Šio darbo tikslas yra ištirti Telšių miesto ilgalaikių bedarbių dalyvaujančių profesinių mokymų programoje situaciją, įvertinti jų motyvaciją bei išsiaiškinti ilgalaikių bedarbių ir su jais dirbančių ekspertų požiūrį į profesinius mokymus ir jų teikiamą naudą. Tyrime dalyvavo Telšių miesto ilgalaikiai bedarbiai, kurie registruoti Telšių teritorinėje darbo biržoje ir tie, kurie neregistruoti. Visi respondentai dalyvauja ar dalyvavo profesiniuose mokymuose. Respondentai buvo atrinkti tikslinės atrankos būdu. Tyrimo metodas – anketinė apklausa, kurios metu apklausta 68 ilgalaikiai bedarbiai bei 16 ekspertų, dirbančių su ilgalaikiais bedarbiais. Pirmiausia šiame darbe apžvelgiama ilgalaikio nedarbo teorinės prielaidos: aptariama ilgalaikio nedarbo sąvoka, ilgalaikių bedarbių situacijos Lietuvos darbo rinkoje raida. Aprašomos ilgalaikio nedarbo priežastys ir pasekmės bei ilgalaikio nedarbo mažinimo galimybės. Trečioje šio darbo dalyje yra pristatomi ekspertų ir ilgalaikių bedarbių kiekybinio tyrimo rezultatai, kurie atskleidžia ilgalaikių bedarbių darbinę situaciją, jų motyvaciją ieškant darbo. Taip pat apžvelgiama, kokiomis priemonėmis Telšių miesto ilgalaikiai bedarbiai ieško darbo. Buvo nustatyta, kokios priežastys skatina nutraukti ilgalaikį nedarbą. Taip pat buvo tiriami ryšiai tarp nedarbo trukmės ir dalyvavimo profesinių mokymų programoje, tačiau statistiškai reikšmingas ryšys nebuvo rastas. Nagrinėta ar ilgalaikių bedarbių išsilavinimas turi įtakos aktyvioms darbo... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this research project is to realize unemployment situation of Telšių city unemployed people, as well evaluate motivation for job search. And to find out long – term unemployed people and experts opinion on professional training and it‘s advantage. The method of data collection has been long – term unemployed people and experts questionnaire. Participants were Telšių city long – term unemployed people (68) and experts (16). In first part of this research project is review long – term unemployment theoretical assumptions such as concept of long – term unemployment, long –term unemployed people unemployment situation development in Lithuanian labour market. Were described long –term unemployment causes and consequences as well possibilities how to reduce long – term unemployment. In third part is introduced the main results of empirical research. So it was described unemployment situation of long – term unemployed people in Telšiai, as well were measured their motivation to find a job and in that ways they are looking for a job. It was identified main reasons how to discontinue long – term unemployment. Where were no statistically reliable connection between long – term unemployed people age and participation in professional training. In this part were analysed connection between long term unemployed people education and participation in professional training, main reasons for quitting job search. It was indicated correlation between long – term unemployed people age... [to full text]

Nedarbo problemos yra aktualios nuolat, todėl būtina tirti nedarbo priežastis, ieškoti būdų, kaip su jomis kovoti. Su nedarbo problema susiduria net ir ekonomiškai stipriausios valstybės. Natūralus nedarbas yra naudingas ekonomikoje, tačiau jei susiduriama su kitomis nedarbo rūšimis, tame tarpe ir struktūriniu nedarbu, reikėtų imtis atitinkamų priemonių jam sumažinti. Vienas iš efektyviausių būdų kovoje su nedarbo problemomis yra stipri įstatyminė šalies bazė, vykdoma šalies vyriausybės politika. Norint nustatyti tikslų nedarbo lygį yra, būtina nuolat stebėti darbo rinką, jos pokyčius ir naujai kylančias problemas, su kuriomis reikia nedelsiant kovoti. Reikia nuolat atnaujinti informaciją apie bedarbystės lygį, kurti programas, kurios palengvintų darbą praradusiems žmonėms įsidarbinti pagal dabartinę specialybę ar padėti jiems persikvalifikuoti. Nedarbo problemas aptaria tiek Lietuvos, tiek užsienio autoriai, jie išskiria nedarbo rūšis, lemiančius nedarbą veiksnius, siūlo įvairius problemos sprendimo būdus. Įvairiuose literatūros šaltiniuose yra pabrėžiama, kad itin svarbu turėti kiek įmanoma tikslesnius duomenis apie nedarbo lygį šalyje, taip pat apie priežastis, nulėmusias nedarbo lygio augimą. Pirmoji dalis teorinė darbo dalis apie struktūrinį nedarbą. Šioje dalyje analizuojama su struktūriniu nedarbu, jo atsiradimo priežastimis, jo mažinimo metodais. Joje pateikiama įvairių autorių nuomonės bei jų nagrinėjami aspektai susiję su nedarbu bei užimtumu. Ši dalis yra įvadinė... [toliau žr. visą tekstą] / Understanding the causes of unemployment has proved one of the major challenges of modern macroeconomics. Unemployment is a central problem in modern societies. When unemployment is high, resources are wasted and people’s incomes are depressed. During such periods, economic distress spills over to affect people’s emotions and family lives. Structural unemployment signifies a mismatch between the supply and the demand for workers. Mismatches can occur because the demand for one kind of labour is rising while the demand for another kind is falling, and supplies do not quickly adjust. We often see structural imbalances across occupations or regions as certain sectors grow while other decline. Structural unemployment usually lasts longer than frictional unemployment, because workers must usually retrain and possibly relocate to find a job. Structural unemployment is painful, especially for older workers for whom the best available option might be to retire early or take a lower- skilled, lower – paying job. The Lithuanian government responded to changes in the labour market by approving the national program for increased employment and Lisbon strategy. The strategic objectives are to cope with negative consequences of structural economic reforms and the external impact on employment and labour market, increase employment, reduce unemployment, restore balance in the labour market. Long term unemployment becomes a severe problem in the labour market. The current system of... [to full text]

ILGALAIKIO NEDARBO MAŽINIMO GALIMYBĖS SANTRAUKA Darbo „ILGALAIKIO NEDARBO MAŽINIMO GALIMYBĖS“ tikslas yra remiantis mokslininkų tyrimais, statistiniais duomenimis bei ilgalaikių bedarbių apklausos analize įvertinti ES šalių ir Lietuvos ilgalaikių bedarbių padėtį darbo rinkoje, numatyti tokių žmonių pagrindines užimtumo gebėjimų didinimo kryptis bei priemones. Tarp daugelio ekonominių problemų reikšmingą vietą užima nedarbas. Nedarbas (ypač ilgalaikis) – sudėtinga ekonominė ir socialinė problema, tiesiogiai ir stipriai veikianti tiek atskirus asmenis, tiek ir visą šalį. Nedarbo problema daro nevienodą įtaką tiek atskiriems asmenims: kai kurie jų niekada nesusiduria su šia problema, kiti – patenka į bedarbių gretas dažnai ir ilgam laikui. Dažnai neturintys darbo žmonės jaučia psichologinę įtampą ir nepasitikėjimą ateitimi. Nedarbas mažina jų socialinį ir ekonominį aktyvumą, o neretai lemia ir socialinę atskirtį, kuri yra nesuderinama su žmogaus socialine raida. Ilgalaikio nedarbo problema yra aktuali ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungos šalyse. Vakarų valstybės, nors ir turėdamos gerokai labiau išplėtotą rinkos ūkį, nepajėgia išspręsti šios problemos. Atlikus tyrimą ir išanalizavus statistinius duomenis buvo prieita išvados, kad skurdo mažinimo strategija turi apimti visus valstybės politikos aspektus: užimtumo didinimą, ekonomikos augimo spartinimą, žemės ūkio reformos spartinimą, švietimo sistemos tobulinimą Kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi labais svarią paramą... [toliau žr. visą tekstą] / REDUCING LONGTERM UNEPLOYMENT SUMMARY REDUCING LONGTERM UNEPLOYMENT. Unemployment occupies a significant place among many economical problems. Unemployment (in particular long-term unemployment) is a complicated economical and social problem, having a direct and deep impact both on individuals and on the entire country. Unemployment problem differently influences separate individuals: some of them never encounter this problem, while others often and for a long period join the unemployed. Often the unemployed persons feel psychological tension and do not believe in the future. Unemployment reduces their social and economical activity and often preconditions social exclusion, which is incompatible with a human’s social development. The problem of long-term unemployment is relevant not only in Lithuania but in European Union Member States as well. Western countries, although they have a better developed market economy, are incapable of solving this problem. The aim of this paper is, while referring to scientists’ researches, statistical data and the analysis of the survey of long-term unemployed persons, to evaluate the situation of long-term unemployed persons in labour markets of the EU countries and Lithuania, propose the main trends and measures for improving employment capabilities of such persons. After carrying out the survey and analysing statistical data, the conclusion has been drawn that the poverty reducing strategy should encompass all aspects of the state policy:... [to full text]

This master’s paper analysis the unemployment rate and its differentiation in regions. The comparison is made with other Baltic states in order to establish the main differences between the magnitude of index and its regional variation. The paper studies how the speed of labour force reallocation between sectors influences the unemployment rate in Lithuania and estimates whether the Lithuanian data cerrespond to the basic principles of the theories explaining unemployment in transitional economics. A thorough examination of the reasons of the level of differentiation was made which covered three stages. Regions, using cluster analysis, were grouped according to four main economic indicators in three years. It was compared how the changes of distribution relate with the changes of the regional unemployment rates. It was analysed how the unemployment rate depends upon the structure of the employed according to economic activities, also identified the basic economic and social factors having influences on the regional unemployment rates. In this research the perspective dynamics of unemployment rate in Lithuania and its regions are foreseen.

Magistro baigiamajame nagrinėjamas aktyvių darbo rinkos politikos priemonių ir užimtumo rėmimo programų teisinis reguliavimas Lietuvoje. Siekiant tyrimo tikslo, pasitelkiami teoriniai ir empyriniai tyrimo metodai: loginis-analitinis, lyginimo, dokumentų analizės, analogijų, lingvistinis, sisteminės analizės, apibendrinimo. Užimtumo problema - viena iš svarbiausių daugelio pasaulio šalių ekonominių ir socialinių problemų. Užimtumas gali būti suprantamas kaip gyventojų veikla, susijusi su asmeninių ir visuomeninių poreikių tenkinimu, ir už kurią gaunamos pajamos arba uždarbis pinigais ar natūra. Užimtumas ypač prisideda prie visapusiško piliečių dalyvavimo ekonominiame, kultūriniame, socialiniame gyvenime, bei jų galimybių realizavimo, ir reiškia teisės į darbo laisvę faktinį įgyvendinimą. Kad paskatintų ekonomikos augimą, visos valstybės turi pritraukti į darbo rinką kuo daugiau žmonių ir užtikrinti jų nuolatinį dalyvavimą toje rinkoje. Šiam tikslui būtina didinti užimtumą taikant aktyvią darbo rinkos politiką. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės pripažintos kaip pagrindinis ir efektyvus ne tik užimtumo, bet ir socialinės politikos įgyvendinimo įrankis. Užimtumo rėmimo programos inicijuoja ir platesnio masto pokyčius, ypač kalbant apie atskirų šalies regionų, pasižyminčių lėtesniu ekonominiu vystymusi, plėtrą. Darbe daroma išvada, kad būtina skatinti teritorinį darbo jėgos judumą, didinti galimybes susikurti darbo vietą. Atsižvelgiant į kitų valstybių patirtį, sudaryti... [toliau žr. visą tekstą] / The present Master’s thesis is examining legal regulation of active labor market policy measures and employment support programs in Lithuania. To achieve purposes of the study, methods of theoretical and empirical research are employed: logic-analytic, comparative, documents analysis, analogies, linguistic, systemic analysis, and generalization. The problem of employment is one of the most important economic and social problems in many countries of the world. Employment may be conceived as activity of residents related to satisfaction of personal and public needs and resulting in income or earnings in cash or in kind. Employment is crucial for fully-fledged participation of citizens in economic, cultural, and social life, for realization of their potentials, and represents actual implementation of the right to employment freedom. To stimulate growth of the economy, all countries must include into their labor markets as many people as possible and must ensure their steady participation in that market. For this purpose it is necessary to increase employment by means of an active labor market policy. Active labor market measures are recognized to be the main and effective tool for implementation of both employment and social policies. Employment support programs stimulate changes on a wider scale, particularly with the regard to development of certain regions characterized by a slower economic growth. The work leads to the conclusion that it is necessary to promote territorial... [to full text]

The present MA paper aims to analyse one of the most important objects of the governmental social politics – social exclusion as a result of long-term unemployment. Social exclusion is understood as human rights violations existing in society for certain groups of people, involuntary (or voluntary) remoteness from social, economical and cultural values, as well as the break of social contacts. An overcome of social exclusion is related to the governmental social security politics. Despite the fact that this process depends on the three main groups of factors – legal political, social economical and cultural psychological factor, special attention should be paid to unemployment, which is one of the main reasons of social exclusion. In case of loss of job, a person loses the possibility to satisfy his or her communication and self-expression needs. The proposed hypothesis of the present MA paper is that the passive support means for the unemployed are dominant in Lithuania. These means make the problem of the social exclusion even deeper and they do not encourage the unemployed (especially the ones who have been unemployed for a long time) to search for job. This paper aims to summarise the specific character of the social exclusion, which was caused by unemployment during the period of independence in Lithuania. Moreover, the paper deals with the influence of the social support in case of unemployment and strives to state its differences in cities and countryside.

In this thesis of master there are analysed women’s situation in the labour market, the trends of unemployment changes and the main unemployment reasons, there are submitted the results of the realization of labour market policy. In the first part of work there are analyzed the theoretical aspects of employment and unemployment, the interaction between labour market and labour force, the reasons of rise in unemployment, the economic social consequences of unemployment. There are also analysed the measures of labour market state regulation and the main trends of unemployment and poverty reduction in Lithuania. In the second part of the thesis there are analysed the trends of women’s situation in Lithuanian, EU and global labour market, assurance of equal rights of men and women in the field of employment. In the third part of the work the analyse is concretized to the level of Siauliai city. There are analyzed the activity of Siauliai jobcentre and the employment policy that this centre realize. There are also overlooked the employment measures that help to solve the compatibility of labour force demand and supply. There was made the questionnaire inquiry that confirmed the hypothesis of science research formulated by the authors of the thesis, that the main reason of women unemployment in Siauliai city is the lack of qualification.

This master’s final papers pending in theoretical background cause standard of unemployment, classification and the composition of work people, unemployment influence social and economics development. The paper presents a detailed analysis the methods of employment politics. In the practical field research unemployment beginning in Telšiai district, likewise economical and social appearance, that has power people economical employment process, unemployment exhibition multiplicity. Telšiai district works competitive ability scale, and its socialization process. Analysis accomplished of statistics department, Lithuanian employment Exchange material analysis and calculated theirs testimonial. The work analysis had a view and prepared the suggestion or employment and unemployment defused in the Telšiai district. Hypothesis of research work conformed that work market of politics Telšiai district are effectless.

Magistro darbe atlikta 2003 – 2008 metų migracijos ir nedarbo lygio Lietuvoje priežasčių analizė bei numatyta jų priklausomybė vienas nuo kito. Darbe išanalizuoti ir susisteminti įvairių Lietuvos ir užsienio autorių teoriniai ir praktiniai migracijos, bedarbių skaičiaus ir nedarbo lygio duomenys Lietuvoje ir jos apskrityse. Taip pat pateikta duomenų analizė pagal amžiaus grupes, lytį, išsilavinimą, šeimyninę padėtį, emigrantai pagal būsimą gyvenama vietą. Apskaičiuoti atitinkami indikatoriai padėjo įvertinti kai kurių rodiklių reikšmingumą, sudaryti tiesinės regresijos lygtį ir nubraižyti jos grafikus, kurie atspindi prognozuojamą imigrantų skaičių, kai žinomas bedarbių skaičius. Padidėję emigracijos tempai Lietuvoje yra viena iš priežasčių dėl ko sumažėjo tuo metu nedarbo lygis. Taip pat esantis nedarbas yra viena iš migracijos priežasčių, todėl galima teigti, kad migracija yra stipriai susijusi su nedarbu. / In this master’s work the analysis of the reasons of the migration and the unemployment level in Lithuania in 2003-2008 is given. There is discussed the dependence on each other. The data about the unemployment level, about the number of unemployed people and the migration in Lithuania is analyzed and systematized referring to the information from different works of Lithuanian and foreign authors. There is given the analysis of data according to different age groups, sex, education, family status and emigrants according to their living place. Special indicators were calculated and they helped to evaluate the significance of some indexes, to make the equation of the direct regression and to draw its diagrams which reflect the predicted number of emigrants when the number of unemployed people is known. One of the reasons why the unemployment level decreased in Lithuania at this moment is the rise of migration. The unemployment is one of the reasons of the migration, so it can be stated that migration is closely related to the unemployment.

Magistro darbe išanalizuoti nedarbo, skurdo ir nusikalstamumo 2005-2011 m. Lietuvoje sąryšiai socialekonominiu aspektu. Išanalizuoti ir susisteminti įvairių Lietuvos ir užsienio teoriniai ir praktiniai tyrimai nedarbo, skurdo ir nusikalstamumo sąryšių klausimai parodė, jog šių procesų sąryšis ne visada nuoseklus, o tokiu atveju šių socialekonominių procesų sąryšiai koreliuos menkai. Todėl pirmiausia atliktas skurdo priklausomybės nuo nedarbo bei nusikalstamumo priklausomybės žvalgomasis tyrimas, kurio rezultatai patvirtino pirmąją autorės suformuluotą hipotezę: nusikalstamumas ne visada tiesiogiai priklauso nuo nedarbo ir skurdo, kadangi ne visada darbo neturintis ar skurstantis žmogus bus linkęs daryti nusikalstamas veikas, nes šių procesų sąveiką įtakoja ir kiti neišmatuojami veiksniai (pvz., moralė, įsitikinimai ir pan.). Todėl atliekant išsamesnį specifinių ryšių tarp dviejų iš šių kategorijų (nedarbo ir skurdo, nedarbo ir nusikalstamumo, skurdo ir nusikalstamumo) bei šių procesų triados (nedarbas – skurdas - nusikalstamumas) sąryšių tyrimą Lietuvos atveju, daugiau gilintasi ne į konkrečius dydžius, o į dėsnius - tendencijas. / This Master’s thesis analyzed relationship between unemployment, poverty and crime in Lithuania 2005-2011 socioeconomic aspect. It was analyzed and systematized various Lithuanian and foreign theoretical and practical studies of unemployment, poverty and crime. These relationships has demonstrated that the relationship between these processes is not always consistent, in which case these processes socioeconomic relationships correlated lowly. Therefore, the first carried out in dependence on poverty unemployment and crime dependence exploratory study, the results of which confirmed the first author formulated a hypothesis: crime does not always directly dependent on unemployment and poverty, as not always unemployed or poor people will be inclined to commit offenses, because these processes affect the interaction and other measurable factors (e.g., morals, beliefs, etc.). Therefore, the more specific relationship between two of these categories (unemployment and poverty, unemployment, crime, poverty, and crime), and the processes of the triad (unemployment - poverty - crime) relationships Lithuanian case study, explores more than the specific values, and the laws - trends.