Šio darbo tikslas yra ištirti Telšių miesto ilgalaikių bedarbių dalyvaujančių profesinių mokymų programoje situaciją, įvertinti jų motyvaciją bei išsiaiškinti ilgalaikių bedarbių ir su jais dirbančių ekspertų požiūrį į profesinius mokymus ir jų teikiamą naudą. Tyrime dalyvavo Telšių miesto ilgalaikiai bedarbiai, kurie registruoti Telšių teritorinėje darbo biržoje ir tie, kurie neregistruoti. Visi respondentai dalyvauja ar dalyvavo profesiniuose mokymuose. Respondentai buvo atrinkti tikslinės atrankos būdu. Tyrimo metodas – anketinė apklausa, kurios metu apklausta 68 ilgalaikiai bedarbiai bei 16 ekspertų, dirbančių su ilgalaikiais bedarbiais. Pirmiausia šiame darbe apžvelgiama ilgalaikio nedarbo teorinės prielaidos: aptariama ilgalaikio nedarbo sąvoka, ilgalaikių bedarbių situacijos Lietuvos darbo rinkoje raida. Aprašomos ilgalaikio nedarbo priežastys ir pasekmės bei ilgalaikio nedarbo mažinimo galimybės. Trečioje šio darbo dalyje yra pristatomi ekspertų ir ilgalaikių bedarbių kiekybinio tyrimo rezultatai, kurie atskleidžia ilgalaikių bedarbių darbinę situaciją, jų motyvaciją ieškant darbo. Taip pat apžvelgiama, kokiomis priemonėmis Telšių miesto ilgalaikiai bedarbiai ieško darbo. Buvo nustatyta, kokios priežastys skatina nutraukti ilgalaikį nedarbą. Taip pat buvo tiriami ryšiai tarp nedarbo trukmės ir dalyvavimo profesinių mokymų programoje, tačiau statistiškai reikšmingas ryšys nebuvo rastas. Nagrinėta ar ilgalaikių bedarbių išsilavinimas turi įtakos aktyvioms darbo... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this research project is to realize unemployment situation of Telšių city unemployed people, as well evaluate motivation for job search. And to find out long – term unemployed people and experts opinion on professional training and it‘s advantage. The method of data collection has been long – term unemployed people and experts questionnaire. Participants were Telšių city long – term unemployed people (68) and experts (16). In first part of this research project is review long – term unemployment theoretical assumptions such as concept of long – term unemployment, long –term unemployed people unemployment situation development in Lithuanian labour market. Were described long –term unemployment causes and consequences as well possibilities how to reduce long – term unemployment. In third part is introduced the main results of empirical research. So it was described unemployment situation of long – term unemployed people in Telšiai, as well were measured their motivation to find a job and in that ways they are looking for a job. It was identified main reasons how to discontinue long – term unemployment. Where were no statistically reliable connection between long – term unemployed people age and participation in professional training. In this part were analysed connection between long term unemployed people education and participation in professional training, main reasons for quitting job search. It was indicated correlation between long – term unemployed people age... [to full text]

ILGALAIKIO NEDARBO MAŽINIMO GALIMYBĖS SANTRAUKA Darbo „ILGALAIKIO NEDARBO MAŽINIMO GALIMYBĖS“ tikslas yra remiantis mokslininkų tyrimais, statistiniais duomenimis bei ilgalaikių bedarbių apklausos analize įvertinti ES šalių ir Lietuvos ilgalaikių bedarbių padėtį darbo rinkoje, numatyti tokių žmonių pagrindines užimtumo gebėjimų didinimo kryptis bei priemones. Tarp daugelio ekonominių problemų reikšmingą vietą užima nedarbas. Nedarbas (ypač ilgalaikis) – sudėtinga ekonominė ir socialinė problema, tiesiogiai ir stipriai veikianti tiek atskirus asmenis, tiek ir visą šalį. Nedarbo problema daro nevienodą įtaką tiek atskiriems asmenims: kai kurie jų niekada nesusiduria su šia problema, kiti – patenka į bedarbių gretas dažnai ir ilgam laikui. Dažnai neturintys darbo žmonės jaučia psichologinę įtampą ir nepasitikėjimą ateitimi. Nedarbas mažina jų socialinį ir ekonominį aktyvumą, o neretai lemia ir socialinę atskirtį, kuri yra nesuderinama su žmogaus socialine raida. Ilgalaikio nedarbo problema yra aktuali ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungos šalyse. Vakarų valstybės, nors ir turėdamos gerokai labiau išplėtotą rinkos ūkį, nepajėgia išspręsti šios problemos. Atlikus tyrimą ir išanalizavus statistinius duomenis buvo prieita išvados, kad skurdo mažinimo strategija turi apimti visus valstybės politikos aspektus: užimtumo didinimą, ekonomikos augimo spartinimą, žemės ūkio reformos spartinimą, švietimo sistemos tobulinimą Kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi labais svarią paramą... [toliau žr. visą tekstą] / REDUCING LONGTERM UNEPLOYMENT SUMMARY REDUCING LONGTERM UNEPLOYMENT. Unemployment occupies a significant place among many economical problems. Unemployment (in particular long-term unemployment) is a complicated economical and social problem, having a direct and deep impact both on individuals and on the entire country. Unemployment problem differently influences separate individuals: some of them never encounter this problem, while others often and for a long period join the unemployed. Often the unemployed persons feel psychological tension and do not believe in the future. Unemployment reduces their social and economical activity and often preconditions social exclusion, which is incompatible with a human’s social development. The problem of long-term unemployment is relevant not only in Lithuania but in European Union Member States as well. Western countries, although they have a better developed market economy, are incapable of solving this problem. The aim of this paper is, while referring to scientists’ researches, statistical data and the analysis of the survey of long-term unemployed persons, to evaluate the situation of long-term unemployed persons in labour markets of the EU countries and Lithuania, propose the main trends and measures for improving employment capabilities of such persons. After carrying out the survey and analysing statistical data, the conclusion has been drawn that the poverty reducing strategy should encompass all aspects of the state policy:... [to full text]

NARKOTIKŲ VARTOTOJŲ ILGALAIKIS NEDARBAS IR SOCIALINĖ ATSKIRTIS. KLAIPĖDA, 2000 - 2008 M. SANTRAUKA Narkomanija – ypatingai aktuali problema Klaipėdos uostamiestyje. Apžvelgiant 2000 - 2008 metus, šiame mieste registruojamas narkotikų vartotojų skaičius nuo 2000 - ųjų m. vis didėjo ir būtina pažymėti, kad ŽIV paplitimo rodiklis 2008 m. lyginant Lietuvos miestus buvo didžiausias. Priklausomybė nuo psichoaktyviųjų medžiagų nulemia daugelį ne tik medicininių, bet ir psichologinių bei socialinių problemų. Silpni ryšiai su artimaisiais, neigiamas visuomenės požiūris į šiuos asmenis, nedarbas, išsilavinimo stoka, socialinio pobūdžio problemos – tai priežastys, dažniausiai lemiančios asmenų, priklausomų nuo narkotinių medžiagų socialinę atskirtį. Siekiant išvengti narkomanijos sukeliamų padarinių, būtina suteikti sąlygas šiems žmonėms pasveikti ir sugrįžti į pilnavertį gyvenimą. Todėl šiuo magistro darbu buvo siekta atskleisti veiksnius, lemiančius narkotikų vartotojų socialinę atskirtį bei jų integracijos į visuomenę galimybes Klaipėdoje. Tuo tikslu buvo iškelta darbo tezė ir dvi hipotezės. Darbo tezė: pagrindiniai veiksniai, lemiantys narkotikų vartotojų socialinę atskirtį Klaipėdoje yra ilgalaikis nedarbas, finansinės, kriminalinės, nakvynės, sveikatos problemos, konfliktai su šeima ir aplinkiniais, socialinės integracijos galimybių stoka bei neigiamas visuomenės požiūris. Hipotezės: 1. Ilgalaikis nedarbas labiausiai įtakoja Klaipėdos narkotikų vartotojų socialinę atskirtį. 2... [toliau žr. visą tekstą] / LONG TERM UNEMPLOYMENT AND SOCIAL EXCLUSION OF DRUG ADDICTS (KLAIPĖDA, 2000-2008) SUMMARY Drug addiction is an especially relevant issue in Klaipėda Port. If reviewing the years 2000-2008, the number of drug users registered in this city had been increasing since the year 2000, and it should be noted that the HIV prevalence rate in 2008 was the highest in comparison with other Lithuanian cities. Addiction to psychoactive substances determines many social problems, not only medical, but also psychological. Weak relations with close relatives, the negative attitude of the society towards these persons, unemployment, lack of education, and problems of social nature are causes that mostly condition the social exclusion of persons addicted to narcotic substances. In order to prevent consequences caused by drug addiction it is necessary to provide for these persons proper conditions to recover and to return to a full-rate life. Therefore, this Master thesis sought to reveal factors determining the social exclusion of drug users and possibilities for their integration into society in Klaipėda. For this purpose there were raised a thesis and two hypotheses. Thesis: main factors determining the social exclusion of drug users in Klaipėda are long-term unemployment, financial, criminal, night-stay and health problems, conflicts with family and the people round about, lack of possibilities for social integration and negative attitude of the society. Hypotheses: 1. Long-term unemployment... [to full text]

Magistro darbe nagrinėjami ilgalaikių bedarbių integravimo į darbo rinką aspektai, iš kurių pagrindinis – ilgalaikių bedarbių integravimas per aktyvias darbo rinkos politikos priemones. Pirmojoje darbo dalyje nagrinėjami teoriniai darbo rinkos aspektai: darbo rinkos sampratos ir jos mechanizmo interpretacijos, taip pat daug dėmesio skiriama nedarbui ir jo rodikliams aptarti, analizuojamos nedarbo struktūrinės dalys ir tipai. Kiek plačiau nei kiti skyriai yra išanalizuotos ilgalaikio nedarbo ir ilgalaikių bedarbių sąvokos, šių reiškinių priežastys bei nedarbo mažinimo būdai, kur nukreipimas i aktyvias darbo rinkos priemones – esminis. Antrojoje darbo dalyje pateikiama ilgalaikio nedarbo analizė Klaipėdos apskrityje trimis koncentrais: pirmajame analizuojama ilgalaikių bedarbių dalyvavimo aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse dinamika 2005 - 2007m. Apskaičiuoti kitimo ir pokyčio tempai, įvertinti ilgalaikio nedarbo socialiniai nuostoliai. Antrasis analizės koncentras yra plačiausias, nes čia pateikiama giluminė kiekvienos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės analizė nagrinėjamu laikotarpiu: pagrindinis analizės komponentas – pokyčio įvertinimas ilgalaikių bedarbių dalyvavimo priemonėje požiūriu ir dviejų grupių – visų papildomai remiamų bedarbių ir ilgalaikių bedarbių – palyginimas apskrityje. Galiausiai pateikiami apibendrinti sociologinio tyrimo, kuris buvo atliktas Klaipėdos ir Palangos teritorinėse darbo biržose, rezultatai. Trečiojoje darbo dalyje kalbama apie... [toliau žr. visą tekstą] / This work is about integration of long term unemployed persons back to the job market using various job market measures. It consist out of three main parts. The first part talks about the theory of jobs market and it‘s components, how they relates to and affects each other. Significant attention is allotted to unemployment and it‘s indicators, structural parts and types. The emphasis is put on long term unemployment explaining those terms, reasons why it exists and what are the ways of reducing it using various active job market measures. In the second part analysis of long term unemployment in Klaipeda region is done in three major aspects: how long term unemployed persons participate in various programs of reducing unemployment in 2005-2007. Second aspect is the most detailed because it talks about each active job market mean in details, about how it changes. Comparison between all and long term unemployment is done. Last chapter summarizes the results of survey made in labour exchange of Klaip da and Palanga. Third part talks about directions of reducing long term unemployment and measures which are used at national, private and non-governmental levels. The work done confirms the hypothesis that long term unemployment is stipulated by objective and subjective reasons, that integration of long term unemployed persons back to the job market can be effectively done by using active jobs market means.