Magistro darbe, siekiant ištirti Lietuvos ekonominę konvergenciją integracijos į EVS kontekste, apibrėžta konvergencijos koncepcija, nusakant galimus jos pažinimo ir įvertinimo būdus makroekonomikos teorijos bei Mastrichto sutarties atžvilgiais. Tyrimo metu apibūdintos Lietuvos ekonomikos ir ekonominės politikos tendencijos po nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. iki šių dienų, įgalinančios detaliau įvertinti ekonominės konvergencijos tvarumą. Atliekant Lietuvos ekonominės konvergencijos analizę statistiniais tyrimo metodais, išanalizuotas ekonominis suartėjimas su visateisėmis EVS šalimis narėmis, remiantis BVP parametrais; išnagrinėtas tam tikrų makroekonominių rodiklių atitikimas Mastrichto konvergencijos kriterijams, atskleidžiant jų raidą 1999-2006 m., įtakojusius esminius veiksnius, numatant ateities tendencijas bei probleminių aspektų sprendimo būdus; patvirtintos suformuluotos mokslinio tyrimo hipotezės: (1) Lietuvos ekonominė konvergencija su visateisėmis EVS šalimis, remiantis BVP parametrais, vyksta ir yra tvari; (2) vienalaikiškas visų konvergencijos kriterijų tenkinimas dėl kai kurių iš jų tarpusavio nesuderinamumo yra sunkiai įgyvendinamas; (3) infliacijos rodiklis nebūtų tapęs kliūtimi 2007 m. sausio 1 d. įsivesti eurą, jei nedarbo lygis būtų buvęs bent 1 proc. punktu didesnis (iki to momento, kai buvo vertinamas Lietuvos konvergencijos tvarumas 2006 m. gegužės mėn.), kitoms sąlygoms nekintant. Magistro darbo tema perskaitytas pranešimas Šiaulių... [toliau žr. visą tekstą] / In Master’s Thesis on purpose of Lithuania’s economical convergence’s exploration in the context of the integration in the EMS, the concept of convergence by defining its possible cognition’s and evaluation’s ways in respect of Macro-economical theory and Maastricht Treaty is defined. During the research the tendencies of Lithuania’s economics and economical politics from the independence’s re-establishment on 11 of March 1990 until nowadays are described which can enable evaluating the longevity of economical convergence. During the fulfilling of the analysis of Lithuania’s economical convergence with the statistical methods of research, referring to the GDP parameters economical approach to EMS countries was analyzed, the execution and longevity of the convergence’s indicators were analyzed uncovering their development in the period of 1999-2006 year, which had influenced the essential factors and for providing the future’s tendencies and possible ways of resoling problematical aspects, the formulated hypothesizes of scientific research were supported, that (1) Lithuania’s economic convergence with EMS full rights countries in accordance with the GDP parameters is enacting and stable; (2) contemporaneous meeting of all the criteria of convergence for the incompatibility inter some of them is hardly executed; (3) having the level of unemployment at least by 1 percent point higher (until that moment when the longevity of Lithuania’s convergence was being evaluated... [to full text]

Šiandieninėje visuomenėje nė vienas žmogus jau nebegali įsivaizduoti savo gyvenimo be televizijos, interneto, spaudos ar radijo. Visuomenės informavimo priemonės suteikia individui galimybę reikšti savo nuomonę ir tuo pačiu gauti norimą informaciją, apie jį supantį pasaulį. Žiniasklaida atlieka svarbų vaidmenį formuodama informuotą individą ir paveikdama visuomenės gyvenimą. Įsigalėjus skaitmeninėms technologijoms ir pasikeitus informacijos perdavimo būdams, pasikeičia ir komunikacija, žiniasklaida. Internetas ir skaitmeninės technologijos buvo veiksniai dėl kurių atsirado elektroninės medijos, kuriose susitelkia ir tekstas, ir vaizdas, ir garsas. Žmogus, ieškodamas informacijos, viską randa viename. Pasikeičia santykis su vartotoju, atsiranda interaktyvumas, dingsta vienpusiškas bendravimas. Šio magistro darbo objektas – žiniasklaidos priemonių konvergencija. Siekiama ištirti, kaip konvergencijos sąlygomis pasikeičia/nepasikeičia visuomenės informavimo priemonės, jų turinys ir jo pateikimas auditorijai. Darbo tikslas – atskleisti pasaulinių žiniasklaidos kaitos tendencijų raišką Lietuvoje, konvergencijos reikšmę žiniasklaidos plėtrai. Darbe formuluojamą problemą galima išreikšti klausimu: ar konvergencija (žiniasklaidos priemonių susiliejimas) palietė ir Lietuvos žiniasklaidos priemones (šiuo atveju konkrečiai Lietuvos ryto visuomenės informavimo priemones)? Darbo uždaviniai: aptarti pasaulio ir Lietuvos žiniasklaidos raidos ypatumus, išryškinti naujosios ir tradicinės... [toliau žr. visą tekstą] / In today's society, no man can longer imagine his life without television, internet, press and radio. The media gives the individual the opportunity to express his views and thereby get the desired information about the world around him. The media plays an important role in shaping the individual by informing him and influencing the informed society. Entrenched digital technologies and changes in methods of communication change and the communication and the media itself. The Internet and digital technology were factors resulting the rise of electronic media which focus on text, image and sound. A man searching for information finds everything in one place. The relationship with the consumer changes as the interactivity occurs and one-sided communication disappears. The object of this Master‘s thesis is the convergence of the media. The aim is to investigate how media changes or does not change the content and presentation of an audience under the convergence conditions. The aim of this work is to highlight the resolution of the global trends in the media change and the meaning of the media convergence development in Lithuania. The problem, formulated in this work, can be expressed as a question: does convergence (interflow of media measures) touched the Lithuanian media (in this case, specifically the Lietuvos Rytas mass media)? Job tasks are as follow: to discuss the media development features both globally and in Lithuanian; to highlight the differences between new and... [to full text]

Magistro darbo objektas – elektroninių informacinių technologijų (toliau – informacinių technologijų) integracija. Darbo tikslas – informacinių technologijų integracijos proceso analizė bei tendencijų išskyrimas. Pagrindiniai darbo uždaviniai: aptarti požiūri į informacinių technologijų integraciją, kuriuo vadovaujamasi darbe; nustatyti informacinių technologijų integracijos barjerus; išskirti informacinių technologijų integracijos lygius; atlikti informacinių technologijų integracijos analizę pagal išskirtus informacinių technologijų integracijos lygius. Informacinių technologijų integracija yra ypatingai dinamiška ir sudėtinga sritis, todėl būtina ją nuolat nagrinėti. Būtent dėl šios priežasties tiek mokslinėje, tiek populiariojoje literatūroje vyrauja skirtingi šio proceso nagrinėjimo būdai bei požiūriai į jį. Dažnu atveju apsiribojama vienu ar keliais proceso aspektais arba kalbama ypatingai abstrakčiai, naudojamos skirtingos proceso sampratos ir apibrėžimai, trūksta standartizacijos, vyrauja populiarusis požiūris į integracijos procesą, kuris nėra išsamus ir negali atsakyti į visus iškylančius teorinius klausimus. Pagrindiniai darbo teiginiai, kurie įrodinėjami darbe yra šie: egzistuoja du, vienas nuo kito santykinai izoliuoti, informacinių technologijų integracijos lygiai; egzistuoja skirtingos šių lygių integracijos tendencijos; tarp šių lygių vyksta palaipsninė substitucija; Dėl informacinių technologijų gausos, darbe nagrinėjama tik elektroninių informacinių... [toliau žr. visą tekstą] / Work’s focus object – electronic information technology (further – information technology) integration. Purpose – information technology process analysis and exclusion of trends. Main tasks: discussion of views towards information technology process and the exclusion of the view used in the work; find and examine information technology integration barriers; separate information technology integration levels; examine information technology integration according to the separated integration levels. Information technology integration is extremely dynamic and complex area, there fore it needs to be examined all the time. Due to that existing different views and analysis of the process among different specialists - most of the time process’s analysis is limited to one or few aspects or it is analyzed abstractly. Most of the time in different analysis types different views and terms occur, lack of standardization is obvious, popular view, which can’t answer all theoretical questions that come out to surface, is dominant in the area. Work‘s main propositions, which are proven in the work: two partially separated integration levels exist; different trends can be applied to them; process of substitution is the way of interaction between these two levels. Due to the high amounts of information technology, only electronic ones are analyzed in the work. This work might be useful to technological and physical scientists, management and communication specialists, students and teachers.

Regioninė politika šiandienos demokratinių Europos valstybių gyvenime tampa svarbiausia ir patikimiausia priemone siekiant visuotinės žmonių gerovės. Lietuvos regionų plėtros problematika susilaukia menko ne tik politikų, bet ir tyrėjų dėmesio, todėl siekiant efektyvesnio regioninės politikos funkcionavimo būtina Lietuvos regionų ekonominių netolygumų analizė, juos nulemiančių priežasčių įvertinimas. Šio darbo tikslas – įvertinti Lietuvos regionų ekonominio išsivystymo netolygumus. Siekiant įgyvendinti šį tikslą, buvo iškelti uždaviniai: išnagrinėti regioninės ekonomikos plėtros teorijas, išanalizuoti Lietuvos Respublikos regionų ekonominius netolygumus, juos lemiančias priežastis, regionų konvergencijos galimybes. Tyrimo tikslą ir uždavinius siekiama realizuoti pasitelkiant šiuos tyrimo metodus: mokslinės literatūros, spaudos publikacijų, elektroninės informacijos ir statistinę duomenų bei regresinę analizę. Nustatyta, kad tiek trumpu, tiek ilgu laikotarpiu išsiskiria didėjanti diferenciacija tarp regionų. Vertinant regionų BVP vienam gyventojui komponentus, matyti, jog BVP vienam gyventojui augimą teigiamai įtakojo produktyvumo ir užimtumo augimas, o neigiamą įtaką darė darbo jėgos mažėjimas. Beta-konvergencija tiriamuoju 1995 – 2006 m. laikotarpiu vyko, tačiau stebimas reikšmingas beta-konvergencijos lėtėjimas nuo 2000 m. Sigma-konvergencijos matavimas tiriamu laikotarpiu rodo, kad šiuo periodu vyko sigma-divergencija. Taigi beta-konvergencija nebūtinai reiškia... [toliau žr. visą tekstą] / The regional policy in life of the nowadays democratic European states becomes the most important and the most reliable tool, seeking for the people’s overall welfare. The topic of Lithuanian regional development is not properly studied. That is why there is a need of analysis for economic disparities between the regions of Lithuania. The present thesis aims at analyzing regional economic disparities in Lithuania. Seeking for implementing of this goal, the following tasks were set: to investigate the regional development policies, to estimate regional disparities between Lithuanian regions and the potential of convergence. Seeking to fulfill the tasks of investigation the following methods of analysis were used: nonfiction, press publication, electronic information, statistical data and regression analysis. The author ascertained that certain regions, contribute more and more to the economic development of the country and recede from the other regions. The analysis of GDP per head components showed that growth of labor productivity and employment rate had positive impact on GDP per head growth and demographic dividend had negative impact. We say that there is beta-convergence over the period 1995-2006, but it is getting much lower since 2000. Also there is sigma-divergence among Lithuanian regions. In purpose to increase labor productivity growth in different regions and at the same to reduce backwardness, to stimulate convergence it is essential to stimulate growth of... [to full text]

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjama Lietuvos ir Latvijos ekonominė konvergencija, siekiant tapti visateisėmis Europos Pinigų Sąjungos narėmis 2004-2010 m. laikotarpiu. Teorinėje darbo dalyje apibrėžta ekonominės konvergencijos koncepcija ekonominių teorijų ir Mastrichto sutarties kontekste; apibūdinta Euro zonos sąvoka bei pagrindiniai, narystei šioje sąjungoje būtini, ekonominės konvergencijos kriterijai. Praktinėje dalyje, atliekant Lietuvos ir Latvijos ekonominės konvergencijos analizę kiekybiniais ir kokybiniais tyrimo metodais, išanalizuotas ekonominis suartėjimas su Europos Sąjungos šalimis, remiantis BVP parametrais; atlikta makroekonominių rodiklių atitikimo konvergencijos kriterijams 2004-2010 m. analizė, atskleidžiant jų netolygumams turėjusius pagrindinius veiksnius ir ateities perspektyvas. Atliktos analizės rezultatai pagrindžia Lietuvos ir Latvijos ekonomines galimybes 2014 m. įsivesti eurą. Kiek palankesni šansai vertinami Lietuvos atveju, nors kita vertus, abi kaimyninės šalys, spėjama susidurs su valstybės finansų stabilizavimo ir infliacijos pažabojimo būtinybe. Ekonominė konvergencija vyksta ir yra tvari, tik jos mastus pakoregavo, labiausiai Lietuvą ir Latviją paveikusi ekonominė krizė. / In bachelor’s thesis is examining the Lithuanian and Latvian economic convergence in order to become full members of the European Monetary Union, 2004-2010 period. In the theoretical part the conception of economic convergence was defined in context of economic theory and the Maastricht Treaty; specified the euro area term and the basics economic convergence criteria, necessary for membership in the union. In the practical part analysing Lithuanian and Latvian economic convergence of both quantitative and qualitative research methods; analyzed the economic convergence with the European Union countries, on the basis GDP parameters; carried out the analysis of macroeconomic indicators compliance with the convergence criteria 2004-2010 period, revealing the inequalities which had the key factors and future prospects. The carried out analysis findings support Lithuanian and Latvian economic opportunities in 2014 to adopt the euro. How much more favorably rated the chances of Lithuania's case, although in the other hand, both neighboring countries will estimate to face with the stabilization of public finances and inflation targeting need. Economic convergence is taking place and is sustainable, but economic crisis, the most affected Lithuania and Latvia, have adjusted the scale.

<p><span style="left: 81.5833px; top: 720.322px; font-size: 17.5px; font-family: serif; transform: scaleX(1.07268);">U doktorskoj disertaciji razmatrani su iterativni postupci za re&scaron;avanje nelinearnih komplementarnih problema (NCP). Problemi ovakvog tipa javljaju se u teoriji optimizacije, inženjerstvu i ekonomiji. Matematički modeli mnogih prirodnih, dru&scaron;tvenih i tehničkih procesa svode se takođe na ove probleme. Zbog izuzetno velike zastupljenosti NCP problema, njihovo re&scaron;avanje je veoma aktuelno. Među mnogobrojnim numeričkim postupcima koji se koriste u tu svrhu, u ovoj disertaciji posebna pažnja posvećena je<br />generalizovanim postupcima Njutnovog tipa i iterativnim postupcima sa re-gularizacijom matrice jakobijana. Definisani su novi postupci za re&scaron;avanje NCP i dokazana je njihova lokalna ili globalna konvergencija. Dobijeni teorijski rezultati testirani su na relevantnim numeričkim primerima. </span></p> / <p>Iterative methods for nonlinear complementarity problems (NCP) are con-sidered in this doctoral dissertation. NCP problems appear in many math-ematical models from economy, engineering and optimization theory. Solv-ing NCP is very atractive in recent years. Among many numerical methods for NCP, we are interested in generalized Newton-type methods and Jaco-bian smoothing methođs. Several new methods for NCP are defined in this dissertation and their local or global convergence is proved. Theoretical results are tested on relevant numerical examples.</p>

Pagrindinis vykdomos ES sanglaudos politikos tikslas - skirtumų tarp senųjų ir naujųjų narių gyvenimo lygio mažinimas. Sparti ES šalių konvergencija lėmė ne tik naujųjų ES narių spartesnį ekonomikos augimą, bet ir spartų vartojimo didėjimą, kuris kelia didelę grėsmę aplinkos kokybei. Todėl Lietuvos nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje yra suformuluotas bendras strateginis uždavinys, kad augant ekonomikai, poveikis aplinkai turi augti bent perpus lėčiau nei gamyba ir vartojimas. Darbo tikslas - išanalizuoti ES šalių socio-ekonominių ir aplinkosauginių rodiklių konvergencijos procesus, nustatyti Lietuvos socio-ekonominių veiksnių įtaką vartojimui ir įvertinti vartojimo pokyčių poveikį aplinkai bei gyventojų elgsenos palankumą aplinkai lemiančius veiksnius. Darbe kompleksiškai išanalizuoti ES šalių socio-ekonominių bei aplinkosauginių rodiklių konvergencijos procesai. Nustatyta, kad Lietuva pagal visus socio-ekonominius rodiklius artėjo ES senbuvių link, tačiau pagal rūgštinančių medžiagų emisijas net viršijo jų lygį. Spartus išlaidų augimas lėmė esminius vartojimo struktūros pokyčius, kai išlaidos prabangos prekėms augo itin sparčiai ir tai sumažino išaugusio vartojimo poveikį aplinkai. Tiesioginis vartojimo poveikis aplinkai augo žymiai lėčiau (išskyrus transporto taršą) nei vartojimas arba išvis neaugo. Žmonių elgsenos palankumą aplinkai lemia jų bendrųjų vertybių pripažinimas, pagrindinių aplinkos problemų svarbos vertinimas bei pasiryžimas prisiimti atsakomybę už... [toliau žr. visą tekstą] / The most important objective of the ES cohesion policy is the convergence of lifestyle of new and old EU member states. The fast convergences of the EU countries determine not only the fast economic growth in the new members, but also the fast boost in consumption, which endanger the environment. Therefore in Lithuanian national strategy for sustainable development is stated the goal, that in the case of economy growth, the environmental impact should grow at least twice slower than production and consumption The aim of the research - to analyze the convergence of socio-economic and environmental indicators in the EU, to estimate impact of socio-economic factors’ to consumption and to assess environmental impact of consumption and the determinants of environmentally friendly behaviour. In the work were there complexly analyzed the convergence of the socio-economic and environmental indicators in the EU countries. There was evaluated, that Lithuania was catching-up the old EU member states by all investigated socio-economic indicators, however according to emission of acidifying compounds it even exceeded the level of EU15. The fast increase of disposable income determined the changes in Lithuanian consumption structure, when the consumption expenditure for luxury goods grew very fast and it slowed down the growth in environmental impact of increasing consumption. The environmental impact of consumption (except transport) increased considerably slower than consumption or it... [to full text]

The most important objective of the ES cohesion policy is the convergence of lifestyle of new and old EU member states. The fast convergences of the EU countries determine not only the fast economic growth in the new members, but also the fast boost in consumption, which endanger the environment. Therefore in Lithuanian national strategy for sustainable development is stated the goal, that in the case of economy growth, the environmental impact should grow at least twice slower than production and consumption The aim of the research - to analyze the convergence of socio-economic and environmental indicators in the EU, to estimate impact of socio-economic factors’ to consumption and to assess environmental impact of consumption and the determinants of environmentally friendly behaviour. In the work were there complexly analyzed the convergence of the socio-economic and environmental indicators in the EU countries. There was evaluated, that Lithuania was catching-up the old EU member states by all investigated socio-economic indicators, however according to emission of acidifying compounds it even exceeded the level of EU15. The fast increase of disposable income determined the changes in Lithuanian consumption structure, when the consumption expenditure for luxury goods grew very fast and it slowed down the growth in environmental impact of increasing consumption. The environmental impact of consumption (except transport) increased considerably slower than consumption or it... [to full text] / Pagrindinis vykdomos ES sanglaudos politikos tikslas - skirtumų tarp senųjų ir naujųjų narių gyvenimo lygio mažinimas. Sparti ES šalių konvergencija lėmė ne tik naujųjų ES narių spartesnį ekonomikos augimą, bet ir spartų vartojimo didėjimą, kuris kelia didelę grėsmę aplinkos kokybei. Todėl Lietuvos nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje yra suformuluotas bendras strateginis uždavinys, kad augant ekonomikai, poveikis aplinkai turi augti bent perpus lėčiau nei gamyba ir vartojimas. Darbo tikslas - išanalizuoti ES šalių socio-ekonominių ir aplinkosauginių rodiklių konvergencijos procesus, nustatyti Lietuvos socio-ekonominių veiksnių įtaką vartojimui ir įvertinti vartojimo pokyčių poveikį aplinkai bei gyventojų elgsenos palankumą aplinkai lemiančius veiksnius. Darbe kompleksiškai išanalizuoti ES šalių socio-ekonominių bei aplinkosauginių rodiklių konvergencijos procesai. Nustatyta, kad Lietuva pagal visus socio-ekonominius rodiklius artėjo ES senbuvių link, tačiau pagal rūgštinančių medžiagų emisijas net viršijo jų lygį. Spartus išlaidų augimas lėmė esminius vartojimo struktūros pokyčius, kai išlaidos prabangos prekėms augo itin sparčiai ir tai sumažino išaugusio vartojimo poveikį aplinkai. Tiesioginis vartojimo poveikis aplinkai augo žymiai lėčiau (išskyrus transporto taršą) nei vartojimas arba išvis neaugo. Žmonių elgsenos palankumą aplinkai lemia jų bendrųjų vertybių pripažinimas, pagrindinių aplinkos problemų svarbos vertinimas bei pasiryžimas prisiimti atsakomybę už... [toliau žr. visą tekstą]

Magistro darbo objektas – dienraščio „Lietuvos rytas“ ir portalo lrytas.lt santykis. Darbo tikslas – ištirti dienraščio „Lietuvos rytas“ ir portalo lrytas.lt santykį konvergencijos aspektu. Pagrindiniai darbo uždaviniai: rasti teorinį „Lietuvos ryto“ dienraščio ir portalo lrytas.lt santykio pagrindimą; identifikuoti skirtingų žiniasklaidos priemonių sąveikos logiką; analizuoti žiniasklaidos konvergencijos principus; analizuoti dienraščio „Lietuvos rytas“ internetinės versijos raidą; nagrinėti žiniasklaidos transformacijos poveikį turiniui; įvertinti „Lietuvos ryto“ organizacijos gebėjimą transformuotis. Darbo uždaviniams spręsti naudotas mokslinės literatūros analizės metodas atskleidė naujas visuomenės komunikacijos sąlygas (M.Castellas, D.McQuailas) ir internetinės žiniasklaidos bruožus (C.Sparksas, K.Kawamoto, J.Pavlik, A.Balčytienė) bei sąveiką su tradicinėmis žiniasklaidos priemonėmis (M.Deuze, P.Boczkowski). Susistemintos teoretikų įžvalgos palygintos su tyrimų (PEJ, 2007-2008 m.) duomenimis – nustatytos internetinės žiniasklaidos transformacijos kryptys ir raidos prognozės. Darbe atliktas kokybinis tyrimas, kuriam panaudotas pusiau struktūrizuoto giliminio interviu metodas leido situaciją Lietuvoje palyginti su pasauline praktika, analizuoti dienraščio elektroninės versijos raidą, jos įtaką „Lietuvos ryto“ organizacijai ir auditorijos reakciją į pokyčius. Prieita prie išvadų, kad „Lietuvos rytas“ įsitraukia į konvergencijos procesą, dienraščio ir portalo santykis... [toliau žr. visą tekstą] / The expansion of computerization in the last two decades initiated changes in the speed, scope and even content of communication processes. As a result, a new paradigm of information technologies that marks new forms of society structure and activity organization has developed. The media had to react to the changes and adapt to the new circumstances created by the World Wide Web. In order to manage the risks raised by these changes, media organizations need research of the new market, experiments with the interrelation between a newspaper and its portal. However, research of these developments in Lithuania is at the embryonic stage. The Master thesis contributes to filling in this knowledge gap. The object of the thesis is the interrelation between the Lithuanian daily Lietuvos rytas and its portal version lrytas.lt. The aim of the research is to explore the interrelation between the paper version of the Lithuanian daily Lietuvos rytas and its portal version lrytas.lt from the viewpoint of convergence. The objectives are to methodologically reason the interrelation between the Lithuanian daily Lietuvos rytas and its portal version lrytas.lt, identify the logics of the interaction among different means of the media, analyze the principles of the media convergence, the development of the internet version of the daily Lietuvos rytas, the impact of the media’s transformation on the information content, evaluate the capability of Lietuvos rytas organization for transformation. The... [to full text]

Darbo objektas – periodikos ir interneto konvergencijos samprata bei šios proceso taikymas viename solidžiausių ir didžiausių Lietuvos dienraščių „Lietuvos rytas“ bei viename iš įtakingiausių ir didžiausių Jungtinių Amerikos Valstijų dienraščių „The New York Times“. Darbo tikslas – išnagrinėti periodikos ir interneto konvergencijos ypatumus. Darbo uždaviniai: išsiaiškinti konvergencijos sampratą žiniasklaidos teorijoje; nustatyti priežastis, verčiančias periodiką konverguoti su internetu; įvardinti, kaip naujosios technologijos leidžia tobulinti ir kurti papildomą pridėtinę vertę periodikai; išskirti esminius konvergencijos proceso bruožus; aptarti pagrindinius periodinės spaudos – laikraščių ir žurnalų – interneto versijų bruožus; išnagrinėti žiniasklaidos teorijoje apibrėžto konvergencijos proceso esminių bruožų taikymą dienraščiuose „Lietuvos rytas“ bei „The New York Times“. Naudojantis lyginamąja analize prieita prie išvados, kad dienraščio „Lietuvos rytas“ ir „The New York Times“ interneto versijos geriau nei šių leidinių spausdintos versijos tenkina skaitytojų poreikį greitai ir operatyviai sužinoti esminę tos dienos leidiniuose pateikiamą informaciją. Dienraščių interneto versijose skaitytojui visos svarbiausios tos dienos naujienos pateikiamos iš karto. Remiantis žurnalistikos teorijoje apibrėžtais turinio, vaizdinių priemonių bei interaktyvumo kriterijais prieita prie išvados, kad dienraščio „The New York Times“ konvergencija su internetu yra didesnė nei dienraščio... [toliau žr. visą tekstą] / The society is changing its habits to use the computers and the internet both in Lithuania and in the worldwide. The print newspapers and magazines do not want to lose their readers which are more and more tended to search the information on the internet. It is one of the reasons why the print media – the print newspapers and magazines converges with the internet. The print media has to search and to find the new ways to reach the audience. The second reason of the print newspapers and magazines convergence with the internet is the hyper competition in the mass media market. The purpose of this paper is to understand how the periodic press – the print newspapers and the magazines in this case – converge with the internet. The practical background is to check how the process of the convergence is working on the one of the biggest and influential Lithuanian print newspaper “Lietuvos rytas” and on the one of the biggest and most influential print newspaper of the United States of America – „The New York Times“. The statistical data, public surveys in Lithuania and in the United States of America, content analysis, comparison of the documents, the books and the articles from the newspapers, scientific journals and other internet resources has proven, the most distinctive today‘s interaction between the traditional print media instruments and the internet – the majority of Lithuanian and world periodical press, such as the print newspapers and magazines, have their own internet... [to full text]