Šiuolaikinės visuomenės plėtra neįmanoma be darnaus vystymosi. Darnus vystymasis, orientuotas į vystymąsi be augimo ir aplinkos tausojimą ateities kartoms, tampa kertine visuomenės vystymosi ašimi, todėl darnaus vartojimo tendencijų ir perspektyvų analizė yra aktuali, atsižvelgiant į tai, kad ekonominės, ekologinės ir socialinės problemos ateityje tik dar labiau aštrės, o jų efektyvus sprendimas bus neveiksmingas, jeigu nebus įgyvendinami veiksmai, pagrįsti darnaus vartojimo koncepcija. Šis darbas susideda iš dviejų dalių, išvadų, rekomendacijų, literatūros sąrašo ir priedų. Darbą sudaro teorinė ir tiriamoji dalys. Teorinėje dalyje yra atskleidžiamas poreikis darniam vartojimui šiuolaikinėmis sąlygomis, nagrinėjama darnaus vystymosi koncepcija, analizuojami darnaus vartojimo tendencijas atspindintys rodikliai, atskleidžiamos darnaus vartojimo perspektyvos teoriniu aspektu. Tiriamojoje dalyje atliekama darnaus vartojimo rodiklių analizė Lietuvos tendencijų kitimo kontekste ir Europos Sąjungoje. Remiantis mokslinių, statistinių duomenų ir palyginamosiomis analizėmis, parengtas darnaus vartojimo rodiklių modelis, atspindintis darnaus vartojimo strategijos įgyvendinimą Lietuvoje. Taip pat pateikti pasiūlymai darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimo didinimo sprendimai, kurie realiai gali būti pritaikyti praktiktiniame darnaus vystymosi strategijos įgyvendinime. / Development of modern society is not possible without cohesive development. Cohesive development focused on the development without growing and environmental protection for future generations becomes the cornestone for the social development and therefore the analysis of cohesive consumption tendencies and perspectives is rather topical, considering the fact that economic, ecologic and social problems in the future would only become sharper and their effective solution would not be efficient without the realisation of actions based on the conception of cohesive consumption. This paper comprises two chapters, conclusions, recommendations, list of references and appendices. The paper consists of theoretical and exploratory chapters. In the theoretical chapter, the need for cohesive consumption under modern conditions is revealed, the conception of cohesive development is discussed, indicators reflecting the tendencies of cohesive consumption are analysed, perspectives of cohesive consumption from theoretical aspect are revealed. In the exploratory chapter, the analysis of cohesive consumption indicators is performed in the context of tendency alteration in Lithuania and the European Union. Referring to scientific, statistical data and comparative analyses, the model of cohesive consumption indicators was prepared reflecting the implementation of cohesive consumption strategy in Lithuania. In addition to that, solutions related to increase in the implementation of cohesive... [to full text]

Pagrindinis vykdomos ES sanglaudos politikos tikslas - skirtumų tarp senųjų ir naujųjų narių gyvenimo lygio mažinimas. Sparti ES šalių konvergencija lėmė ne tik naujųjų ES narių spartesnį ekonomikos augimą, bet ir spartų vartojimo didėjimą, kuris kelia didelę grėsmę aplinkos kokybei. Todėl Lietuvos nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje yra suformuluotas bendras strateginis uždavinys, kad augant ekonomikai, poveikis aplinkai turi augti bent perpus lėčiau nei gamyba ir vartojimas. Darbo tikslas - išanalizuoti ES šalių socio-ekonominių ir aplinkosauginių rodiklių konvergencijos procesus, nustatyti Lietuvos socio-ekonominių veiksnių įtaką vartojimui ir įvertinti vartojimo pokyčių poveikį aplinkai bei gyventojų elgsenos palankumą aplinkai lemiančius veiksnius. Darbe kompleksiškai išanalizuoti ES šalių socio-ekonominių bei aplinkosauginių rodiklių konvergencijos procesai. Nustatyta, kad Lietuva pagal visus socio-ekonominius rodiklius artėjo ES senbuvių link, tačiau pagal rūgštinančių medžiagų emisijas net viršijo jų lygį. Spartus išlaidų augimas lėmė esminius vartojimo struktūros pokyčius, kai išlaidos prabangos prekėms augo itin sparčiai ir tai sumažino išaugusio vartojimo poveikį aplinkai. Tiesioginis vartojimo poveikis aplinkai augo žymiai lėčiau (išskyrus transporto taršą) nei vartojimas arba išvis neaugo. Žmonių elgsenos palankumą aplinkai lemia jų bendrųjų vertybių pripažinimas, pagrindinių aplinkos problemų svarbos vertinimas bei pasiryžimas prisiimti atsakomybę už... [toliau žr. visą tekstą] / The most important objective of the ES cohesion policy is the convergence of lifestyle of new and old EU member states. The fast convergences of the EU countries determine not only the fast economic growth in the new members, but also the fast boost in consumption, which endanger the environment. Therefore in Lithuanian national strategy for sustainable development is stated the goal, that in the case of economy growth, the environmental impact should grow at least twice slower than production and consumption The aim of the research - to analyze the convergence of socio-economic and environmental indicators in the EU, to estimate impact of socio-economic factors’ to consumption and to assess environmental impact of consumption and the determinants of environmentally friendly behaviour. In the work were there complexly analyzed the convergence of the socio-economic and environmental indicators in the EU countries. There was evaluated, that Lithuania was catching-up the old EU member states by all investigated socio-economic indicators, however according to emission of acidifying compounds it even exceeded the level of EU15. The fast increase of disposable income determined the changes in Lithuanian consumption structure, when the consumption expenditure for luxury goods grew very fast and it slowed down the growth in environmental impact of increasing consumption. The environmental impact of consumption (except transport) increased considerably slower than consumption or it... [to full text]

The most important objective of the ES cohesion policy is the convergence of lifestyle of new and old EU member states. The fast convergences of the EU countries determine not only the fast economic growth in the new members, but also the fast boost in consumption, which endanger the environment. Therefore in Lithuanian national strategy for sustainable development is stated the goal, that in the case of economy growth, the environmental impact should grow at least twice slower than production and consumption The aim of the research - to analyze the convergence of socio-economic and environmental indicators in the EU, to estimate impact of socio-economic factors’ to consumption and to assess environmental impact of consumption and the determinants of environmentally friendly behaviour. In the work were there complexly analyzed the convergence of the socio-economic and environmental indicators in the EU countries. There was evaluated, that Lithuania was catching-up the old EU member states by all investigated socio-economic indicators, however according to emission of acidifying compounds it even exceeded the level of EU15. The fast increase of disposable income determined the changes in Lithuanian consumption structure, when the consumption expenditure for luxury goods grew very fast and it slowed down the growth in environmental impact of increasing consumption. The environmental impact of consumption (except transport) increased considerably slower than consumption or it... [to full text] / Pagrindinis vykdomos ES sanglaudos politikos tikslas - skirtumų tarp senųjų ir naujųjų narių gyvenimo lygio mažinimas. Sparti ES šalių konvergencija lėmė ne tik naujųjų ES narių spartesnį ekonomikos augimą, bet ir spartų vartojimo didėjimą, kuris kelia didelę grėsmę aplinkos kokybei. Todėl Lietuvos nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje yra suformuluotas bendras strateginis uždavinys, kad augant ekonomikai, poveikis aplinkai turi augti bent perpus lėčiau nei gamyba ir vartojimas. Darbo tikslas - išanalizuoti ES šalių socio-ekonominių ir aplinkosauginių rodiklių konvergencijos procesus, nustatyti Lietuvos socio-ekonominių veiksnių įtaką vartojimui ir įvertinti vartojimo pokyčių poveikį aplinkai bei gyventojų elgsenos palankumą aplinkai lemiančius veiksnius. Darbe kompleksiškai išanalizuoti ES šalių socio-ekonominių bei aplinkosauginių rodiklių konvergencijos procesai. Nustatyta, kad Lietuva pagal visus socio-ekonominius rodiklius artėjo ES senbuvių link, tačiau pagal rūgštinančių medžiagų emisijas net viršijo jų lygį. Spartus išlaidų augimas lėmė esminius vartojimo struktūros pokyčius, kai išlaidos prabangos prekėms augo itin sparčiai ir tai sumažino išaugusio vartojimo poveikį aplinkai. Tiesioginis vartojimo poveikis aplinkai augo žymiai lėčiau (išskyrus transporto taršą) nei vartojimas arba išvis neaugo. Žmonių elgsenos palankumą aplinkai lemia jų bendrųjų vertybių pripažinimas, pagrindinių aplinkos problemų svarbos vertinimas bei pasiryžimas prisiimti atsakomybę už... [toliau žr. visą tekstą]