The master‘s paper provides the analysis of Lithuanian and foreign scientific literature on the knowledge economics development opportunities in Lithuania while using EU structural funds. Here are analysed theoretical knowledge economics development trends, presumptions of creation, help of EU structural funds to develop Lithuanian knowledge economics. Taking into account Common Program Document of Lithuania and the structure of Lithuanian EU structural funds here was evaluated an opportunity to develop Lithuanian knowledge economics. On May 4th, 2006 the author took part in the 6th conference for Junior Researchers “Urgent Issues of Economics and Management” organized by Šiauliai University, Faculty of Social Sciences, and read the article: “The Possibility of Knowledge Economics in Lithuania by EU Structural Funds”.

Darbo tikslas - įvertinti SVV paramos efektyvumą. Tyrimo objektas - Parama smulkiam ir vidutiniam verslui. Darbo uždaviniai: 1. Išnagrinėti teorinius paramos SVV aspektus, metodus ir formas, pagrindžiant paramos SVV būtinybę bei laukiamą naudą ir darnaus vystymosi vertinimo kriterijų formas SVV finansavimo efektyvumui įvertinti; 2. Remiantis teorine bei statistinių duomenų analize, parengti paramos SVV efektyvumo vertinimo metodiką; 3. Atlikti įmonių anketinę apklausą, siekiant nustatyti būtiną informaciją, paramos SVV efektyvumui įvertinti; 4. Įvertinti paramos SVV efektyvumą, apklausoje dalyvavusių įmonių pavyzdžiu, taikant parengtą metodiką; 5. Parengti rekomendacijas dėl paramos SVV efektyvumo didinimo Lietuvoje. Tyrimo metodai - Mokslinės literatūros, statistinių duomenų ir lyginamoji analizė, sintezė, apibendrinimas, įmonių anketinės apklausos duomenų analizė. Taikoma eilė paramos SVV priemonių, pradedant finansine parama ir baigiant informacinės struktūros bei institucijų plėtra. Įgyvendinant SVV paramos politiką labai svarbu yra įvertini paramos SVV efektyvumą bei parinkti efektyviausiais darnaus vystymosi požiūriu paramos priemones. Kadangi yra daug svarbių kriterijų, vertinant paramos efektyvumą, būtina daugiakriterinė analizė. Ji gali būti atliekama tiek įmonės lygmenyje, tiek regiono ir šalies mastu. Taigi eilė kriterijų arba darnaus vystymosi rodiklių kriterijai gali būti taikomi tiek vertinant paramos SVV efektyvumą įmonės, tiek regiono ar šalies lygmenyje ir... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the thesis – to evaluate the effectiveness of aid rendered to SME’s. The subject of the thesis – aid to small and medium sized business. Goals of the thesis: 1. To analyse the theoretical aspects, methods and forms of aid to SME’s, prove the necessity and expected usefulness thereof to SME’s and the forms of evaluation of SME financing using sustainable development criteria; 2. Prepare a methodology for the evaluation of effectiveness of aid to SME’s on the basis of the analysis of theoretical and statistical data; 3. Perform a form based survey in order to establish what information is necessary in evaluating the effectiveness of aid to SME’s; 4. Evaluate the effectiveness of aid to SME’s, using the methodology prepared and taking the companies that participated in the survey as an example; 5. Provide recommendations for increasing effectiveness of aid to SME’s. Methods of research – Scientific literature, statistical data and comparative analysis, synthesis, generalisation, form based survey of companies. A number of tools for providing aid to SME’s exist starting with financial aid and ending with the expansion of information infrastructure and institutions. In executing the policy of Lithuania regarding aid to SME’s it is imperative to evaluate the effectiveness of aid to SME’s and to choose the most effective tools with regard to sustainable development. There are many important criteria for evaluating the effectiveness of aid, thus any analysis thereof must cover... [to full text]

Lietuvai tapus pilnateise Europos Sąjungos nare, atsivėrė galimybės pasinaudoti ES struktūrinių fondų skiriama parama. Pagal Lietuvos 2004-2006 m. bendrąjį programavimo dokumentą (toliau – BPD), patvirtintą LR Vyriausybės ir Europos Komisijos, Lietuvai skirta 3,09 milijardų litų ES struktūrinių fondų paramos patvirtintiems investiciniams prioritetams įgyvendinti. Beveik 85 milijonai iš jų skirta aplinkosaugai. Europos regioninės plėtros fondo parama aplinkos projektams skiriama pagal BPD 1.3 priemonę „Aplinkos kokybės gerinimas ir žalos aplinkai prevencija“. ES struktūrinių fondų lėšomis yra remiami ir savivaldybių administracijų inicijuoti aplinkos projektai. Šiame darbe siekiama įvertinti savivaldybių administracijų darbuotojų kompetenciją Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamų aplinkos projektų valdyme ir pateikti šių projektų vykdymo gerinimo galimybes. Informacija reikalinga darbe iškeltam tikslui pasiekti gauta anketinės apklausos būdu ir analizuojant literatūrą tyrimo tema. Atlikus tyrimą matyti, jog savivaldybių darbuotojai turi pakankamai patirties, žinių ir įgūdžių reikalingų projektų valdymui, todėl galima teigti, jog tyrime dalyvavę darbuotojai yra kompetentingi įgyvendinti savivaldybių inicijuotus projektus. Tačiau reikia pažymėti, kad didelis tiesioginio darbo krūvis, nepakankamos žinios ES struktūrinės paramos valdymo klausimais bei žymus mokymų trūkumas, kol kas trukdo sėkmingai inicijuoti ir įgyvendinti ES struktūrinių fondų lėšomis... [toliau žr. visą tekstą] / Joining the European Union in May 2004, Lithuania qualified for EU financial assistance from ES Structural Funds. The support from EU Structural Funds for Lithuania in 2004-2006 is provided under the Single Programming Document for 2004-2006 (hereinafter – the SPD) approved by the Government of the Republic of Lithuania and by the European Commission. The SPD established five investment priorities and for the implementation of these priorities, about 895 million Euro of EU funds have been allocated. About 24 million Euro of this support have been allocated for the environment protection. Financial assistance from the European Regional Development Fund for the environment protection is provided under the measure 1.3 „Improvement of Environment Quality and Prevention of Environmental Damage“. Municipality administrations also qualified the support from EU Structural Funds to initiate environmental projects. The aim of this paper is to evaluate abilities of municipality administrations employees in the field of environmental projects and to suggest how better to hold these projects. Information necessary to achieve the aim of this paper was got using the questionnaire and making the analysis of literature. According to the results of this research, employees of municipality administrations have enough skills, experience and knowledge to hold projects initiated by municipality administrations. But it is necessary to emphasize, that having a heavy caseload, lack of knowledge how... [to full text]

Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, vienas iš uždavinių kuo geriau įsisavinti ES struktūrinių fondų finansinės paramos lėšas. ES struktūrinių fondų lėšos Lietuvoje pradėtos įsisavinti vadovaujantis 2004-2006 m. Bendruoju programavimo dokumentu (BPD). Todėl 2004-2006 m. Bendrojo programavimo laikotarpiui einant į pabaigą ir prieš prasidedant 2007-2013 m. finansinės paramos etapui būtina identifikuoti ne tik sėkmes, bet ir problemas, su kuriomis susidūrė fondų paramą administruojančios institucijos, mokėjimo institucijos bei patys pareiškėjai 2004-2006 metų finansavimo etape. / When Lithuania became a member of European Union, one of goals was to assimilate recourses of financial assistance of European Union (EU) Structural Funds. In Lithuania recourses of EU Structural Funds were proceeded to assimilate, following by 2004 – 2006 the Single Programming Document (SPD) of Lithuania. That’s why, when 2004 – 2006 SPD’s implementation is going to the end and starting 2007 – 2013 a stage of financial assistance, before that it’s necessary to identify not only success, but and problems, with which institutions, managing financial assistance, science institutions and applicants conflicted in sponsorship’s stage of 2004 - 2006. There are raised necessary goals for the system of implementation of Structural Funds: A goal of the work: 1) To find out problems of assimilation of Structural Funds in municipalities of Plunge’s district and Lithuania, estimating quality and efficiency of 2004 – 2006 SPD’s implementation, management and supervision; 2) To submit recommendations and suggestions, how to solve these problems.

Lietuvai tapus ES nare, atsivėrė galimybės pasinaudoti ES struktūriniais fondais. Būtent pasinaudojus šia finansine parama, galėtų būti išspręstos daugelis Lietuvos socialinių ir ekonominių problemų. Siekiant įsisavinti paskirtą ES finansinę paramą, turėjo būti priimtas BPD. Būtent šiame dokumente nurodomos pagrindinės priemonės, pagal kurias turi būti ruošiami projektai, kuriais norima gauti ES finansavimą. Darbe analizuojami ES struktūriniai fondai. Bendrijos iniciatyvos, jų bendrieji reikalavimai ES finansinei paramai gauti. Kadangi BPD yra labai svarbus dokumentas, magistro darbe analizuojami teisiniai aktai, reglamentuojantys BPD įgyvendinimą. Norint labiau įsigilinti į ES struktūrinių fondų įsisavinimo tendencijas, pasirinkau išnagrinėti kai kurių šalies savivaldybių administracijų vykdomus projektus, finansuojamus iš ES. Analizuojamas kiekvienos pasirinktos savivaldybės sugebėjimas pasinaudoti ES struktūriniais fondais. Pateikiamos lentelės bei diagramos, apibendrinančios analizuotų projektų duomenis, savivaldybių administracijų pateiktas paraiškas, įgyvendintus bei šiuo metu įgyvendinamus projektus, finansuojamus iš ES struktūrinių fondų. Darbe analizuojamos problemos, kurios riboja ES finansinės paramos įsisavinimą. / As our country became one of European Union member, we can use the Structural Funds, The Cohesion fund and other funds financial support. If we want to get financial support from the Structural Funds, we should prepare projects according all rules and laws, especially The General Program document. This document is very important, because according priorities from the General program document are distributing European Union financial support. My work aim is to try to analyze European Union financial support and utilization of it in Lithuania’s municipalities. I set these tasks: to analyze The Structural Funds and their administration; to look round the institutions, which are administrating European Union financial supports; to analyze the laws which present the projects planning; to explain the requirements to get European Union financial support; to analyze projects, which are realizing in municipalities of Lithuania, to indicate main problems, which are associated with European Union financial support. My work consists of five chapters, which I could divide in two big parts: theoretical part and practical part. The first three chapters are just theoretical part. The first one is about the Structural Funds. In the second chapter I am analyzing the laws which present the projects planning. The third chapter is about requirements to get European Union financial support. The other two chapters are practical part. In the fourth chapter I am analyzing projects, which are... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjamos Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos programavimo efektyvumo problemos (2004-2006 m. ir 2007-2013 m. laikotarpiais), teigiant kad pastarosios nulėmė nepakankamą paramos panaudojimo efektyvumą ir jos poveikį ilgojo laikotarpio Lietuvos ekonomikos plėtrai. Programavimo efektyvumo problemos vertinamos politinio sprendimų priėmimo modelio prielaidų pagrindu, atsiribojant nuo struktūrinių fondų paramos įgyvendinimo analizės. Darbe teigiama, kad pagrindinės programavimo efektyvumo problemos, nulėmusios nepakankamai efektyvų 2004-2006 m. Europos sąjungos struktūrinių fondų paramos panaudojimą ir ribotą jos poveikį, buvo paviršutiniškas plėtros poreikių įvertinimas, nulemtas formalaus partnerystės principo taikymo, ydingas investicinių krypčių pasirinkimas bei resursų priskyrimas, vadovaujantis savanaudiškais interesais, ir iškreiptas programos rengėjų tikslas, siekiant ne efektyvaus paramos panaudojimo, tačiau maksimalios paramos absorbcijos ir trumpalaikių politinių tikslų. / This research paper „The limits of EU structural funds' investment benefits in Lithuania: the problems of effective support programming“ is aimed to tackle the main problems of EU structural funds‘ (SF) support programming effectiveness in Lithuania. This specific research objective was selected in the presence of multiple recently detected problems that are precluding the effective use of the EU SF support in the 2004-2006 programming period and cast serious doubt, whether this historic external financial support will have satisfactory effects on Lithuania’s long term economic development. The main tested hypothesis of this study states that the above mentioned underperformance of the use of EU SF in the period of 2004-2006 and related decrease in the positive effects on the Lithuania‘s long term economic development was influenced by the effectiveness problems in the support programming process. This question was never systematically explored in the existing EU SF performance effectiveness debate. So far issued studies researching this kind of problem concentrate mainly on the implementation process either leaving the programming process aside, either making some sporadic remarks on this topic. The main objective of this research paper was to make a comprehensive and consistent research of the EU SF programming process in Lithuania, seeking to identify and explain its main effectiveness problems. Seeking to achieve the main research objective the three secondary hypotheses... [to full text]

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, šalyje yra formuojama ir įgyvendinama ne tik nacionalinė regioninė politika, bet ir ES regioninės plėtros politika, kuri pasireiškia investicine parama iš ES struktūrinių fondų bei turi reikšmės regioninei šalies plėtrai. Struktūrinių fondų parama skiriama tam, kad ekonomiškai mažiau išplėtoti regionai galėtų pasivyti toliau pažengusius regionus – tiek konkrečios šalies (Lietuvos) viduje, tiek pačioje Europos Sąjungoje. Lietuvoje ES paramą yra labai svarbu panaudoti pagal tinkamą paskirtį: ji turėtų stiprinti šalies gyventojų pasitikėjimą demokratine valstybe, demokratinių Europos valstybių sąjunga ir padėti mažinti raidos atotrūkį tarp atskirų šalies regionų ir socialinių sluoksnių, tarp Lietuvos ir ES valstybių senbuvių. 2004-2006 m., pirmuoju finansavimo periodu, pastebimas ryškus paramą gavusių projektų bei finansinių išteklių koncentravimasis ties didžiaisiais miestais, atokesniųjų rajonų nepasirengimas paraiškų teikimui, kas sąlygojo regionų didelius išskirtinumus. Nors ES mastu Lietuva yra laikoma vienu regionu, tačiau žemesniame lygyje, t.y. šalies viduje struktūrinės lėšos pasiskirstė labai netolygiai. Atsižvelgiant į tai, yra svarbu stebėti kaip vyksta ES struktūrinių fondų lėšų įsisavinimas antruoju finansavimo periodu – 2007-2013 m., teikti pasiūlymus kaip įsisavinimą efektyvinti, nes šalyje nėra atlikta detalių tyrimų apie ES struktūrinių fondų efektyvų panaudojimą ir daromą poveikį Lietuvos darniai plėtrai. Egzistuoja tik... [toliau žr. visą tekstą] / After Lithuania became the member of EU national regional policy and EU regional development policy are formed and realized. EU regional development policy displays support of EU structural funds and has meaning to all county regional development. Structural funds support is given to reduce economic and social differences of separate states and their regions and increase development of not so well developed regions. In Lithuania it is important ES support use by purpose: it should strengthen confidence of democratic country of population. In 2004-2006 it is noticeable that projects supported by European Union are concentrated in the biggest cities, not in remote ones. Though in the view of the EU Structural funds Lithuania is a single region, however in the lower level, i.e. within the country, structural finance distribute not gradually. According to this, it is important to observe how runs reclaiming of structural finance in the second financing period – 2007-2013 and give suggestions how reclaiming should be more effective. There is not done any detailed research about effective appliance of EU structural funds and influence to Lithuania harmonious development in the country. Structural support is doing positive changes for all development of Lithuania, independent of region aspects is included or not. Positive changes display through influence to harmonious development criterions (employment, development of technology, knowledge society development, etc.) and efficient... [to full text]

Šiame darbe analizuojama Širvintų rajono vandentiekio ir nuotekų tinklų būklė. Analizei panaudota UAB “Širvintų vandenys“ informacija, bei Širvintų kaimo gyventojų apklausos duomenys. Aktualiausia problema - vandentiekio ir nuotekų tinklų būklė Širvintų rajone. Gyventojai, gyvenantys individualiuose namuose miestuose bei nedidelėse priemiestinėse gyvenvietėse dažnai neturi galimybių naudotis vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugomis. Jie savo reikmėms vandenį ima iš individualiai įrengtų šachtinių šulinių bei gręžinių. Šie gyventojai nuotekas dažniausiai išleidžia į išsėmimo duobes. Išanalizavus esamą situaciją galima teigti, kad dauguma Širvintų rajono gyventojų vandenį gauna iš centralizuotų vandentiekio tinklų, o nuotekas išleidžia į išsėmimo duobes arba į individualius valymo įrenginius. / The aim of thesis is to analyse the condition of water-supply and sewerage systems of Sirvintai District. The survey data of Sirvintai district people was used to carry out the analysis. The most relevant problem is the condition of water-supply and drainage systems of Sirvintai District. People, who live in their own houses in towns and small suburban villages, often do not have access to water-supply and wastewater disposal services. They receive water from their individually built wells and bores for their own consumption. These people usually drain wastewater into the exhausting holes. Having analysed the current situation we can declare that most Sirvintai district people receive water from public water systems but drain wastewater into the exhausting holes or individual wastewater treatment facilities.

Magistro darbo objektas – ES struktūrinė politika bei jos administravimas žinių visuomenės aplinkoje. Darbo tikslas - išnagrinėti ES vykdomą struktūrinę politiką Lietuvoje, supažindinti su pagrindiniais šios politikos prioritetais artimiausiu laikotarpiu ir perspektyvoje iki 2013m. Pagrindiniai darbo uždaviniai - apžvelgti ES struktūrinių fondų tikslus; instrumentus bei pagrindines iniciatyvas; išnagrinėti ES struktūrinė paramą Lietuvai; išanalizuoti ES struktūrinių fondų administravimo sistemą Lietuvoje; atlikti visuomenės apklausą ir nustatyti jų informuotumą struktūrinių fondų panaudojimo srityje, taip paneigiant arba patvirtinant darbe iškeltą hipotezę bei pateikti išvadas. Naudojant literatūros analizę buvo aptarta ES struktūrinė politika samprata ir instrumentai, tikslai, principai, iniciatyvos, parama Lietuvai bei ES struktūrinių fondų paramos administravimas Lietuvoje. Atlikus visuomenės informuotumo ES institucijų funkcijų bei struktūrinių fondų panaudojimo srityje analizę, gyventojų nuomonės dėl gaunamos paramos panaudojimo efektyvumą, šios paramos prioritetines sritis bei jų susidomėjimą šiais klausimais ir aktyvumą dalyvaujant šiame paramos procese galime daryti išvadas jog visuomenėj šie klausimai yra aktualūs, tačiau dėl informacijos bei žinių stokos nėra panaudojamos visos įmanomos galimybės bei įsisavinama ES parama Lietuvai. Magistrinio baigiamojo darbo rezultatai galėtų būti naudingi atskiroms institucijoms, atsakingoms už ES paramos lėšų ir struktūrinių... [toliau žr. visą tekstą] / Two years ago Lithuania became a member of European Union in equal rights. It means that our country took all rights and responsibilities that are related to membership of EU. Economic changes of globalization were accompanied with growing local economic parts of systems. Under such conditions regional politics gained a big meaning because each region that gets not the same use from above mention changes, tries to improve their position and national Governments and appropriate institutions of EU tries to decrease these inter-regional differences. Relevance of this Thesis is defined by importance of structural policy for Lithuania’s economic and social development, variety of tools nominated for implementation of this policy, also problems that administrating institutions, legal entities or natural person face up with while trying to use funding from structural funds. This paper object is EU structural policy and its administration of knowledge in public environment. The main object of this Thesis is to analyze implementation of EU structural policy in Lithuania also to introduce the main priorities of this policy now and in the nearest future till year 2013. Main tasks of the Thesis is to overlook aims of EU structural funds, instruments and main initiatives; explore EU structural funding and its administration in Lithuania; carry out questioning of citizens and identify their level of information regarding handling of structural funds also prove or deny stated hypothesis and... [to full text]

Darbo objektas – Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama Lietuvos informacinės visuomenės plėtros srityje, paramos efektyvus panaudojimas. Darbo tikslas – įvertinti Europos Sąjungos paramos panaudojimo efektyvumą skatinant Lietuvos informacinės visuomenės augimą. Pateikti išvadas, pasiūlymus, nustatyti paramos perspektyvas. Pagrindiniai darbo uždaviniai: supažindinti su informacinės visuomenės plėtros tendencijomis; aptarti Lietuvos informacinės visuomenės išsivystymo lygį, tendencijas, pagrindinius plėtros uždavinius Europos Sąjungos kontekste; aprašyti Europos Sąjungos struktūrinius fondus, supažindinti su jų panaudojimo tikslais ir parama informacinei visuomenei Lietuvoje; taip pat panagrinėti fondų reglamentavimą ir administravimą Lietuvoje; išanalizuoti ir ištirti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą Lietuvos informacinei visuomenei ir jos plėtrai 2004 – 2006 metų paramos gavimo laikotarpiu, paanalizuoti paramos gavimą reglamentuojančius dokumentus, jų vertinimus pateikiant išvadas, rekomendacijas ir pasiūlymus; aptarti pasirengimą ir planavimą naujajam programavimo laikotarpiui, nuo 2007 – 2013 metų; dabartinio paramos gavimo laikotarpio pagrindu pateikti informacinės visuomenės plėtros prielaidas ir paramos planavimo, skirstymo rekomendacijas ir pasiūlymus. Tyrimas atliekamas statistinių duomenų analizės pagrindu, taip pat naudojami palyginamosios analizės, kiekybinės dokumentų analizės metodai, t.y. antrinių šaltinių analizė bei stiprybių/silpnybių/... [toliau žr. visą tekstą] / The paper deals with the issue of European Union (EU) structural support effectiveness in Lithuanian information society development and correct appliance in this field. The research major goal is to evaluate Lithuania abilities to absorb European Union structural funds properly in a purpose to stimulate information society’s growth. This document deals with topical issues of funding Lithuanian knowledge and information society, which finally implements economics growth and competitive ability in all Europe. Now it’s the main discussion target in politics arena. The paper is concerned with these main questions and tasks: to present information society goals and tendencies; to discuss development condition of Lithuanian information society in a context of European Union; to describe and compare reach of main strategic documents and goals in this field, between EU and Lithuania. Present the EU structural funds, support to information society development, administration and regulation in Lithuania, this significantly affect information society and that has become a standing question for countries with a similar experience as Lithuania; to analyze funding impact to information society development in current period; give findings and suggestions; describe preparation and planning for a new support programming period in a background of current analysis; give some planning and preparation suggestions. Research has been made by analysis of statistical facts quantitative analysis... [to full text]