This master’s paper analysis the unemployment rate and its differentiation in regions. The comparison is made with other Baltic states in order to establish the main differences between the magnitude of index and its regional variation. The paper studies how the speed of labour force reallocation between sectors influences the unemployment rate in Lithuania and estimates whether the Lithuanian data cerrespond to the basic principles of the theories explaining unemployment in transitional economics. A thorough examination of the reasons of the level of differentiation was made which covered three stages. Regions, using cluster analysis, were grouped according to four main economic indicators in three years. It was compared how the changes of distribution relate with the changes of the regional unemployment rates. It was analysed how the unemployment rate depends upon the structure of the employed according to economic activities, also identified the basic economic and social factors having influences on the regional unemployment rates. In this research the perspective dynamics of unemployment rate in Lithuania and its regions are foreseen.

Magistriniame darbe pateikiamas Lietuvos regioninės politikos įgyvendinimo vertinimas. Darbo objektas -regioninė politika. Darbą sudaro trys dalys: teorinė, tyrimo metodologija bei tyrimas ir rezultatai. Pirmoje dalyje nagrinėjama regiono samprata, regionalizacijos procesas, regionų ekonominės plėtros teorijos, regioninės politikos koncepcija bei apžvelgiama Lietuvos regioninė politika. Antroje dalyje pateikiama tyrimo metodologija, remiantys kuria trečioje dalyje atliekamas tyrimas bei pateikiami jo rezultatai. Tyrimo metu buvo įvertinta Lietuvos regionų socialinė-ekonominė padėtis, apžvelgiamos regioninės politikos priemonės bei apibendrintas Lietuvos gyventojų požiūris į vykdomą regioninę politiką. Atliekant teorines regioninės politikos studijas, darbe naudoti mokslinės literatūros ir palyginamosios analizės bei sisteminimo metodai. Empiriniam tyrimui atlikti buvo taikomas statistinių duomenų analizės, kiekybinis (apklausa) duomenų rinkimo metodai. Magistriniame darbe teoriniams ir praktiniams aspektams iliustruoti panaudota 15 paveikslų ir 10 lentelių. Teorinį – metodologinį darbo pagrindą sudaro 45 literatūros šaltiniai lietuvių, anglų ir rusų kalbomis. / The study examines the evaluation of implementation of Lithuanian regional policy. Development and implementation of regional policy is one of the main measures to ensure stable economic development of the country and to reduce disparities among different territories. Regional development of small country such as Lithuania is in fact about national economic development. The major objective of regional development is sustainable creation of jobs, through supporting small and medium sized enterprises, promotion productive investment, improving infrastructure and furthering local development. The thesis consists of three parts: theoretical evaluation, empirical researches methodic, research and its results. In the theoretical evaluation part first analysis question is the concept of region. Then analyze the influence of rationalization on economic development, regional development theories and fundaments of the regional policy. In the theoretical part the principals of Lithuanian regional policy are explained. In the second part, the empirical researches methodic and researches process are explained. In the third part, an empirical research of implementation of Lithuanian regional policy and it’s results are described. To support the main theoretical and practical statements of the thesis and illustrate the outcomes, 15 figures and 10 tables are included. The theoretical – methodological base of the study included 45 references, consisting of Lithuanian, English and Russian... [to full text]

Lietuva 2004 metais tapo ES nare ir nuo to laiko mažinti regioninius skirtumus ir vystyti ekonomikai gauna paramą iš ES struktūrinių fondų. Šiuo metu fondo lėšos skirstomos pagal 2007-2013 metų patvirtintą paramos planą. Šiame darbe buvo analizuojama ar ES parama skirta įvairiems projektams turi įtakos Lietuvos regionų socialinei ir ekonominei plėtrai. Atlikti palyginamieji makroekonominių rodiklių tyrimai parodė, kad skirtumai tarp regionų nesumažėjo. / In 2004 year Lithuania became a member of Europe uninion and began to get support from EU foundations. The main EU foundations goal is to decrease the differences of regions in economical and social aspects. The problem is that it is very hard to decide and to check if this support in real helps to decrease the difference of regions, maybe it has no influence or even has the adverse influence. In my paper work I tried to find out the EU foundations influence for decreasing social and econimical differences between Lithuanian‘ regions. The results are so that Lithuanian government consist with a lot of problems regarding EU foundations, it has confirmed region policy, but there is not fully checked if the support is really used for projects which can help to decreased the social and economical differences between Lithuanian regions. Besides there are more and more research made which shows that if the country do not have strong control of how is making its regional policy, the use of ES foundatios suport can make huge adverse influence for long period.

Disertaciją sudaro įvadas, trys darbo skyriai bei svarbiausios darbo išvados ir pasiūlymai. Darbas remiasi sektorinės sisteminės analizės logika, pagal kurią nagrinėjama depresinių šalies regionų darbo rinkos plėtros problema suprantama kaip visos ūkinės sistemos regioninis ir darbo rinkos problemų pjūvis. Nuo bendriausiųjų temos klausimų aptarimo pirmajame darbo skyriuje – sampratos, klasifikavimo sistemos, konkrečių kriterijų, regionų ir darbo rinkos bei socialinės apsaugos sistemų plėtojimo patirties apibendrinimo – antrajame disertacijos skyriuje pereinama prie nagrinėjamos problemos ypatumus atspindinčių elementų analizės: remiantis statistiniais matematiniais metodais, atmetimo principu atrenkami patikimai, operatyviai probleminę ir depresinę padėtį charakterizuojantys rodikliai. Preliminariai išskirti probleminiai šalies regionai tiriami siekiant identifikuoti veiksnius, turinčius didžiausią įtaką depresinių šalies regionų darbo rinkos raidai. Problemos kompleksinės analizės finalas – trečiajame darbo skyriuje. Čia pagrindžiami depresinių šalies regionų darbo rinkos plėtros sprendimai, kurių kompleksinio taikymo sinergetinis efektas užtikrintų geresnius depresinių šalies regionų, o tuo pačiu ir visos šalies, socialinės ekonominės raidos rezultatus. / The scientific work consists of introduction, three working sections, conclusive findings. This dissertation work is based on the logics of sectoral analysis in accordance with which the analysed problem of labour market development in depressed regions of the country is understood as a regional cross-section of the entire economic system and of labour market problems. Starting with a discussion of the most general issues of the topic in the first working section – concept, classification system, generalisation of particular criteria, experience in the development of regions, labour market and social security systems, the author comes to the analysis of elements reflecting the peculiarities of the problem at issue, i.e., based on statistic mathematical methods and elimination principle, indicators are selected for reliable and operative characterisation of problematic and depressed situations. Pre-identified problematic regions of the country are further analysed in order to identify factors that have the biggest influence on the labour market development in depressed regions of the country. The complex analysis of the problem is finalised in the third working section of the dissertation which contains justification of the solutions for the labour market development in the depressed regions. Synergy effects of complex application of such solutions would ensure better results of the socio-economic development in the depressed regions and, at the same time, in the whole country... [to full text]

Systematic analysis of the labour market in depressed regions of the country and justification of complex measures for the development thereof. / Remiantis sistemine depresinių šalies regionų analize, pagrįstas šių regionų darbo rinkos plėtojimo priemonių kompleksas.

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjama Lietuvos regionų socialinė raidos netolygumai ir jų kitimo tendencijos. Baigiamąjį darbą sudaro dvi dalys. Pirmoje dalyje nagrinėjama regioninės politikos samprata ir regionų socialinės raidos netolygumų priežastys teoriniu aspektu. Analizuojami pagrindiniai Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktai, reglamentuojantys regionų plėtrą. Antroje dalyje atlikta regionų socialinės raidos netolygumų sveikatos apsaugos, nedarbo, teisėsaugos, švietimo bei kultūros srityse statistinė analizė ir vertinimas. Pagrindinis tyrimo tikslas- įvertinti regionų socialinės raidos netolygumus ir jų kaitą. Tyrimu nustatyta, kad socialinės raidos netolygumai pasireiškia visose analizuojamose srityse ir turi tendenciją didėti. / Bachelor‘s thesis researches the social development of Lithuanian regional disparities and their trends. The final work consists of two parts. The first part deals with the concept of regional policy and regional imbalances in social development causes a theoretical point of view. Analyses the main Lithuanian and European Union legislation on regional development. The second part made of regional social development disparities in health, unemployment, law enforcement, education and culture, statistical analysis and evaluation. The main aim of the research - to assess the regional disparities in social development and change. The research found that disparities in social development occurs in all analyzed areas, and has a tendency to increase.

Submitted by Marcelo Andrade Silva (marcelo.andradesilva@ufpe.br) on 2015-03-04T17:44:51Z No. of bitstreams: 2 dissertacao Maria Isabel Meunier Ferraz versao biblioteca.pdf: 1442130 bytes, checksum: d78be5330df5a1dd9a60525de7aaae31 (MD5) license_rdf: 1232 bytes, checksum: 66e71c371cc565284e70f40736c94386 (MD5) / Made available in DSpace on 2015-03-04T17:44:51Z (GMT). No. of bitstreams: 2 dissertacao Maria Isabel Meunier Ferraz versao biblioteca.pdf: 1442130 bytes, checksum: d78be5330df5a1dd9a60525de7aaae31 (MD5) license_rdf: 1232 bytes, checksum: 66e71c371cc565284e70f40736c94386 (MD5) Previous issue date: 2012 / Embora seja um lugar-comum falar-se em “identidade latino-americana”, poucas pesquisas políticas foram feitas no sentido de medir essa identidade, entender seu conteúdo e investigar seu papel na construção da região. Particularmente, estudos sobre a integração regional na América Latina ou do Sul tendem a negligenciar discursos identitários e sua relação com questões de poder e interesses. Partindo de perspectiva discursiva do estudo identitário, o presente trabalho busca demonstrar como a construção social da integração da América do Sul se dá através de práticas comunicativas voltadas para forjar uma identidade regional. Utilizando-se de método discursivo quali-quantitativo, a pesquisa examina discursos de chefes de Estado e ministros das Relações Exteriores sul-americanos no quadro de institucionalização da União das Nações Sul-Americanas (UNASUL), bem como as normas que regem a organização. A hipótese testada é que os líderes nacionais proativamente promovem processos discursivos de identificação social na construção da UNASUL, embora as narrativas identitárias variem entre os países segundo os valores aos quais são relacionadas. A pesquisa procura assim mover-se para além de um entendimento do discurso identitário como a mera expressão de interesses exógenos, dentro de um marco teórico construtivista e neo-institucionalista discursivo. Nesse contexto, empenha-se em mapear os discursos da integração regional sul-americana desde 2000, identificar o uso de construções identitárias alternativas (“latino-americana” e “sul-americana”), observar a que símbolos e valores essas identidades coletivas são associadas e como se relacionam com as nacionais, e finalmente analisar como essas construções se inserem no contexto institucional da Unasul. As conclusões apontam para a consideração da Unasul como uma formação discursiva de mediação entre o discurso sul-americanista em comum e o discurso baseado nos interesses nacionais.

Approaching towards the global information society, the development of information technologies in the Lithuanian regions in which there is a high level of digital divide becomes very topical. To develop the topic of the paper, the analysis of literary sources, legal documents, projects under implementation was carried out and qualitative questionnaire of experts was done. Having analysed the e-government situation, factors constructing digital divide, the present policy of the development of information technologies and the projects under implementation, solution models enabling to integrate separate regions successfully were suggested.

Disertacijos objekto tyrimo strategija remiasi keturiais kriterijais. Pirma, fenomeno ir jo raidos tyrimo. Antra, tyrimas nėra apribojamas tik šiandieninės Lietuvos Respublikos teritorija. Trečia, tiriamoji problema ir keliami klausimai interpretuojami apimant platesnį spektrą europinės istoriografijos pavyzdžių, kurie įgalina lyginamojoje perspektyvoje kontekstualizuoti egzistavusios vietinės socialinės tikrovės ypatumus, ieškoti sąryšio / skirties, bendros raidos taškų tarp skirtinguose regionuose egzistavusių fenomenų. Ketvirta, į tiriamąjį objektą žvelgiama kaip į daugiasluoksne struktūra pasireiškusį fenomeną. Tokiu būdu bandoma ieškoti naujų teorinių prieigų, neapsiribojant vien tik tradiciniu istoriniu pasakojimu. Disertacijos tyrimo objektas – pilis kaip kokybiškai, priklausomai nuo sociopolitinių sąlygų, kintantis reiškinys. Pilis suvokiama kaip Viduramžių ir ankstyvųjų Naujųjų laikų visuomenės teritorinis, socialinis, simbolinis, teisinis ir reprezentacinis fenomenas. Kartu pilis suprantama kaip integrali socialinės tikrovės dalis, todėl interpretuotina tik siejant ją su visuomene, jos transformacijomis ir veikla, kintančiomis geopolitinėmis aplinkybėmis. Pilis apibrėžiama kaip struktūra atsispiriant nuo trijų pjūvių: teritorijos (a), visuomenės (b), galios-valdžios (c). Pilis aiškinama kaip teritoriją telkiantis ir formuojantis branduolys, tokiu būdu erdvė ilgainiui buvo transformuojama į aiškią ir savo ribas turinčią teisiškai, administraciškai, ūkiškai pavaldžią... [toliau žr. visą tekstą] / The strategy of research into the dissertation object is based on four criteria. First, it is a study of a phenomenon and its development. Second, the study is not confined to the present territory of the Republic of Lithuania. Third, the research problem and questions raised are interpreted in a broader light of examples from the European historiography, which enable to contextualise past features of the local social reality and search for similarities and/or differences as well as common points in the development of the phenomena which existed in different regions. Fourth, the object under analysis is perceived as a phenomenon with a multifaceted structure. Therefore, an attempt is made to look for new theoretical approaches rather than limit oneself to a traditional historical narrative. Historiography has seen attempts to disclose the development of society, uneven social structure, its specific features, etc. through the analysis of one phenomenon. However, this is only possible by looking at that phenomenon from different perspectives and analysing it as a product of different spheres of social reality, because focusing on a single aspect of the phenomenon limits the possibilities for interpretation which would reveal the multifunctional nature of the phenomenon and uneven trajectories of its development. The phenomenon of the castle is one of those problems which has not been analysed systematically and consistently. The existing historiography has mostly perceived... [to full text] / Man versteht die Burg als ein sich mit der Zeit und in einem bestimmten Raum veränderndes soziopolitisches Phänomen. Dieses Phänomen hatte verschiedene Besonderheiten, die von der konkrete Gesellschaft beeinflusst worden sind. Deshalb ist es sehr wichtig zu betonen, dass Großfürstentum Litauen in seiner räumlichen und territoriellen Lage sehr heterogen war, d.h., dass Sozialstruktur von verschiedener Staatsterritorien auch sehr unterschiedlich war. Dies lässt uns behaupten, dass wir nicht über Burgphänomen, sondern über Burgphänomene sprechen sollen. Diese Annahme supponiert solche methodische Ausgangspunkte: • Vergleichende (diachrone und synchrone) Perspektive • Strukturalistische Perspektive Die Burg war ein Teil der damaligen Gesellschaft und der Ausdruck der Sozialrealität, deswegen soll man aufmerksam sein und verschiedene Phänomenentwicklungen beachten, weil jeder Raum und jedes Territorium seine eigene Sozialstruktur hatte. (Laut Henri Lefebvre: „Jede Gesellschaft (...) produziert einen ihr eigenen Raum“). Zweifelsohne beeinflusste sie die Entwicklung der Burg. Als einer der methodischen Ansätze man kann also das Phänomen der Gleichzeitigkeit des Ungleichzeitigen Phänomen nennen. Besondere Konzentrierung an den Raum und ihrer Heterogenität in der Geschichte (R. Koselleck).