Šiame darbe analizuojama tema „Nusikaltimo aukos ir nusikaltėlio interakcija nužudymų ir neatsargių gyvybės atėmimų atvejais“. Aptarta „interakcijos“ sąvoka, interakcijos rūšys, interakcijos tipai, taip pat nužudymo ir neatsargaus gyvybės atėmimo santykis. Mokslinės literatūros, oficialios statistikos ir baudžiamųjų bylų duomenų analizė atskleidė, jog viktiminėje situacijoje nusikaltimo auka, kaip ir nusikaltėlis, yra aktyvus, veikiantis dalyvis. Nužudymų ir neatsargių gyvybės atėmimų atvejais nusikaltimo subjektų interakcija labai panaši, t.y. lydima konflikto, todėl neatsargius gyvybės atėmimus dažnai sąlygoja tie patys veiksniai, kaip ir nužudymus. Nusikaltimo aukos ir nusikaltėlio interakcijos turinys beveik visuomet daro įtaką viktiminės situacijos formavimuisi ir (ar) jos baigčiai. Nužudymų ir neatsargių gyvybės atėmimų priežastys dažniausiai susijusios su nusikaltimo subjektų santykių pobūdžiu, kas vienaip ar kitaip formuoja konflikto sąlygas, patį konfliktą ir jo vyksmą. Didžiąją daugumą aukų ir nusikaltėlių siejo artimi šeiminiai ryšiai, gyvenimas kartu. Nusikaltimo subjektai dažnai konfliktavo ir vartojo psichologinį, fizinį smurtą vienas kito atžvilgiu. Atlikus baudžiamųjų bylų duomenų analizę, buvo pateiktos nusikaltimo subjektų santykių problemos, sąlygojančios nužudymus ar neatsargius gyvybės atėmimus, taip pat šių problemų pagrindu suformuluotos nusikaltimų gyvybei prevencijos galimybės. Darbo pabaigoje buvo padarytos išvados, patvirtinančios darbo įvade... [toliau žr. visą tekstą] / The topic of this paper is “Interaction between a Crime Victim and a Criminal in Cases of Murders and Negligent Killing”. Concept of “interaction”, kinds of interaction, types of interaction and relationship between murder and negligent killing is analyzed. Analysis of scholarly literature, official statistics and data analysis of criminal cases has revealed that in victim situation, a victim of a crime, as well as a criminal, is an active and acting participant. Interaction of crime subjects in cases of murder and negligent killing is very similar, i. e. followed by a conflict. Therefore, negligent killing is often determined by the same factors as murder. In most cases, the content of interaction between a crime victim and a criminal influences formation and (or) conclusion of victim situation. Reasons of murder and negligent killing are in most cases related to the nature of relationships between crime subjects. This, in one or another way, forms conditions for conflict, a conflict itself and its process. A large part of victims and criminals were related to each other by close family relations, living together. Subjects of crime often faced conflict situations, used psychological and physical violence against each other. After analyzing data of criminal cases, problems regarding the relationships of crime subjects are provided. These problems stipulate murders and negligent killings. Based on these problems, possibilities of avoiding such crimes are formulated. At the end... [to full text]

Disertacijoje, remiantis Vilniaus pavieto pavyzdžiu, nagrinėjami smurtiniai bajorijos nusikaltimai ir bausmės XVIII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Darbe atkleidžiama nusikaltimų struktūra: statistika, priežastys, erdvė, socialinė aukų bei nusikaltėlių sudėtis, smurto laipsnis, bausmių teorija ir praktika. Per bajorijos kaip valdančiojo luomo nusikalstamumo tyrimą siekiama pažvelgti į to meto visuomenę, tiriami jos konfliktai ir jų sprendimų būdai, bajorijos santykiai tarpusavyje ir su kitais luomais. Pagrindinis darbo šaltinis – Vilniaus pavieto pilies ir žemės teismų knygos. Disertacijoje nagrinėjami smurtiniai nusikaltimai: gyvybės atėmimo, kūno sužalojimo, skausmo suteikimo nusikaltimai (nužudymai, sumušimai, dvikovos ir kiti), nelegalus įkalinimas, seksualinė prievarta, valdų antpuoliai, miesto namų užpuolimai, plėšimas. Tiriamos garbės atėmimo, ištrėmimo, bokšto kalėjimo, mirties bausmės. Nustatyta, kad aukščiausias nusikalstamo pakilimas buvo penktame ir devintame XVIII a. dešimtmečiuose, mažiausiai nusikaltimų užfiksuota aštuntame dešimtmetyje. Daugiausia nusikaltimų vyko kaimo erdvėje. Paskutiniame amžiaus trečdalyje nusikaltimų Vilniuje skaičius smarkiai išaugo. Nustatyta, kad dažniausi nusikaltimai buvo gyvybės atėmimo, kūno sužalojimo, skausmo suteikimo nusikaltimai bei valdų antpuoliai, kiti buvo retesni. Nors Lietuvos Statuto nuostatos buvo griežtos, teisminė ir policinė kontrolė šalyje nebuvo stipri. Daugelis nusikaltimų nebūdavo išaiškinami, o... [toliau žr. visą tekstą] / Based on the example of Vilnius district, the thesis attempts to analyse violent crimes and punishments of the nobility in the Grand Duchy of Lithuania in the 18th century. It reveals the structure of crimes: statistics, motives, criminal environment, social composition of victims and criminals, level of violence, theory and practice of punishments. The study of criminal conduct of the nobility as the leading social class provides the opportunity to take a glance at the society of that time; the thesis analyses its conflicts and ways of their solving, relations within the noble class and with other social classes. The major source of the thesis is castle court and land court books of Vilnius district. The thesis analyses violent crimes: homicide, bodily injury, pain infliction (murders, contusions, duels and others), illegal imprisonment, sexual violence, estate raids, city household attacks, robbery. Sentences of deprivation of honour, exile, tower imprisonment, capital punishment fall under the scope of the thesis. It has been determined that the peak of criminal conduct was reached in the 1740s and 1780s, whereas the lowest number of crimes was recorded in the 1770s. The rural environment featured a higher prevalence of criminal activity. However, a number of crimes committed in Vilnius significantly increased in the final third of the century. The study revealed that the most common crimes were homicide, bodily injury, pain infliction and domain raids; others were less... [to full text]

Based on the example of Vilnius district, the thesis attempts to analyse violent crimes and punishments of the nobility in the Grand Duchy of Lithuania in the 18th century. It reveals the structure of crimes: statistics, motives, criminal environment, social composition of victims and criminals, level of violence, theory and practice of punishments. The study of criminal conduct of the nobility as the leading social class provides the opportunity to take a glance at the society of that time; the thesis analyses its conflicts and ways of their solving, relations within the noble class and with other social classes. The major source of the thesis is castle court and land court books of Vilnius district. The thesis analyses violent crimes: homicide, bodily injury, pain infliction (murders, contusions, duels and others), illegal imprisonment, sexual violence, estate raids, city household attacks, robbery. Sentences of deprivation of honour, exile, tower imprisonment, capital punishment fall under the scope of the thesis. It has been determined that the peak of criminal conduct was reached in the 1740s and 1780s, whereas the lowest number of crimes was recorded in the 1770s. The rural environment featured a higher prevalence of criminal activity. However, a number of crimes committed in Vilnius significantly increased in the final third of the century. The study revealed that the most common crimes were homicide, bodily injury, pain infliction and domain raids; others were less... [to full text] / Disertacijoje, remiantis Vilniaus pavieto pavyzdžiu, nagrinėjami smurtiniai bajorijos nusikaltimai ir bausmės XVIII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Darbe atkleidžiama nusikaltimų struktūra: statistika, priežastys, erdvė, socialinė aukų bei nusikaltėlių sudėtis, smurto laipsnis, bausmių teorija ir praktika. Per bajorijos kaip valdančiojo luomo nusikalstamumo tyrimą siekiama pažvelgti į to meto visuomenę, tiriami jos konfliktai ir jų sprendimų būdai, bajorijos santykiai tarpusavyje ir su kitais luomais. Pagrindinis darbo šaltinis – Vilniaus pavieto pilies ir žemės teismų knygos. Disertacijoje nagrinėjami smurtiniai nusikaltimai: gyvybės atėmimo, kūno sužalojimo, skausmo suteikimo nusikaltimai (nužudymai, sumušimai, dvikovos ir kiti), nelegalus įkalinimas, seksualinė prievarta, valdų antpuoliai, miesto namų užpuolimai, plėšimas. Tiriamos garbės atėmimo, ištrėmimo, bokšto kalėjimo, mirties bausmės. Nustatyta, kad aukščiausias nusikalstamo pakilimas buvo penktame ir devintame XVIII a. dešimtmečiuose, mažiausiai nusikaltimų užfiksuota aštuntame dešimtmetyje. Daugiausia nusikaltimų vyko kaimo erdvėje. Paskutiniame amžiaus trečdalyje nusikaltimų Vilniuje skaičius smarkiai išaugo. Nustatyta, kad dažniausi nusikaltimai buvo gyvybės atėmimo, kūno sužalojimo, skausmo suteikimo nusikaltimai bei valdų antpuoliai, kiti buvo retesni. Nors Lietuvos Statuto nuostatos buvo griežtos, teisminė ir policinė kontrolė šalyje nebuvo stipri. Daugelis nusikaltimų nebūdavo išaiškinami, o... [toliau žr. visą tekstą]

Baigiamojo darbo tikslas yra išnagrinėti buitinių nužudymų kriminalistinės charakteristikos elementus ir nustatyti jos reikšmę nusikaltimų tyrimui. Buitinių nužudymų kriminalistinė charakteristika yra mokslinis teorinis modelis, apimantis tam tikrą informaciją, kurią naudojant galima pasiekti gerų tyrimo rezultatų. Iš tyčinių nužudymų, kaip atskirą nužudymų porūšį galime išskirti buitinius nužudymus, tai labiausiai paplitęs nužudymų porūšis. Buitinių nužudymų kriminalistinės charakteristikos struktūra sudaryta iš elementų, kurie išreikšti požymių visuma, atsispindinčių šio nužudymo porūšio elementuose, kurių pagrindu galima sudaryti atitinkamas prielaidas pasirenkant optimalius kriminalistinius metodus, priemones ir būdus nusikaltimų išaiškinimui, tyrimui. Buitinių nužudymų kriminalistinės charakteristikos sistemą, sudaro šie elementai: asmuo, padaręs buitinį nužudymą; buitinio nužudymo situacija; nukentėjusysis – nusikaltimo pasikėsinimo dalykas; buitinių nužudymų būdai. Praktinė buitinių nužudymų charakteristikos reikšmė yra tai, kad tyrėjas padaryto nužudymo atveju nustatęs net vieną ar keletą nužudymo elementų ir sulyginęs juos su turimomis tipinėmis nusikaltimų charakteristikomis gali sudaryti bendrą vaizdą apie tiriamą nusikaltimą, o tai palengvins jo atskleidimą. / The purpose of my degree work is the analysis of crime detection elements of household murders, as finding-out of his value for investigation of crimes. Crime detection analysis of household murders is scientific theoretical model containing some information, using which it is possible to reach good results in investigation. From deliberate crimes as separate subspecies of murders it is possible to allocate household murders which are the most widespread subspecies. The structure of household murders crime detection characteristics will consist of components, which means and ways for disclosing crimes are set of the attributes reflected in elements of subspecies of this murder on the basis of which it is possible to form corresponding preconditions choosing optimum crime detection methods, their investigation. The system of household murders crime detection characteristics, in my opinion, should consist of the following elements: the person who has made household murder; a situation of household murder; suffering - as object of a crime; ways of fulfillments of household murders. Practical value of the characteristic of household murders will be, that the inspector in case of the committed murder having established one or several elements of murder and having compared them with available typical characteristics of murders, can make the general opinion on the perfect crime, that will facilitate his investigation.

In the last decade the fight against terrorism was carried out not only by measures indicated in national criminal procedure laws or international treaties outlining measures in the fight against terrorism, but also using military forces and carrying out military measures. Thus the dissertation aims to establish when and to what extent is the international humanitarian law (hereinafter – IHL) applied in the fight against terrorism, that is, to analyze in what cases the fight against terrorism amounts to armed conflict, what is the status of terrorists taking part in the armed conflict according to IHL, and to evaluate in the light of IHL principles and rules the specific measures taken against terrorists. Firstly the dissertation analyses the question of the definition of terrorism and proposes a possible definition of this phenomenon. Further on the dissertation analyzes the instances when the IHL rules are applied in the fight against terrorism, that is, when such situation amounts to an armed conflict, and evaluates the main criteria of armed conflict – intensity and organization – and their application in the fight against terrorism. The dissertation also explores the questions of the status of terrorists taking part in an armed conflict, distinguishing those taking part in international and non-international armed conflicts, and exploring the criteria for the direct participation in hostilities for such persons. Finally, the dissertation analyzes the specific measure of... [to full text] / Pastaraisiais dešimtmečiais kovą su terorizmu pradėta vykdyti ne tik pasitelkiant nacionaliniuose baudžiamojo proceso įstatymuose ar tarptautinėse sutartyse, skirtose kovai su terorizmu, numatytas priemones, tačiau ir naudojant karines pajėgas bei atliekant karinius veiksmus. Taigi disertacijoje iškeliamas tikslas nustatyti, kada ir kokiu mastu taikoma tarptautinė humanitarinė teisė (toliau – THT) kovoje su terorizmu, tai yra, ištirti, kokiais atvejais kova su terorizmu laikytina ginkluotu konfliktu, koks yra teroristų, dalyvaujančių ginkluotame konflikte, statusas pagal THT ir atsižvelgiant į THT normas įvertinti specifines kovos priemones, naudojamas kovojant su teroristais. Pirmiausiai disertacijoje analizuojamas terorizmo apibrėžimo klausimas ir pateikiamas galimas terorizmo apibrėžimas. Toliau disertacijoje vertinama, kuriais atvejais kovojant su terorizmu bus taikomos THT normos, tai yra, kada kova su terorizmu prilygsta ginkluotam konfliktui, tiriami ginkluoto konflikto intensyvumo ir organizuotumo kriterijai ir jų taikymas kovos su terorizmu situacijose. Disertacijoje taip pat tiriama, koks yra teroristų, dalyvaujančių ginkluotame konflikte, statusas pagal THT, išskiriant tarptautiniuose ir netarptautiniuose ginkluotuose konfliktuose dalyvaujančius asmenis, taip pat išsamiai išanalizuojant asmenų tiesioginio dalyvavimo ginkluotame konflikte kriterijus. Galiausiai disertacijoje tiriama specifinė kovos su terorizmu priemonė – tikslinių nužudymų, ypač naudojant... [toliau žr. visą tekstą]

Magistro darbo objektas – dienraščių „Lietuvos rytas” ir „Respublika“ publikacijos apie smurtinius nusikaltimus, skelbtos 2008 m. Darbo tikslas – atskleisti smurtinių nusikaltimų pateikimo tvarkaraštį ir dėsningumus dienraščiuose „Lietuvos rytas“ ir „Respublika“. Darbo uždaviniai – aptarti kriminalinių naujienų atrankos kriterijus, atlikti kiekybinę pranešimų apie smurtinius nusikaltimus analizę ir palyginti nagrinėjamų dienraščių pateikiamą kriminogeninės situacijos vaizdą su realia situacija. Darbo metodai – teorinė analizė, turinio analizė, lyginamoji analizė. Darbas bus naudingas tolesniems smurtinės informacijos poveikio auditorijai, kriminalinių temų tvarkaraščio nustatymo, kriminalinio turinio žiniasklaidos pranešimų tyrinėjimams. / Object of this study – homicide stories in dailies „Lietuvos rytas“ and „Respublika“ in year 2008. The aim of the study – is to determinate, if homicide stories were reported disproportionately compared to their incidence in official crime statistics. A content analysis of crime stories in Lithuanian dailies „Lietuvos Rytas” (the biggest mainstream daily) and „Respublika” (the second biggest newspaper), published in year 2008, was compared to statistics of crime in Lithuania in the same year to see if this crime coverage produces an agenda setting effect.