Magistriniame darbe pateikiamas Lietuvos regioninės politikos įgyvendinimo vertinimas. Darbo objektas -regioninė politika. Darbą sudaro trys dalys: teorinė, tyrimo metodologija bei tyrimas ir rezultatai. Pirmoje dalyje nagrinėjama regiono samprata, regionalizacijos procesas, regionų ekonominės plėtros teorijos, regioninės politikos koncepcija bei apžvelgiama Lietuvos regioninė politika. Antroje dalyje pateikiama tyrimo metodologija, remiantys kuria trečioje dalyje atliekamas tyrimas bei pateikiami jo rezultatai. Tyrimo metu buvo įvertinta Lietuvos regionų socialinė-ekonominė padėtis, apžvelgiamos regioninės politikos priemonės bei apibendrintas Lietuvos gyventojų požiūris į vykdomą regioninę politiką. Atliekant teorines regioninės politikos studijas, darbe naudoti mokslinės literatūros ir palyginamosios analizės bei sisteminimo metodai. Empiriniam tyrimui atlikti buvo taikomas statistinių duomenų analizės, kiekybinis (apklausa) duomenų rinkimo metodai. Magistriniame darbe teoriniams ir praktiniams aspektams iliustruoti panaudota 15 paveikslų ir 10 lentelių. Teorinį – metodologinį darbo pagrindą sudaro 45 literatūros šaltiniai lietuvių, anglų ir rusų kalbomis. / The study examines the evaluation of implementation of Lithuanian regional policy. Development and implementation of regional policy is one of the main measures to ensure stable economic development of the country and to reduce disparities among different territories. Regional development of small country such as Lithuania is in fact about national economic development. The major objective of regional development is sustainable creation of jobs, through supporting small and medium sized enterprises, promotion productive investment, improving infrastructure and furthering local development. The thesis consists of three parts: theoretical evaluation, empirical researches methodic, research and its results. In the theoretical evaluation part first analysis question is the concept of region. Then analyze the influence of rationalization on economic development, regional development theories and fundaments of the regional policy. In the theoretical part the principals of Lithuanian regional policy are explained. In the second part, the empirical researches methodic and researches process are explained. In the third part, an empirical research of implementation of Lithuanian regional policy and it’s results are described. To support the main theoretical and practical statements of the thesis and illustrate the outcomes, 15 figures and 10 tables are included. The theoretical – methodological base of the study included 45 references, consisting of Lithuanian, English and Russian... [to full text]

Disertacijoje vertinamos regiono unikalių išteklių panaudojimo galimybės regiono ekonominei socialinei raidai gerinti, įgyvendinant Europos Sąjungos regioninę politiką. Pagrindinis tyrimo objektas yra regioninės politikos sprendimų rengimo ir pagrindimo procesai, reikalaujantys adekvataus regionų unikalumo vertinimo, tame tarpe siekiant efektyviai panaudoti unikalius išteklius regiono socialinei ekonominei raidai. Pagrindinis disertacijos tikslas – sukurti teorinę koncepciją, skirtą kompleksiniams regionų unikalumo ekonominiams vertinimams bei parengti regionų unikalumo ekonominio vertinimo instrumentarijų, panaudotiną regioninės politikos sprendimams. Sukurto instrumentarijaus taikymo sritis – Europos Sąjungos ir nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimas. / The dissertation investigates the issues of regional development and region possibilities to increase value added by using unique resources of the regions in the context of EU integration processes. The main object of research is regional policy decision-making processes requiring adequate economic assessment of regional uniqueness aiming effective use of unique resources of the region for social and economic development. This object is important not only to the state or regional level but also at the EU level with the aim to exploit regions basic skills and resources that can be unique from the perspective of other regions and to use competitive advantage. The primary purpose of this dissertation is building the theoretical concept that would serve as a base for the methodology creation of complex economic assessment of regional uniqueness that in the next stage would serve as an instrument for the implementation of EU regional policy.

Regioninė politika šiandienos demokratinių Europos valstybių gyvenime tampa svarbiausia ir patikimiausia priemone siekiant visuotinės žmonių gerovės. Lietuvos regionų plėtros problematika susilaukia menko ne tik politikų, bet ir tyrėjų dėmesio, todėl siekiant efektyvesnio regioninės politikos funkcionavimo būtina Lietuvos regionų ekonominių netolygumų analizė, juos nulemiančių priežasčių įvertinimas. Šio darbo tikslas – įvertinti Lietuvos regionų ekonominio išsivystymo netolygumus. Siekiant įgyvendinti šį tikslą, buvo iškelti uždaviniai: išnagrinėti regioninės ekonomikos plėtros teorijas, išanalizuoti Lietuvos Respublikos regionų ekonominius netolygumus, juos lemiančias priežastis, regionų konvergencijos galimybes. Tyrimo tikslą ir uždavinius siekiama realizuoti pasitelkiant šiuos tyrimo metodus: mokslinės literatūros, spaudos publikacijų, elektroninės informacijos ir statistinę duomenų bei regresinę analizę. Nustatyta, kad tiek trumpu, tiek ilgu laikotarpiu išsiskiria didėjanti diferenciacija tarp regionų. Vertinant regionų BVP vienam gyventojui komponentus, matyti, jog BVP vienam gyventojui augimą teigiamai įtakojo produktyvumo ir užimtumo augimas, o neigiamą įtaką darė darbo jėgos mažėjimas. Beta-konvergencija tiriamuoju 1995 – 2006 m. laikotarpiu vyko, tačiau stebimas reikšmingas beta-konvergencijos lėtėjimas nuo 2000 m. Sigma-konvergencijos matavimas tiriamu laikotarpiu rodo, kad šiuo periodu vyko sigma-divergencija. Taigi beta-konvergencija nebūtinai reiškia... [toliau žr. visą tekstą] / The regional policy in life of the nowadays democratic European states becomes the most important and the most reliable tool, seeking for the people’s overall welfare. The topic of Lithuanian regional development is not properly studied. That is why there is a need of analysis for economic disparities between the regions of Lithuania. The present thesis aims at analyzing regional economic disparities in Lithuania. Seeking for implementing of this goal, the following tasks were set: to investigate the regional development policies, to estimate regional disparities between Lithuanian regions and the potential of convergence. Seeking to fulfill the tasks of investigation the following methods of analysis were used: nonfiction, press publication, electronic information, statistical data and regression analysis. The author ascertained that certain regions, contribute more and more to the economic development of the country and recede from the other regions. The analysis of GDP per head components showed that growth of labor productivity and employment rate had positive impact on GDP per head growth and demographic dividend had negative impact. We say that there is beta-convergence over the period 1995-2006, but it is getting much lower since 2000. Also there is sigma-divergence among Lithuanian regions. In purpose to increase labor productivity growth in different regions and at the same to reduce backwardness, to stimulate convergence it is essential to stimulate growth of... [to full text]

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjama Lietuvos regionų socialinė raidos netolygumai ir jų kitimo tendencijos. Baigiamąjį darbą sudaro dvi dalys. Pirmoje dalyje nagrinėjama regioninės politikos samprata ir regionų socialinės raidos netolygumų priežastys teoriniu aspektu. Analizuojami pagrindiniai Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktai, reglamentuojantys regionų plėtrą. Antroje dalyje atlikta regionų socialinės raidos netolygumų sveikatos apsaugos, nedarbo, teisėsaugos, švietimo bei kultūros srityse statistinė analizė ir vertinimas. Pagrindinis tyrimo tikslas- įvertinti regionų socialinės raidos netolygumus ir jų kaitą. Tyrimu nustatyta, kad socialinės raidos netolygumai pasireiškia visose analizuojamose srityse ir turi tendenciją didėti. / Bachelor‘s thesis researches the social development of Lithuanian regional disparities and their trends. The final work consists of two parts. The first part deals with the concept of regional policy and regional imbalances in social development causes a theoretical point of view. Analyses the main Lithuanian and European Union legislation on regional development. The second part made of regional social development disparities in health, unemployment, law enforcement, education and culture, statistical analysis and evaluation. The main aim of the research - to assess the regional disparities in social development and change. The research found that disparities in social development occurs in all analyzed areas, and has a tendency to increase.

Šiame darbe nagrinėjamos Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos programavimo efektyvumo problemos (2004-2006 m. ir 2007-2013 m. laikotarpiais), teigiant kad pastarosios nulėmė nepakankamą paramos panaudojimo efektyvumą ir jos poveikį ilgojo laikotarpio Lietuvos ekonomikos plėtrai. Programavimo efektyvumo problemos vertinamos politinio sprendimų priėmimo modelio prielaidų pagrindu, atsiribojant nuo struktūrinių fondų paramos įgyvendinimo analizės. Darbe teigiama, kad pagrindinės programavimo efektyvumo problemos, nulėmusios nepakankamai efektyvų 2004-2006 m. Europos sąjungos struktūrinių fondų paramos panaudojimą ir ribotą jos poveikį, buvo paviršutiniškas plėtros poreikių įvertinimas, nulemtas formalaus partnerystės principo taikymo, ydingas investicinių krypčių pasirinkimas bei resursų priskyrimas, vadovaujantis savanaudiškais interesais, ir iškreiptas programos rengėjų tikslas, siekiant ne efektyvaus paramos panaudojimo, tačiau maksimalios paramos absorbcijos ir trumpalaikių politinių tikslų. / This research paper „The limits of EU structural funds' investment benefits in Lithuania: the problems of effective support programming“ is aimed to tackle the main problems of EU structural funds‘ (SF) support programming effectiveness in Lithuania. This specific research objective was selected in the presence of multiple recently detected problems that are precluding the effective use of the EU SF support in the 2004-2006 programming period and cast serious doubt, whether this historic external financial support will have satisfactory effects on Lithuania’s long term economic development. The main tested hypothesis of this study states that the above mentioned underperformance of the use of EU SF in the period of 2004-2006 and related decrease in the positive effects on the Lithuania‘s long term economic development was influenced by the effectiveness problems in the support programming process. This question was never systematically explored in the existing EU SF performance effectiveness debate. So far issued studies researching this kind of problem concentrate mainly on the implementation process either leaving the programming process aside, either making some sporadic remarks on this topic. The main objective of this research paper was to make a comprehensive and consistent research of the EU SF programming process in Lithuania, seeking to identify and explain its main effectiveness problems. Seeking to achieve the main research objective the three secondary hypotheses... [to full text]

Šiame darbe norima atskleisti ES sanglaudos politikos vaidmenį kuriant Baltijos valstybių ir visos Europos Sąjungos gerovę. Remiantis naujais vertinimais, sanglaudos politika turi didelį poveikį – ji skatina darbo vietų kūrimą ir ekonominį augimą tose valstybėse narėse, kurioms labiausiai to reikia ir prisideda prie bendro Europos gyvenimo lygio kėlimo. Baltijos valstybės yra naujosios valstybės narės, todėl jose sanglaudos politika dar tik palaipsniui įgyvendinama. Baltijos valstybių regioninei politikai (kurių lygis buvo labai žemas), būdingas spartus augimas, tačiau dažniausiai sutelktas sostinės regione arba didžiuosiuose miestuose. Nuo 1995 m. pradėta Baltijos valstybių regioninės politika pasiekė nemažų laimėjimų, visų trijų Baltijos valstybių BVP išaugo kone dvigubai. Tačiau, net ir išlikus dabartinėms ekonominėms krizės sąlygomis tokiems spartiems augimo tempams, prireiks daugiau nei 15 metų, kol Lietuvos, Latvijos ir Estijos BVP vienam gyventojui sudarys 75 proc. 27 ES šalių vidurkio. Sanglaudos politika daro poveikį ne tik Baltijos valstybių augimui, bet yra glaudžiai susijusi ir su kitomis Bendrijos politikos kryptimis: valstybės pagalbos, paramos inovacijoms ar informacinės visuomenės, aplinkosaugos. Baltijos valstybės įgyvendindamos sanglaudos politiką gerina ir modernizuoja viešąjį administravimą, mokosi gero valdymo ir skaidrumo, kurdamos bendrą Europos Sąjungos ir kiekvienos valstybės gerovę. Darbo tikslas – išanalizuoti Europos Sąjungos sanglaudos politiką... [toliau žr. visą tekstą] / The most important aim in this work is to unfold the role of EU cohesion policy by creating the welfare of the Baltic countries and all European Union. Appealing by new estimations, cohesion policy has a very big impact – it promotes work places establishment and economical development in those countries members, that need it most and further to rise the level of Europe life. Baltic countries are the new countrie‘s members, therefore in these countries cohesion policy is being implemented step by step. Fast development is for Baltic countries regional policy (which level is very low), but often it is focused in capital‘s region or in the biggest cities. Since 1995 started regional policy of Baltic countries achieved not small accomplishment, all of three Baltic countries GDP increased doubly. Therefore, even if such fast rate of increase remained by recent economical crisis conditions, it is needed more than 15 years, till GDP of Lithuania, Latvia and Estonia for one citizen will amount 75 percent 27 EU countries‘ average. Cohesion policy makes an impact not only for Baltic countries development but is also closely in involved with other directions of Community policy: countrie‘s help, supports for innovations or informative society‘s environments control‘s. Baltic countries improve and modernize administration, learn about leadership and lucidity by creating communal European Union and welfare of every country. The aim of the work – to analise the... [to full text]

Magistro darbo objektas – ES struktūrinė politika bei jos administravimas žinių visuomenės aplinkoje. Darbo tikslas - išnagrinėti ES vykdomą struktūrinę politiką Lietuvoje, supažindinti su pagrindiniais šios politikos prioritetais artimiausiu laikotarpiu ir perspektyvoje iki 2013m. Pagrindiniai darbo uždaviniai - apžvelgti ES struktūrinių fondų tikslus; instrumentus bei pagrindines iniciatyvas; išnagrinėti ES struktūrinė paramą Lietuvai; išanalizuoti ES struktūrinių fondų administravimo sistemą Lietuvoje; atlikti visuomenės apklausą ir nustatyti jų informuotumą struktūrinių fondų panaudojimo srityje, taip paneigiant arba patvirtinant darbe iškeltą hipotezę bei pateikti išvadas. Naudojant literatūros analizę buvo aptarta ES struktūrinė politika samprata ir instrumentai, tikslai, principai, iniciatyvos, parama Lietuvai bei ES struktūrinių fondų paramos administravimas Lietuvoje. Atlikus visuomenės informuotumo ES institucijų funkcijų bei struktūrinių fondų panaudojimo srityje analizę, gyventojų nuomonės dėl gaunamos paramos panaudojimo efektyvumą, šios paramos prioritetines sritis bei jų susidomėjimą šiais klausimais ir aktyvumą dalyvaujant šiame paramos procese galime daryti išvadas jog visuomenėj šie klausimai yra aktualūs, tačiau dėl informacijos bei žinių stokos nėra panaudojamos visos įmanomos galimybės bei įsisavinama ES parama Lietuvai. Magistrinio baigiamojo darbo rezultatai galėtų būti naudingi atskiroms institucijoms, atsakingoms už ES paramos lėšų ir struktūrinių... [toliau žr. visą tekstą] / Two years ago Lithuania became a member of European Union in equal rights. It means that our country took all rights and responsibilities that are related to membership of EU. Economic changes of globalization were accompanied with growing local economic parts of systems. Under such conditions regional politics gained a big meaning because each region that gets not the same use from above mention changes, tries to improve their position and national Governments and appropriate institutions of EU tries to decrease these inter-regional differences. Relevance of this Thesis is defined by importance of structural policy for Lithuania’s economic and social development, variety of tools nominated for implementation of this policy, also problems that administrating institutions, legal entities or natural person face up with while trying to use funding from structural funds. This paper object is EU structural policy and its administration of knowledge in public environment. The main object of this Thesis is to analyze implementation of EU structural policy in Lithuania also to introduce the main priorities of this policy now and in the nearest future till year 2013. Main tasks of the Thesis is to overlook aims of EU structural funds, instruments and main initiatives; explore EU structural funding and its administration in Lithuania; carry out questioning of citizens and identify their level of information regarding handling of structural funds also prove or deny stated hypothesis and... [to full text]

Spartų Lietuvos ekonomikos augimą lydi diverguojantis šalies regionų vystymasis. Be papildomos valstybės paramos šis procesas tęsis ir toliau, todėl didžiulę reikšmę įgyja šalyje vykdoma regioninė politika. Tačiau, Europos Sąjungos regioninė politika visų pirma skirta mažinti skirtumams tarp šalių ir šios politikos vykdymas Lietuvoje gali vesti į išsiskiriantį šalies regionų vystymąsi. Šio darbo tikslas – įvertinti Europos Sąjungos paramos poveikį Lietuvos regionų vystymuisi. Teorinėje darbo dalyje atliekama mokslinės literatūros, nagrinėjančios regioninį vystymąsi ir regioninę politiką, analizė. Antroje darbo dalyje atliekama Europos Sąjungos paramos teikimo, įsisavinimo ir Lietuvos regionų vystymosi analizė. Paskutinėje darbo dalyje pateikiama regionų vystymosi prognozė ir ES paramos poveikio Lietuvos regionų vystymuisi vertinimas. Atlikus tyrimą gauti tokie pagrindiniai rezultatai: vis labiau ryškėjanti regionų skyrimosi tendencija Lietuvoje išliks ir artimiausioje ateityje, tuo tarpu Europos Sąjungos parama regioninių skirtumų mažinimui neturės didesnio teigiamo poveikio. Geriausiu atveju, Europos Sąjungos paramą paskirsčius kuo tolygiau visoje šalyje, pavyktų tik sulėtinti regionų skyrimosi tempus. / Rapid economic growth in Lithuania is accompanied by diverging development of the country regions. Without additional support this process will continue in a future, therefore regional police get a great importance. However, regional policy of European Union is primarily designed to reduce disparities between countries and larger regions, hence implementation of this policy in Lithuania can determine diverging regional development. The aim of this work is to evaluate the impact of the European Union support for the development of Lithuanian regions. In the theoretical part is accomplished analysis of scientific literature of regional development and police. The second part provides the dynamic analysis of Lithuanian regional development, as well as the analysis of EU support offering and reclamation. Based on the analysis results, there is provided a forecast on Lithuanian regions development and evaluation of the impact of EU support for the development of Lithuanian regions. The main results drawn from the research is that regional divergence tendency will persist in a near future, while EU support to the reduction of regional disparities will not have a larger positive impact. At best, if EU support will be distributed even as possible in the whole country, there may be succeed only to slow down rates of regional divergence.

Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės, įgyvendina ES regioninę politiką, t.y. politiką, kurios pagalba siekiama socialinės ir teritorinės Sąjungos „sanglaudos“. Šios politikos įgyvendinimas užtikrinamas struktūrinių fondų finansine parama. Šiame darbe keliama problema - ES lygmenyje Lietuva pripažįstama kaip vienas regionas, kuriam parama skiriama kaip regionui, kurio BVP nesiekia 75 proc. ES vidurkio. Mano hipotezė- Lietuvos politikai ir institucijos turi skirti daugiau dėmesio šalies regionų sanglaudai. Darbo tikslas - išanalizuoti ES vykdomą regioninę politiką, valstybių narių skaičiui padidėjus iki dvidešimt penkių, supažindinti su pagrindiniais šios politikos prioritetais, įgyvendinimą nusakančiais teisės aktais, apibūdinti ES valstybių narių regioninės politikos prioritetus ir naujų tikslų būtinumą perspektyvoje iki 2013 m., taip pat apžvelgti Lietuvoje vykdomą regioninę politiką bei jos mastą. ES valstybėse narėse vykdomą ES regioninę politiką, siekdama apibrėžti, kokia skirtinga ši politika atskirose valstybėse narėse, priklausomai nuo to, koks šalies išsivystymo lygis. Visos šalys skirtingos, daugumos Naudojami tyrimo metodai - tai: 1) ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų ir kitų šaltinių regionine tematika analizė, 2) regionų lyginamoji analizė tiek ES, tiek Lietuvoje , siekiant įvertinti struktūrinės paramos būtinumą pagal regioninės politikos tikslus bei iškeltos hipotezės patvirtinimui. Darbas susideda iš trijų skyrių. Pirmas skyrius skirtas... [to full text] / -. / Litauen, sowie andere Mitgliedstaaten der Europäischen Union, verwirklicht die Regionalpolitik der EU, d.h. Politik, mit welcher Hilfe die sozialen und territorialen Unterschiede der Union verringert werden können. Die Verwirklichung dieser Politik wird durch die finanzielle Hilfe der Strukturfonds der EU gefördert. Bei der Überprüfung stellt man fest, dass Litauen als einzelne Region genannt ist, die einer solchen Strukturförderung bedarf, da hier das BIP weniger als 75 % des EU- Mittelwertes beträgt. werden. Meine Hypothese: die Politisch Verantwortlichen Litauens sollen mehrer Aufmerksamkeit für die Kohäsion der inneren Regionen widmen.

Lietuvoje vyrauja dideli ir augantys tarpregioniniai skirtumai, kurie matomi ne tik tarp pirmaujančių ir atsiliekančių regionų, bet ir tarp regionų lyderių. Todėl iškyla dilema ar regioninė politika suformuluota ir nukreipta taip, kad ateityje bus pajėgi ne tik skatinti regionų plėtrą, bet ir mažinti netolygumus. Regiono plėtra yra sudėtingas procesas, kuriam suprasti ir paaiškinti tikslinga naudoti ekonominius modelius. Iš ekonominių modelių įvairovės darbe pasirinkta naudoti pritaikytą regionų augimui neoklasikinį augimo modelį, nes būtent šis modelis aiškina regionų netolygaus augimo priežastis, vietinių išteklių pagrindu. Darbą sudaro dvi dalys. Pirmoje dalyje „Regioninė plėtra ir regioninė politika: teoriniai ir taikomieji aspektai“ aprašomos regiono ir regioninės plėtros koncepcijos, teorijos, žmogiškųjų išteklių, kapitalo ir technologijų pažangos įtaka regionų vystymuisi. Šioje dalyje pateikiami regioninės politikos pagrindiniai teoriniai aspektai bei aprašomos regioninės politikos priemonės regionų plėtrai skatinti. Antroje darbo dalyje „Vilniaus ir Alytaus regionų plėtros tyrimas“ socialinių-ekonominių rodiklių pagalba įvertinama Vilniaus ir Alytaus regionų sanglauda ir techninės pažangos augimo modelio pagrindu identifikuojamos netolygaus regionų augimo priežastys. Be to, analizuojama Lietuvos regioninė politika, politikos tikslai ir įgyvendinimo priemonių efektyvumas. Šioje darbo dalyje išskiriama Lietuvos regionų augimo skatinimo specifika, analizuojama Europos... [toliau žr. visą tekstą] / Regional development becomes important issue of the European Union and Lithuania regional politics, because only developed region can entrench the secured position in the globalized world. Moreover, regional development is closely related with people and their well-being. In order to achieve this, stable and coordinated regional development is needed. This should be done by integrating effective regional policy instruments. Regional development is complexible process. So, economical models is needed and used to explain regional development. From variety of economical models the neoclassical growth model was chosen to explore the causes of widening regional growth disparities. The work consists of two parts. The first part deals with general theoretical and adaptable aspects of the region, its development as well as the regional growth and development models for regional development. In this part the explanation of impact of human resources, capital and technical progress is given. Also, this part proposes the theoretical overview about regional policy, including the conception of regional policy, the instruments which influence regional development. In the second part economical and social indicators are used for analysis of Vilnius and Alytus regions, the convergence of regions is evaluated and regional growth disparities between Vilnius and Alytus regions is evaluated by using neoclassical growth model. The second part analyzes the regional policy and its goals of... [to full text]