006 m. Bendruoju programavimo dokumentu (BPD). Todėl 2004-2006 m. Bendrojo programavimo laikotarpiui einant į pabaigą ir prieš prasidedant 2007-2013 m. finansinės paramos etapui būtina identifikuoti ne tik sėkmes, bet ir problemas, su kuriomis susidūrė fondų paramą administruojančios institucijos, mokėjimo institucijos bei patys pareiškėjai 2004-2006 metų finansavimo etape. / When Lithuania became a member of European Union, one of goals was to assimilate recourses of financial assistance of European Union (EU) Structural Funds. In Lithuania recourses of EU Structural Funds were proceeded to assimilate, following by 2004 – 2006 the Single Programming Document (SPD) of Lithuania. That’s why, when 2004 – 2006 SPD’s implementation is going to the end and starting 2007 – 2013 a stage of financial assistance, before that it’s necessary to identify not only success, but and problems, with which institutions, managing financial assistance, science institutions and applicants conflicted in sponsorship’s stage of 2004 - 2006. There are raised necessary goals for the system of implementation of Structural Funds: A goal of the work: 1) To find out problems of assimilation of Structural Funds in municipalities of Plunge’s district and Lithuania, estimating quality and efficiency of 2004 – 2006 SPD’s implementation, management and supervision; 2) To submit recommendations and suggestions, how to solve these problems.

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, šalyje yra formuojama ir įgyvendinama ne tik nacionalinė regioninė politika, bet ir ES regioninės plėtros politika, kuri pasireiškia investicine parama iš ES struktūrinių fondų bei turi reikšmės regioninei šalies plėtrai. Struktūrinių fondų parama skiriama tam, kad ekonomiškai mažiau išplėtoti regionai galėtų pasivyti toliau pažengusius regionus – tiek konkrečios šalies (Lietuvos) viduje, tiek pačioje Europos Sąjungoje. Lietuvoje ES paramą yra labai svarbu panaudoti pagal tinkamą paskirtį: ji turėtų stiprinti šalies gyventojų pasitikėjimą demokratine valstybe, demokratinių Europos valstybių sąjunga ir padėti mažinti raidos atotrūkį tarp atskirų šalies regionų ir socialinių sluoksnių, tarp Lietuvos ir ES valstybių senbuvių. 2004-2006 m., pirmuoju finansavimo periodu, pastebimas ryškus paramą gavusių projektų bei finansinių išteklių koncentravimasis ties didžiaisiais miestais, atokesniųjų rajonų nepasirengimas paraiškų teikimui, kas sąlygojo regionų didelius išskirtinumus. Nors ES mastu Lietuva yra laikoma vienu regionu, tačiau žemesniame lygyje, t.y. šalies viduje struktūrinės lėšos pasiskirstė labai netolygiai. Atsižvelgiant į tai, yra svarbu stebėti kaip vyksta ES struktūrinių fondų lėšų įsisavinimas antruoju finansavimo periodu – 2007-2013 m., teikti pasiūlymus kaip įsisavinimą efektyvinti, nes šalyje nėra atlikta detalių tyrimų apie ES struktūrinių fondų efektyvų panaudojimą ir daromą poveikį Lietuvos darniai plėtrai. Egzistuoja tik... [toliau žr. visą tekstą] / After Lithuania became the member of EU national regional policy and EU regional development policy are formed and realized. EU regional development policy displays support of EU structural funds and has meaning to all county regional development. Structural funds support is given to reduce economic and social differences of separate states and their regions and increase development of not so well developed regions. In Lithuania it is important ES support use by purpose: it should strengthen confidence of democratic country of population. In 2004-2006 it is noticeable that projects supported by European Union are concentrated in the biggest cities, not in remote ones. Though in the view of the EU Structural funds Lithuania is a single region, however in the lower level, i.e. within the country, structural finance distribute not gradually. According to this, it is important to observe how runs reclaiming of structural finance in the second financing period – 2007-2013 and give suggestions how reclaiming should be more effective. There is not done any detailed research about effective appliance of EU structural funds and influence to Lithuania harmonious development in the country. Structural support is doing positive changes for all development of Lithuania, independent of region aspects is included or not. Positive changes display through influence to harmonious development criterions (employment, development of technology, knowledge society development, etc.) and efficient... [to full text]

Šiame darbe norima atskleisti ES sanglaudos politikos vaidmenį kuriant Baltijos valstybių ir visos Europos Sąjungos gerovę. Remiantis naujais vertinimais, sanglaudos politika turi didelį poveikį – ji skatina darbo vietų kūrimą ir ekonominį augimą tose valstybėse narėse, kurioms labiausiai to reikia ir prisideda prie bendro Europos gyvenimo lygio kėlimo. Baltijos valstybės yra naujosios valstybės narės, todėl jose sanglaudos politika dar tik palaipsniui įgyvendinama. Baltijos valstybių regioninei politikai (kurių lygis buvo labai žemas), būdingas spartus augimas, tačiau dažniausiai sutelktas sostinės regione arba didžiuosiuose miestuose. Nuo 1995 m. pradėta Baltijos valstybių regioninės politika pasiekė nemažų laimėjimų, visų trijų Baltijos valstybių BVP išaugo kone dvigubai. Tačiau, net ir išlikus dabartinėms ekonominėms krizės sąlygomis tokiems spartiems augimo tempams, prireiks daugiau nei 15 metų, kol Lietuvos, Latvijos ir Estijos BVP vienam gyventojui sudarys 75 proc. 27 ES šalių vidurkio. Sanglaudos politika daro poveikį ne tik Baltijos valstybių augimui, bet yra glaudžiai susijusi ir su kitomis Bendrijos politikos kryptimis: valstybės pagalbos, paramos inovacijoms ar informacinės visuomenės, aplinkosaugos. Baltijos valstybės įgyvendindamos sanglaudos politiką gerina ir modernizuoja viešąjį administravimą, mokosi gero valdymo ir skaidrumo, kurdamos bendrą Europos Sąjungos ir kiekvienos valstybės gerovę. Darbo tikslas – išanalizuoti Europos Sąjungos sanglaudos politiką... [toliau žr. visą tekstą] / The most important aim in this work is to unfold the role of EU cohesion policy by creating the welfare of the Baltic countries and all European Union. Appealing by new estimations, cohesion policy has a very big impact – it promotes work places establishment and economical development in those countries members, that need it most and further to rise the level of Europe life. Baltic countries are the new countrie‘s members, therefore in these countries cohesion policy is being implemented step by step. Fast development is for Baltic countries regional policy (which level is very low), but often it is focused in capital‘s region or in the biggest cities. Since 1995 started regional policy of Baltic countries achieved not small accomplishment, all of three Baltic countries GDP increased doubly. Therefore, even if such fast rate of increase remained by recent economical crisis conditions, it is needed more than 15 years, till GDP of Lithuania, Latvia and Estonia for one citizen will amount 75 percent 27 EU countries‘ average. Cohesion policy makes an impact not only for Baltic countries development but is also closely in involved with other directions of Community policy: countrie‘s help, supports for innovations or informative society‘s environments control‘s. Baltic countries improve and modernize administration, learn about leadership and lucidity by creating communal European Union and welfare of every country. The aim of the work – to analise the... [to full text]