Disertacijoje, remiantis Vilniaus pavieto pavyzdžiu, nagrinėjami smurtiniai bajorijos nusikaltimai ir bausmės XVIII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Darbe atkleidžiama nusikaltimų struktūra: statistika, priežastys, erdvė, socialinė aukų bei nusikaltėlių sudėtis, smurto laipsnis, bausmių teorija ir praktika. Per bajorijos kaip valdančiojo luomo nusikalstamumo tyrimą siekiama pažvelgti į to meto visuomenę, tiriami jos konfliktai ir jų sprendimų būdai, bajorijos santykiai tarpusavyje ir su kitais luomais. Pagrindinis darbo šaltinis – Vilniaus pavieto pilies ir žemės teismų knygos. Disertacijoje nagrinėjami smurtiniai nusikaltimai: gyvybės atėmimo, kūno sužalojimo, skausmo suteikimo nusikaltimai (nužudymai, sumušimai, dvikovos ir kiti), nelegalus įkalinimas, seksualinė prievarta, valdų antpuoliai, miesto namų užpuolimai, plėšimas. Tiriamos garbės atėmimo, ištrėmimo, bokšto kalėjimo, mirties bausmės. Nustatyta, kad aukščiausias nusikalstamo pakilimas buvo penktame ir devintame XVIII a. dešimtmečiuose, mažiausiai nusikaltimų užfiksuota aštuntame dešimtmetyje. Daugiausia nusikaltimų vyko kaimo erdvėje. Paskutiniame amžiaus trečdalyje nusikaltimų Vilniuje skaičius smarkiai išaugo. Nustatyta, kad dažniausi nusikaltimai buvo gyvybės atėmimo, kūno sužalojimo, skausmo suteikimo nusikaltimai bei valdų antpuoliai, kiti buvo retesni. Nors Lietuvos Statuto nuostatos buvo griežtos, teisminė ir policinė kontrolė šalyje nebuvo stipri. Daugelis nusikaltimų nebūdavo išaiškinami, o... [toliau žr. visą tekstą] / Based on the example of Vilnius district, the thesis attempts to analyse violent crimes and punishments of the nobility in the Grand Duchy of Lithuania in the 18th century. It reveals the structure of crimes: statistics, motives, criminal environment, social composition of victims and criminals, level of violence, theory and practice of punishments. The study of criminal conduct of the nobility as the leading social class provides the opportunity to take a glance at the society of that time; the thesis analyses its conflicts and ways of their solving, relations within the noble class and with other social classes. The major source of the thesis is castle court and land court books of Vilnius district. The thesis analyses violent crimes: homicide, bodily injury, pain infliction (murders, contusions, duels and others), illegal imprisonment, sexual violence, estate raids, city household attacks, robbery. Sentences of deprivation of honour, exile, tower imprisonment, capital punishment fall under the scope of the thesis. It has been determined that the peak of criminal conduct was reached in the 1740s and 1780s, whereas the lowest number of crimes was recorded in the 1770s. The rural environment featured a higher prevalence of criminal activity. However, a number of crimes committed in Vilnius significantly increased in the final third of the century. The study revealed that the most common crimes were homicide, bodily injury, pain infliction and domain raids; others were less... [to full text]

Based on the example of Vilnius district, the thesis attempts to analyse violent crimes and punishments of the nobility in the Grand Duchy of Lithuania in the 18th century. It reveals the structure of crimes: statistics, motives, criminal environment, social composition of victims and criminals, level of violence, theory and practice of punishments. The study of criminal conduct of the nobility as the leading social class provides the opportunity to take a glance at the society of that time; the thesis analyses its conflicts and ways of their solving, relations within the noble class and with other social classes. The major source of the thesis is castle court and land court books of Vilnius district. The thesis analyses violent crimes: homicide, bodily injury, pain infliction (murders, contusions, duels and others), illegal imprisonment, sexual violence, estate raids, city household attacks, robbery. Sentences of deprivation of honour, exile, tower imprisonment, capital punishment fall under the scope of the thesis. It has been determined that the peak of criminal conduct was reached in the 1740s and 1780s, whereas the lowest number of crimes was recorded in the 1770s. The rural environment featured a higher prevalence of criminal activity. However, a number of crimes committed in Vilnius significantly increased in the final third of the century. The study revealed that the most common crimes were homicide, bodily injury, pain infliction and domain raids; others were less... [to full text] / Disertacijoje, remiantis Vilniaus pavieto pavyzdžiu, nagrinėjami smurtiniai bajorijos nusikaltimai ir bausmės XVIII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Darbe atkleidžiama nusikaltimų struktūra: statistika, priežastys, erdvė, socialinė aukų bei nusikaltėlių sudėtis, smurto laipsnis, bausmių teorija ir praktika. Per bajorijos kaip valdančiojo luomo nusikalstamumo tyrimą siekiama pažvelgti į to meto visuomenę, tiriami jos konfliktai ir jų sprendimų būdai, bajorijos santykiai tarpusavyje ir su kitais luomais. Pagrindinis darbo šaltinis – Vilniaus pavieto pilies ir žemės teismų knygos. Disertacijoje nagrinėjami smurtiniai nusikaltimai: gyvybės atėmimo, kūno sužalojimo, skausmo suteikimo nusikaltimai (nužudymai, sumušimai, dvikovos ir kiti), nelegalus įkalinimas, seksualinė prievarta, valdų antpuoliai, miesto namų užpuolimai, plėšimas. Tiriamos garbės atėmimo, ištrėmimo, bokšto kalėjimo, mirties bausmės. Nustatyta, kad aukščiausias nusikalstamo pakilimas buvo penktame ir devintame XVIII a. dešimtmečiuose, mažiausiai nusikaltimų užfiksuota aštuntame dešimtmetyje. Daugiausia nusikaltimų vyko kaimo erdvėje. Paskutiniame amžiaus trečdalyje nusikaltimų Vilniuje skaičius smarkiai išaugo. Nustatyta, kad dažniausi nusikaltimai buvo gyvybės atėmimo, kūno sužalojimo, skausmo suteikimo nusikaltimai bei valdų antpuoliai, kiti buvo retesni. Nors Lietuvos Statuto nuostatos buvo griežtos, teisminė ir policinė kontrolė šalyje nebuvo stipri. Daugelis nusikaltimų nebūdavo išaiškinami, o... [toliau žr. visą tekstą]

Ketverių metų“ seimo metu buvo nutarta dėl administracinio Vilniaus vaivadijos padalijimo. Tačiau galutinai apskritis buvo suformuota 1792 m. Ašmenos apskritis buvo padalinta išilgai Neries upės. Jos pietinė dalis liko Ašmenos apskričiai, o iš jos šiaurinės dalies buvo sudaryta nauja Užnerio apskritis su centru Pastovyje. Naujoji apskritis priklausė Vilniaus gubernijai. Sekantis administraciniai pasikeitimai vyko 1839 m. ir tęsesi iki 1843 m. Apskritis buvo padidinta ir pakeitė savo pavadinimą į Švenčionių apskritį. Apskritis buvo sudaryta iš vieno dekanato kuris 1829 m. skilo į Švenčionių ir Svyrių. Užnerio apskrities bajorai po trečiojo valstybės padalijimo pradėjo įrodinėti savo kilmė, be abėjo toks pat procesas vyko ir kitose gubernijos apskritise. Dauguma turtingų bajorų, pasirupino kilmės įrodymais iki 1830-31 m. O smulkieji bajorai, dėl liešų trukumo ir tinkamų dokumetų stokos nebegalėjo to padaryti. Del to didesnė jų dalis po sukilimo buvo eliminuota iš luomo. Bajoriškos valdos skyrėsi savo dydžių, atnešamų pelnų ir valstiečių dydži��. Apskrityje vyravo vidutinių bajorų valdos, kurios siekė iki 1000 dešimtinių. Nagrinėjant bažnytinės metrikas, sužinome, apie bajorų užrašymo būdus, kaip kunigai, juos įrašydavo i metrikas. Per 23 metus apskrityje gimė 5271 bajorų vaikas, tarp jų 55,2 procento berniukų ir 44, 8 mergaičių. Nagrinėjant nesantuokinius vaikus, paaiškėjo, jog jie dažnaiusiai gimdavo smulkiųjų bajorų šeimose. Daugiausia bajorų gimdavo kaimuose o mažiausiai... [toliau žr. visą tekstą] / During the four-year Parliament governance, it was decided for administrational division of Vilnius region. However, finally, this region was formed in 1792. Ašmena region was divided along Neris River. Its south part was left for Ašmena region and a new Užneris region of its north part with center in Pastovis was established. This new region belonged to Vilnius government. The later administrational changes were performed in 1839 and they continued up to 1843. This region was expanded and its name was changed into Švenčionys region. The region contained one deanery, which splitted into Švencionys and Svyriai in 1829. The nobles of Užneris region after the third division of the country started proving their origin. The same phenomenon happened in the others regions of the government. The majority of the rich nobles had taken care of the origin evidences before 1830-31. Small nobles could not do that due to lack of resources and documents. Because of the absence of the documents they were eliminated of the noble estate after the revolt. The nobles’ possessions were different in size, benefits and number of rustics. In this region, the biggest part of the average nobles prevailed that reached up to 1000 tithes. While anlysing church metrics, we get to know the information about the way the nobles were inscribed into metrics. It was born 5271 children of nobles over 23 years in the region; 55,2 percent of boys and 44,8 percent of girls. Irregular children were born mostly in... [to full text]