Baigiamojo darbo tikslas yra išnagrinėti buitinių nužudymų kriminalistinės charakteristikos elementus ir nustatyti jos reikšmę nusikaltimų tyrimui. Buitinių nužudymų kriminalistinė charakteristika yra mokslinis teorinis modelis, apimantis tam tikrą informaciją, kurią naudojant galima pasiekti gerų tyrimo rezultatų. Iš tyčinių nužudymų, kaip atskirą nužudymų porūšį galime išskirti buitinius nužudymus, tai labiausiai paplitęs nužudymų porūšis. Buitinių nužudymų kriminalistinės charakteristikos struktūra sudaryta iš elementų, kurie išreikšti požymių visuma, atsispindinčių šio nužudymo porūšio elementuose, kurių pagrindu galima sudaryti atitinkamas prielaidas pasirenkant optimalius kriminalistinius metodus, priemones ir būdus nusikaltimų išaiškinimui, tyrimui. Buitinių nužudymų kriminalistinės charakteristikos sistemą, sudaro šie elementai: asmuo, padaręs buitinį nužudymą; buitinio nužudymo situacija; nukentėjusysis – nusikaltimo pasikėsinimo dalykas; buitinių nužudymų būdai. Praktinė buitinių nužudymų charakteristikos reikšmė yra tai, kad tyrėjas padaryto nužudymo atveju nustatęs net vieną ar keletą nužudymo elementų ir sulyginęs juos su turimomis tipinėmis nusikaltimų charakteristikomis gali sudaryti bendrą vaizdą apie tiriamą nusikaltimą, o tai palengvins jo atskleidimą. / The purpose of my degree work is the analysis of crime detection elements of household murders, as finding-out of his value for investigation of crimes. Crime detection analysis of household murders is scientific theoretical model containing some information, using which it is possible to reach good results in investigation. From deliberate crimes as separate subspecies of murders it is possible to allocate household murders which are the most widespread subspecies. The structure of household murders crime detection characteristics will consist of components, which means and ways for disclosing crimes are set of the attributes reflected in elements of subspecies of this murder on the basis of which it is possible to form corresponding preconditions choosing optimum crime detection methods, their investigation. The system of household murders crime detection characteristics, in my opinion, should consist of the following elements: the person who has made household murder; a situation of household murder; suffering - as object of a crime; ways of fulfillments of household murders. Practical value of the characteristic of household murders will be, that the inspector in case of the committed murder having established one or several elements of murder and having compared them with available typical characteristics of murders, can make the general opinion on the perfect crime, that will facilitate his investigation.

Disertacinio darbo temos aktualumas. Statistiniai duomenys, leidžiantys teigti, kad korupcinių veikų mastas Lietuvoje mažas, prieštarauja sociologinių tyrimų rezultatams, anot kurių, korupcijos faktų Lietuvoje yra labai daug , kas reikalauja šio reiškinio mokslinės analizės. Temos aktualumą grindžia ir korupcijos reiškiniui būdingas latentiškumas, šio reiškinio dinamika, formų, pasireiškimo sričių, subjektų, dalyko kaita, be to, tikslios ir aiškios korupcijos sąvokos, kurią būtų lengviau taikyti teisėkūroje, viešojo administravimo institucijų praktikoje, ją geriau suvoktų visuomenė, lengviau būtų deramai taikyti antikorupcinius įstatymus, stoka. Atsižvelgiant į tai, kad formuojant teisinės sistemos modelį, svarbiausios yra teisės sampratos, teisės doktrinos problemos, disertacijoje pabrėžiama, kad, visų pirma, kuriant nacionalinę antikorupcinių įstatymų bazę ir teisės normose apibrėžiant korupcines veikas, negalima apsiriboti vien tik teisės aktų keitimu kitais, o būtina išsiaiškinti žmonių teisinio mąstymo principus, visuomenės vertybių sistemą ir kriterijus, ir tik po to pereiti prie socialinių reiškinių objektyvizacijos ribų nustatymo teisės normose ir jų įgyvendinimo. Atitinkamai disertacijos įvade konstatuojama, kad efektyvinant korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimą, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas kriminalistikos mokslui, nes suvokimas, jog korupcija yra sudėtinga socialinė, ekonominė, politinė, teisinė, kultūrinė, moralinė problema, kurią reikia spręsti... [toliau žr. visą tekstą] / The Relevance of the Topic of the Dissertation Work. The statistical data allowing stating that the extent of corruption acts is small in Lithuania disagree with the results of the sociology researches according to which there are a lot of facts of corruption in Lithuania , what requires the scientific analysis of this phenomenon. The relevance of the topic is grounded by the latency which is characteristic to corruption, dynamics of this phenomenon, the change of the forms, manifestation spheres and the subject, besides, the lack of the adequate and lucid concept of corruption which could be easier applied in the legislation and the practice of the institutions of public administration, and which could be easier perceived by the society and it would be easier to apply properly anti-corruption laws. In respect that when forming the model of the legal system, the most important are the law concepts, the problems of law doctrine, it is emphasized in the dissertation that, first of all, when creating the national base of the anti-corruption laws and determining the corruption acts in the rules of law, we should not restrict ourselves only to the change of legal acts, but it is necessary to find out the principles of people’s legal thinking, the value system and the criteria of the society, and only then pass on to the determination of the materialization limits of social phenomena in the rules of law and their implementation. Respectively, it is stated in the introduction of... [to full text]

Gėluvos regioninis aukštas buvo išskirtas 2-oje Baltijos stratigrafų konferencijoje 1993 metais, kuri vyko Vilniuje, Lietuvoje, spausdintoje medžiagoje (Paškevičius ir kt., 1994). Anksčiau, kaip savarankiškas stratigrafinis padalinys, buvo vadinamas sluoksniais su Euripterus (Schmidt, 1891) ir šie sluoksniai buvo koreliuojami su apatine ludlovio dalimi. Vėliau šie sluoksniai buvo pavadinti Rootsikülos vardu (Bekker, 1925). Rootsikülos regioninio aukšto stratotipas buvo nebeegzistuojamame Viitos karjere (Sidaravičienė, 1999). Neostratotipas buvo išskirtas Vesiku upelio atodangoje prie Rootsikülos kaimo, o hipostratotipas – Kipio gręžinio 25,6 – 53,6 m intervale (Эйнасто, 1970). Rootsikülos regioninis aukštas yra išskirtas sėklavandenėse facijose kur vyrauja sluoksniuoti lagūniniai dolomitai, dolomitai su biodurbacijomis, sluoksniuoti stromatolitai ir stambenuolaužinės klintys. Rootsikülos regioninio aukšto ribos buvo išskirtos remiantis sedimentacijos cikliškumais. Rootsikülos regioninio aukšto pjūvis Estijoje neturi koreliacinių požymių, būtinų chronostratigrafiniam padaliniui, stratotipas yra laguninėse facijose, pjūvyje yra randamos stratigrafinės pertraukos ir spragos. Dėl pertraukų, spragų ir nepilnų geologinių pjūvių, regioninio aukšto ribos visame baseine ir jų koreliacijos yra neaiškios, ribos ir apimtis globalioje graptolitėje stratigrafineje skalėje nesikoreliuoja su biozonu ribomis ir apimtimis. Trūkstant tikslios regioninio... [toliau žr. visą tekstą] / The regional horizon of Geluva has been characterized in the written materials (Paškevičius and others, 1994) of the second conference of Baltic stratigraphists which took place in Vilnius, Lithuania in the year 1993. Earlier it was recognized as a separate stratigraphic element only in conjunction with Euripterus (Schmidt, 1891) layers and those layers were correlated with the lower part of Ludlov. Later on those layers were given the name of Rootsikülos (Bekker, 1925). The stratotype of the regional horizon of Rootsikülos was in the extinct quarry of Viitos (Sidaravičienė, 1999). The neostratotype has been characterized in the exposures of Vesiku stream near the village of Rootsikülos, the hipostratotype – in the boring of Kipio (interval between 25.6 and 53.6 meters) (Эйнасто, 1970). The regional horizon of Rootsikülos is characterized in shallow-water facies which are being dominated by layered lagoonal dolomites, dolomites containing with bioturbations, by layered stromatopors and coarse-fragmented limestone. The boundaries of this horizon were determined by referencing the cycle of sedimentation. The sectional view of the regional horizon of Rootsikülos in Estonia does not have correlational features that are required for a chronostratigraphic element. The stratotype is in lagoonal facies. The sectional view contains stratigraphic breaks and gaps which, in conjunction with the incomplete geological sectional view, is the cause... [to full text]