Magistro darbe atlikta 2003 – 2008 metų migracijos ir nedarbo lygio Lietuvoje priežasčių analizė bei numatyta jų priklausomybė vienas nuo kito. Darbe išanalizuoti ir susisteminti įvairių Lietuvos ir užsienio autorių teoriniai ir praktiniai migracijos, bedarbių skaičiaus ir nedarbo lygio duomenys Lietuvoje ir jos apskrityse. Taip pat pateikta duomenų analizė pagal amžiaus grupes, lytį, išsilavinimą, šeimyninę padėtį, emigrantai pagal būsimą gyvenama vietą. Apskaičiuoti atitinkami indikatoriai padėjo įvertinti kai kurių rodiklių reikšmingumą, sudaryti tiesinės regresijos lygtį ir nubraižyti jos grafikus, kurie atspindi prognozuojamą imigrantų skaičių, kai žinomas bedarbių skaičius. Padidėję emigracijos tempai Lietuvoje yra viena iš priežasčių dėl ko sumažėjo tuo metu nedarbo lygis. Taip pat esantis nedarbas yra viena iš migracijos priežasčių, todėl galima teigti, kad migracija yra stipriai susijusi su nedarbu. / In this master’s work the analysis of the reasons of the migration and the unemployment level in Lithuania in 2003-2008 is given. There is discussed the dependence on each other. The data about the unemployment level, about the number of unemployed people and the migration in Lithuania is analyzed and systematized referring to the information from different works of Lithuanian and foreign authors. There is given the analysis of data according to different age groups, sex, education, family status and emigrants according to their living place. Special indicators were calculated and they helped to evaluate the significance of some indexes, to make the equation of the direct regression and to draw its diagrams which reflect the predicted number of emigrants when the number of unemployed people is known. One of the reasons why the unemployment level decreased in Lithuania at this moment is the rise of migration. The unemployment is one of the reasons of the migration, so it can be stated that migration is closely related to the unemployment.

Darbe analizuojamas natūralus nedarbo lygis, Filipso kreivė. Darbo tikslas - įvertinti natūralų nedarbo lygį Lietuvoje. Pirmoje dalyje teoriškai nagrinėjama Filipso kreivė ir jos modifikacijos, kuri yra natūralaus nedarbo lygio teorinis pamatas, bei natūralų nedarbo lygį veikiantys faktoriai, analizuojamos vertinimo metodikos. Antroje dalyje analizuojami Filipso kreivę veikiančių faktorių dinamika Lietuvoje: valstybės išlaidos, komercinių bankų suteiktos paskolos, importo infliacija, naftos, dujų, elektros ir maisto žaliavų kainos. Analizuojami galimi Filipso kreivės struktūriniai lūžiai. Analizuojami natūralų nedarbo lygį veikinatys faktoriai: jaunimo nedarbo lygis ir santykinis dydis darbo jėgoje, emigracija, socialinės apsaugos lygis bei darbo produktyvumas, pateikiama natūralaus nedarbo lygio vertinimo metodologija. Trečioje dalyje vertinamos įvairių Filipso kreivių modifikacijų galiojimo Lietuvoje hipotezės bei vertinamas natūralus nedarbo lygis, apžvelgiami rezultatai ir jų patikimumas. Tyrime statistiškai patikimas Filipso kreivės modelis nebuvo rastas. Apskaičiuotas 12,04% Lietuvos natūralus nedarbo lygio įvertinimas yra tik iš dalies patikimas. Visi regresiniai modeliai parodė statistiškai reikšmingą neigiamą nedarbo lygio ir infliacijos priklausomybę. / Thesis is focused on natural rate of unemployment and variations of Phillips curve. Estimation of natural rate of unemployment in Lithuania is the main objective. In the first part Phillips curve and its variations, which is foundation for natural rate of unemployment as well as other infuencing factors are analysed on theoretical basis. Various estimation techniques are compared. In the second part various factors are analysed in the context of Phillips curve in Lithuania together with possible structural breaks in Phillips curve relationship. Conclusions are drawn from analysis of factors influencing natural rate of unemployment, particularly emigration and social security. Estimation methodology is specified in the second part. In the last part hipothesis of Phillips curve and natural rate of unemployment are tested. In conclusion, no statistically reliable model of Phillips curve based on empirical data is found, though all models proved negative inflation and unemployment relationship in Lithuania. Results show natural rate of unemployment to be 12,04%, though it is important to note, that results are drawn from statistically unreliable model.

Baigiamajame magistro darbe remiantis užsienio ir Lietuvos autorių pateikta moksline medžiaga atskleidžiamos probleminės darbo rinkos grupės, kurios ilgiausiai patiria socialines ir ekonomines pasekmes. Teorinė analizė padeda atskleisti veiksnius darančius poveikį darbo rinkos segmentų nedarbo lygiui. Analitinėje-tiriamojoje darbo dalyje siekiama įvertinti ekonominių veiksnių poveikį skirtingiems darbo rinkos segmentams, siekiant sumažinti jų nedarbo lygį. / The thesis of foreign and Lithuanian authors provided scientific material disclosed problematic labor market groups that the longest experience in social and economic consequences. Theoretical analysis helps to reveal the factors affecting the labor market segments unemployment. The analytical part of the study-to assess the economic factors on different segments of the labor market in order to reduce the unemployment rate.