Šio magistrinio darbo tema „Lietuvos integracija į Europos Sąjungą: viešų diskusijų ir idėjų propagavimo analizė“. Darbo objektas – nuomonių ir diskusijų apie ES įtaką Lietuvos verslui visuma. Verslo sąvoka įvardijame Lietuvos įmones – darbdavius, darbuotojus ir vartotojus. Nuomonių šaltiniai šiuo atveju du dienraščiai – „Lietuvos rytas“ ir „Verslo žinios“ bei atlikto tyrimo respondentai – ekspertai, įmonių vadovai ir nuosavo verslo savininkai. Pagrindinis darbo tikslas - remiantis analizuojama medžiaga įvertinti, kokios pagrindinės tendencijos, objektai, temos vyrauja svarstymuose apie ES įtaką verslui. Darbe aptariami šie klausimai: kaip verslo ir ES santykį pateikia du Lietuvos dienraščiai - didžiausio tiražo „Lietuvos rytas“ ir verslo naujienų dienraštis „Verslo žinios“, kaip ES naudos ir grėsmės vertinamos tarp ekspertų, įmonių vadovų ir nuosavo verslo savininkų, kokios pagrindinės tendencijos vyrauja nagrinėjamuose dienraščiuose ir ar jos yra sąlygotos įtakingų verslo grupių. Dienraščių analizė parodė, kad „Verslo žinios“ pateikia objektyvesnę ir profesionalesnę informaciją nei „Lietuvos rytas“. „Lietuvos rytas“ daug dėmesio skiria politikų vaidmeniui ES integracijos procese, dažniausiai akcentuodamas neigiamas jų savybes – polinkį į korupciją, neprofesionalumą, egoizmą. Valdininkai įvardijami kaip viena kliūčių integracijoje į ES. Pagrindinė akcentuojama integracijos nauda – ES finansinė parama. „Verslo žinios“ išryškėjo kaip atviras nuomonėms ir diskusijoms... [toliau žr. visą tekstą] / This masters thesis deals with analysis of public discussion and ideas promotion during Lithuania's integration into European Union. The work gives an overview of debates on the EU's influence on Lithuanian business. As a concept of business this work identifies Lithuanian companies - employers, workers and consumers. Feedback sources in this case are two daily newspapers - "Lietuvos rytas" and "Verslo žinios" and the survey respondents - experts, business executives and business owners. The main purpose of this research - to evaluate the main trends, objects, events, that dominated the deliberations of the EU's influence on business. The paper covers the following topics: how the relationship between the EU and the busness was highlighted by two Lithuanian newspapers - the largest-circulation "Lietuvos rytas" and business news daily "Verslo žinios"; the EU's benefits and risk assessment among experts, business managers and business owners; what main trends prevailed in newspapers, and whether these trends were the result of the influence of powerful business groups. Dailies analysis showed that the "Veslo žinios" provides more objective and more professional information rather than the "Lietuvos rytas". "Lietuvos rytas" is very much focused on the role of politicians in the EU integration process, often with emphasis on the negative characteristics - prone to corruption, incompetence, selfishness. Officials are found as one of the obstacles to the integration into the... [to full text]

Darbe aptariama ekonomikos, verslo ir finansų žurnalistikos samprata, problemiškas terminijos vartojimas. Pristatomos skirtingos specializacijos atmainos, ekonominės tematikos ribas formuojančios temų kategorijos. Apžvelgiama verslo žurnalistikos raida, atsiradimo prielaidos ir vystymosi tendencijos pasaulyje ir Lietuvoje, sąryšis su aprašomuoju objektu. Išskiriama verslo žurnalistikos specifika: reikalavimai verslo žurnalistams, augantis ekonominės tematikos naujienų poreikis, įtaka sprendimų priėmimui. Nagrinėjamos pagrindinės ekonomikos temų nušvietimui būdingos problemos – teorinio pagrindo silpnumas, ekonominės informacijos suvokimo barjerai, žurnalistų profesionalizacijos, rašinių kokybės klausimai, kapitalo interesai ir įtaka turinio kokybei. Praktinėje darbo dalyje įvairiais aspektais tiriamas ekonominių temų pateikimas nacionaliniuose dienraščiuose „Lietuvos rytas“ ir „Lietuvos žinios“ 1998 metų Rusijos krizės ir 2008 metų pasaulio ekonomikos krizės pradžioje. Darbas paremtas kiekybine ir kokybine turinio analize. Tyrimas atskleidė, kad ekonominei tematikai laikraščiai skiria mažiau dėmesio nei politikai, kriminalams ar sportui, o panašiai kaip kultūrai ar regionų naujienoms. Dienraščiuose dominuoja plataus spektro finansų temos, 2008 metų išskirtinumas – asmeniniai finansai ir orientacija į vartotojams aktualias temas. 1998 metais pastebėta didesnė temų, originalių publikacijų įvairovė, mažesnė reklamos užsakovų ir kito kapitalo įtaka turiniui. Kritiniais... [toliau žr. visą tekstą] / The paper covers the conception of economic, business, and financial journalism as well as use of problematic terminology. It also introduces to the variety of specializations as well as categories of themes that form the ambit of economic topic. The paper reviews the development of business journalism, background and development tendencies in the world and Lithuania, as well as relation to the descriptive subject-matter. The distinguished specifics of business journalism are as follows: requirements for business journalists, increasing need for economy news, impact on decision-making. The paper also covers the research on the main problems, characteristic to coverage of economic topics – weakness of theoretical basis, economic information perception barriers, professionalism of the journalists, composition quality matters, capital interests, and impact on quality of the content. The practical part of the paper covers different aspects of research on presentation of economic topics in the national daily newspapers Lietuvos rytas and Lietuvos žinios in the beginning of the Russian financial crisis in 1998 and global economic crisis in 2008. The paper is maintained with the quantitative and qualitative content analysis. The research revealed that the newspapers give less attention to the economic topic than to the politics, criminals, or sports, but similar as to the culture or regional news. Wide spectrum financial topics prevail in the daily newspapers; particularity in 2008... [to full text]

Magistro darbo objektas – dienraščio „Lietuvos rytas“ ir portalo lrytas.lt santykis. Darbo tikslas – ištirti dienraščio „Lietuvos rytas“ ir portalo lrytas.lt santykį konvergencijos aspektu. Pagrindiniai darbo uždaviniai: rasti teorinį „Lietuvos ryto“ dienraščio ir portalo lrytas.lt santykio pagrindimą; identifikuoti skirtingų žiniasklaidos priemonių sąveikos logiką; analizuoti žiniasklaidos konvergencijos principus; analizuoti dienraščio „Lietuvos rytas“ internetinės versijos raidą; nagrinėti žiniasklaidos transformacijos poveikį turiniui; įvertinti „Lietuvos ryto“ organizacijos gebėjimą transformuotis. Darbo uždaviniams spręsti naudotas mokslinės literatūros analizės metodas atskleidė naujas visuomenės komunikacijos sąlygas (M.Castellas, D.McQuailas) ir internetinės žiniasklaidos bruožus (C.Sparksas, K.Kawamoto, J.Pavlik, A.Balčytienė) bei sąveiką su tradicinėmis žiniasklaidos priemonėmis (M.Deuze, P.Boczkowski). Susistemintos teoretikų įžvalgos palygintos su tyrimų (PEJ, 2007-2008 m.) duomenimis – nustatytos internetinės žiniasklaidos transformacijos kryptys ir raidos prognozės. Darbe atliktas kokybinis tyrimas, kuriam panaudotas pusiau struktūrizuoto giliminio interviu metodas leido situaciją Lietuvoje palyginti su pasauline praktika, analizuoti dienraščio elektroninės versijos raidą, jos įtaką „Lietuvos ryto“ organizacijai ir auditorijos reakciją į pokyčius. Prieita prie išvadų, kad „Lietuvos rytas“ įsitraukia į konvergencijos procesą, dienraščio ir portalo santykis... [toliau žr. visą tekstą] / The expansion of computerization in the last two decades initiated changes in the speed, scope and even content of communication processes. As a result, a new paradigm of information technologies that marks new forms of society structure and activity organization has developed. The media had to react to the changes and adapt to the new circumstances created by the World Wide Web. In order to manage the risks raised by these changes, media organizations need research of the new market, experiments with the interrelation between a newspaper and its portal. However, research of these developments in Lithuania is at the embryonic stage. The Master thesis contributes to filling in this knowledge gap. The object of the thesis is the interrelation between the Lithuanian daily Lietuvos rytas and its portal version lrytas.lt. The aim of the research is to explore the interrelation between the paper version of the Lithuanian daily Lietuvos rytas and its portal version lrytas.lt from the viewpoint of convergence. The objectives are to methodologically reason the interrelation between the Lithuanian daily Lietuvos rytas and its portal version lrytas.lt, identify the logics of the interaction among different means of the media, analyze the principles of the media convergence, the development of the internet version of the daily Lietuvos rytas, the impact of the media’s transformation on the information content, evaluate the capability of Lietuvos rytas organization for transformation. The... [to full text]

Magistro darbo objektas – kandidato į prezidento postą veiklos pateikimas žiniasklaidoje. Darbo tikslas – atskleisti Valdo Adamkaus veiklos pateikimo tendencijas rinkimų kampanijų metu dienraštyje „Lietuvos rytas“. Darbo uždaviniai: išnagrinėti politinių naujienų atrankos ir pateikimo procesą; apibrėžti informacijos objektyvumo ir tendencingumo sąvokas; nustatyti ir išanalizuoti informacijos pateikimo tendencingumo atsiradimo galimas priežastis ir aspektus; išnagrinėti Valdo Adamkaus veiklos pateikimo tendencijas Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų kampanijų metu (1997–1998, 2002–2003 ir 2004) dienraštyje „Lietuvos rytas“. Naudojantis mokslinės literatūros analizės metodais, buvo apibrėžtos darbotvarkės sudarymo, objektyvumo ir tendencingumo sąvokos, analizuojamos kitų tyrėjų pastebėtos tendencijos žiniasklaidoje. Buvo prieita išvados, kad darbotvarkės sudarymas vis tik turi įtakos visuomenei, nes nurodo svarbias jai temas. Tačiau šis procesas nėra reguliuojamas vien tik žiniasklaidos darbuotojų, prie jo stengiasi prisidėti ir valdžios institucijos, o rinkimų kampanijų metu ir kandidatai į prezidento postą. Jie beveik visada pasitelkia ryšių su visuomenė specialistų pagalba, kurių tikslas dažniausiai ir būna patekti į žiniasklaidą ir pranešti savo žinutę. Todėl redakcijos gauna jų parašytus pranešimus spaudai, kuriuose gausu pseudo-įvykių, žinių apie nereikšmingus kandidato veiksmus, kurie atliekami tik visuomenės ir žurnalistų dėmesiui patraukti. Tokie atvejai buvo... [toliau žr. visą tekstą] / Political communication, and election campaigns coverage in the press has been analyzed in many studies. However, the topic is still not exhausted, and becomes a more actual issue of the media political orientation. While public opinion researchers argue that the political sympathies of the population depends on many other things and the media only strengthens without affecting formed an opinion, it is part of democracy. The aim of this work is to reveal the trends of the activity of Valdas Adamkus during the election campaign in the daily newspaper „Lietuvos rytas“. Were defined the concepts of agenda-setting, objectivity and bias, the trends observed by other media researchers were analised. It was concluded that the agenda is still have an impact on society because it indicates the important topics. However, this process is not governed only by the media staff, the authority and the electoral campaigns as well as candidates for the presidency try to participate in it. They almost always rely on the public relations specialist support, whose aim is often the access to the media and communicate their message. Therefore, TV or newspaper‘s editors receive a written version of the press releases with a lot of pseudo-events, news about minor candidate actions, the arim of which is to be carried out in the public and join the attention of journalists. Such cases have been identified during the investigation of the trends of informatikon transmition of V. Adamkus daily activities... [to full text]

Magistro darbo objektas – dienraščių „Lietuvos rytas” ir „Respublika“ publikacijos apie smurtinius nusikaltimus, skelbtos 2008 m. Darbo tikslas – atskleisti smurtinių nusikaltimų pateikimo tvarkaraštį ir dėsningumus dienraščiuose „Lietuvos rytas“ ir „Respublika“. Darbo uždaviniai – aptarti kriminalinių naujienų atrankos kriterijus, atlikti kiekybinę pranešimų apie smurtinius nusikaltimus analizę ir palyginti nagrinėjamų dienraščių pateikiamą kriminogeninės situacijos vaizdą su realia situacija. Darbo metodai – teorinė analizė, turinio analizė, lyginamoji analizė. Darbas bus naudingas tolesniems smurtinės informacijos poveikio auditorijai, kriminalinių temų tvarkaraščio nustatymo, kriminalinio turinio žiniasklaidos pranešimų tyrinėjimams. / Object of this study – homicide stories in dailies „Lietuvos rytas“ and „Respublika“ in year 2008. The aim of the study – is to determinate, if homicide stories were reported disproportionately compared to their incidence in official crime statistics. A content analysis of crime stories in Lithuanian dailies „Lietuvos Rytas” (the biggest mainstream daily) and „Respublika” (the second biggest newspaper), published in year 2008, was compared to statistics of crime in Lithuania in the same year to see if this crime coverage produces an agenda setting effect.

Žurnalistas – ypatingas teisės subjektas, kuriam suteikiama saviraiškos laisvė skelbti žinias, nuomones ir kitą informaciją visuomenei. Ši laisvė deleguojama kartu su atsakomybe, poveikio priemonėmis, atsirandančiomis peržengus leistinas ribas. Saviraiškos laisvės ir profesinės pareigos, etikos ribas apibrėžia tarptautinės sutartys, Lietuvos įstatymai, profesinės etikos kodeksas. Deja, neretai dokumentų nustatytos saviraiškos, atsakomybės ir žurnalisto profesinės etikos ribos yra peržengiamos kitų asmenų teisių ir laisvių sąskaita. Suteikiama laisvė tampa privilegija, nepateisinančia tikslo. Savitvarkos institucijų veikla atspindi tai, kad skubant, kovojant dėl aukštesnių reitingų, skaitytojų auditorijos, „Lietuvos ryto“ ir lrytas.lt žurnalistai nusižengia jiems keliamiems reikalavimams, realizuodami jiems suteiktą saviraiškos laisvę pažeidžia kitų asmenų teises. Komunikacija tarp savitvarkos institucijų vis dar yra prasta, dėl tų pačių publikacijų pateikiamos išvados nesutampa. Tai suprantama ir pateisinama kalbant apie konkrečių pažeidimų įvardijimą – Žurnalistų etikos inspektoriaus bei Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos kompetencijos kaip ir deleguojamos funkcijos yra skirtingos. Tačiau pagrindiniai visuomenės informavimo principai yra bendri. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl dienraščio „Lietuvos rytas“ ir interneto svetainės lrytas.lt analizė parodė, kad nėra vieningos vertinimo sistemos, kuri galėtų būti taikoma žurnalisto veiklai. Bylų nagrinėjimas... [toliau žr. visą tekstą] / Journalist is a special subject of law to whom is given freedom of self-expression to publish news, opinions, and other information to the public. That freedom is delegated with responsibility. Sanctions will be invoked when the permissible boundaries are crossed. International treaties, Lithuanian legislation, and the Code of Professional Ethics determine liberties of self-expression, professional duties, and ethical boundaries. Unfortunately, the boundaries of responsibility, use of documents, journalist’s professional ethics are often crossed to the expense of other individuals’ rights and liberties. Provided freedom becomes privilege that does not justify the goal. Practice of self-administrative institutions shows that when in hurry and competing for higher ratings or quantity of readers, the journalists of “Lietuvos Rytas” and lrytas.lt violate other individuals’ rights by implementation the freedom of self-expression that is given to them. Communication between self-administrative institutions is still poor, that is why those same inferences of publications vary. It is understandable and justifiable if speaking of particular violations, i.e. the competence and functions of Inspector of Journalist Ethics and Journalists and Publishers Ethics Commission are different. But the principles of provision of information to the public are common. The practice of The Supreme Court of Lithuania analyzing newspaper “Lietuvos rytas” and internet portal lrytas.lt showed that there... [to full text]