SANTRAUKA Skurdo ir socialinės atskirties reiškiniai plačiai paplitę ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Šiame magistro darbe pateikiamos skurdo ir socialinės atskirties sampratos, jų palyginimas bei sąveika. Darbe pateikiama skurdo samprata, kuri turi tiesioginę įtaką skurdo ir socialinės atskirties teisiniam reguliavimui. Šiame magistro darbe aptariamas skurdo ir socialinės atskirties teisinis reguliavimas ES ir jo įtaka Lietuvos įstatymų leidybai. ES institucijų kompetenciją skurdo ir socialinės atskirties mažinimo srityje geriausia apibūdina atviro koordinavimo metodas, nors ir nesiremiantis griežtomis teisės normomis, tokiomis kaip reglamentai ar direktyvos, jis turi tiesioginės įtakos Lietuvos įstatymo leidybai. Darbe analizuojami Lietuvos socialinės apsaugos teisės instrumentai kovojantys su skurdu ir socialine atskirtimi. Analizės metu nagrinėjamas piniginės socialinės paramos, socialinių paslaugų bei kitų priemonių efektyvumas, kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi. Detaliai analizuojami socialinę paramą reglamentuojantys teisės aktai, pateikiami jų privalumai, trūkumai bei jų taikymo sunkumai. Taip pat pateikiami pasiūlymai galintys turėti įtakos tobulinant socialinės paramos teisinį reglamentavimą. Dauguma egzistuojančių Lietuvos socialinės apsaugos teisės instrumentų, skirti kovoti su skurdo ir socialinės atskirties pasekmėmis, tuo tarpu nėra sukurta pakankamai socialinės apsaugos teisės instrumentų kovojančių su skurdo ir socialinės atskirties... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY The phenomena of poverty and social exclusion are widely spread not only in Lithuania but also worldwide. This MA paper presents concepts of poverty and social exclusion, their comparison and interaction. The paper looks at the concept of poverty that has direct influence on legal regulation of poverty and social exclusion. The MA paper also deals with legal regulation of poverty and social exclusion in the EU and its influence on Lithuanian legislation. The competence of the EU institutions in the field of combating poverty and social exclusion is best described by the open method of coordination. Despite that it is not based on strict legal norms such as regulations or directives, it has direct influence on Lithuanian legislation. The paper analyses the instruments of Lithuanian social security law on combating poverty and social exclusion. The analysis includes examination of the efficiency of financial social support, social services and other instruments in combating poverty and social exclusion. The paper includes detailed analysis of legal acts regulating social support, presents their advantages, shortfalls and difficulties in their application. Suggestions that might contribute to the improvement of legal regulation of social support are also presented. Most of the existing Lithuanian instruments of social security law are aimed at combating the consequences of poverty and social exclusion, whereas instruments of social security law aimed at combating the... [to full text]

The theoretical part of Master’s paper defines the essence of differentiation of population’s income and the problem of its optimality. A system of indexes measuring the differentiation of income was created, the relation of inequality of income and economical growth was defined and social consequences of growing differentiation of income was evaluated. A comprehensive analysis of notion of poverty was carried out, the relation between inequality of income and poverty was evaluated and drawbacks of criteria for poverty assessment were revealed. A model system of income redistribution was created, essential means of reducing income inequality and poverty as well as the problem of their efficiency were distinguished and trends of improving the redistribution system were defined. In the practical part of Master’s paper a consistent analysis of the level, dynamics and structure of the average disposed income was carried out and differences of income between the social groups of residents were identified. Comparing city and village households assessed the scope of income differentiation. A prognostication of the size of average disposed income was performed and the relation of income and other economical indices was assessed. The formulated hypotheses of the scientific research were proven. First, the structure and dynamics of income has significant differences between the social groups of residents. Second, the scope of differentiation of income in city and village households is... [to full text]

Darbe analizuojamos skurdžiai gyvenančios šeimos vaikų socialinės atskirties įveikimo galimybės specialiojoje mokykloje. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad skurdžiai gyvenančios šeimos vaikai, besimokantys specialiojoje mokykloje, yra veiksmingiau įgalinami įveikti socialinę atskirtį lyginant su tos pačios šeimos vaikais, kurie mokosi įprastoje pagrindinėje mokykloje. Tyrimo tipas – kokybinis, dalyvių atranka – kriterinė, tyrimo lauką sudarė šeima, specialioji mokykla, kaimo bendruomenė. Duomenys buvo renkami pusiau struktūruoto interviu, standartizuoto interviu paauglių problemoms įvertinti, stebėjimo ir dokumentų analizės metodais. Gauti tyrimo duomenys rodo, kad skurdžiai gyvenančios šeimos vaikai gali paveldėti tėvų gyvensenos bruožus – nedalyvavimą ugdymo veikloje ir integracijos stoką, žemą motyvaciją, neišmoksta naudotis daiktais, pinigais, planuoti laiką ir veiksmus, neišmoksta taupumo, jiems charakteringa yra ankstyva seksualinio gyvenimo pradžia, jie išgyvena stiprų marginalumo jausmą, neapsaugotumą, priklausomumą ir nevisavertiškumą. Atėję mokytis į įprastą kaimo pagrindinę mokyklą priklausantys skurdo kultūrai vaikai ir mokytojai tarpusavyje nesusikalba, juos diskriminuoja suaugusieji ir bendraamžiai dėl neturto ir „nesuprantamo“ elgesio, dėl išgyvenamų stiprių marginalumo jausmų, neapsaugotumo, priklausomumo ir nevisavertiškumo emocinės būsenos šie vaikai sunkiai adaptuojasi mokykloje. Dėl būdingo skurdui gyvenimo nuolatinėje streso situacijoje tokių vaikų... [toliau žr. visą tekstą] / This research work analyse the possibilities in school for children with special needs to defeat social exclusion of children living with family in Poverty. Results of research establish that children living with family in Poverty and go to in school for children with special needs are more effective enable to overcome social exclusion as compared to children of this family who go to simple secondary school. Results of research also establish children living with family in Poverty are heritors of the poor life some characteristics.

XX amžiaus pabaiga ir XXI amžiaus pradžia siejama su Europos valstybių vykdomos socialinės politikos kūrimu bei reformomis siekiant kuo efektyviau kovoti su skurdu ir mažinti nedarbo lygį. Šalių formuojama nacionalinė socialinė politika skirtingai įgyvendina prioritetinį tikslą – užtikrinti gerovę kiekvienam piliečiui. Vienos valstybės šias problemas sprendžia didelia socialinės sferos įtaka, taikydamos platų pajamų perskirstymą ir taip užtikrindamos universalią gerovę kiekvienam piliečiui, kitos palaiko minimalias valstybės įtakos pozicijas suteikiant minimalias socialines garantijas ir leidžiant veikti laisvai rinkai. Ne išimtis ir Lietuva, atmetusi sovietinį socialinės politikos modelį, turėdama galimybę remtis Europos Sąjungos senbuvių šalių patirtimi, ieško optimalaus „gerovės modelio“, atitinkančio politines, ekonomines ir socialines realijas. Ši tema pasirinkta siekiant pateikti priimtiniausią pagal norimus pasiekti rodiklius „gerovės modelį“ Lietuvai. Tyrimo problema - šiuo metu Lietuvoje taikomas socialinės politikos modelis dar nėra suformuotas iki galo ir neišsprendžia svarbiausių visuomenės „gerovės“ užtikrinimo tikslų – skurdo mažinimo ir nedarbo lygio mažėjimo. Tyrimo objektas – „gerovės modeliai“, egzistuojantys Europos Sąjungoje. Darbą sudaro 70 puslapiai, kuriuose yra 11 lentelių ir 25 paveikslai, 3 priedai, 40 literatūros ir informaciniai šaltiniai. / The end of the XX century and the beginning of the XXI century is bound with the creation of pursued social politics of European States and with the reforms striving to fight effectively with the poverty and to diminish unemployment level. The national social politics formed by States differently fulfils the prioritized aim – to assure welfare for every citizen. Some States solve these issues by the great social sphere influence, applying broad income redistribution and in this way assuring universal welfare for every citizen; others support the minimal influence positions of the State granting the minimal social securities and letting the free market function. Lithuania is not the exception – rejecting the Soviet social politics model and having the possibility to lean on the experience of old resident European Union countries, it searches for optimal “welfare model” that satisfies political, economical and social realia. This theme was chosen seeking to present the most reasonable “welfare model” for Lithuania according to the desirable objects that need to be achieved. The research object – “welfare models” existing in European Union. The work consists of 70 pages that include 11 tables, 25 images, 3 appendices and 40 literature and informational sources.

Magistro darbe išanalizuoti nedarbo, skurdo ir nusikalstamumo 2005-2011 m. Lietuvoje sąryšiai socialekonominiu aspektu. Išanalizuoti ir susisteminti įvairių Lietuvos ir užsienio teoriniai ir praktiniai tyrimai nedarbo, skurdo ir nusikalstamumo sąryšių klausimai parodė, jog šių procesų sąryšis ne visada nuoseklus, o tokiu atveju šių socialekonominių procesų sąryšiai koreliuos menkai. Todėl pirmiausia atliktas skurdo priklausomybės nuo nedarbo bei nusikalstamumo priklausomybės žvalgomasis tyrimas, kurio rezultatai patvirtino pirmąją autorės suformuluotą hipotezę: nusikalstamumas ne visada tiesiogiai priklauso nuo nedarbo ir skurdo, kadangi ne visada darbo neturintis ar skurstantis žmogus bus linkęs daryti nusikalstamas veikas, nes šių procesų sąveiką įtakoja ir kiti neišmatuojami veiksniai (pvz., moralė, įsitikinimai ir pan.). Todėl atliekant išsamesnį specifinių ryšių tarp dviejų iš šių kategorijų (nedarbo ir skurdo, nedarbo ir nusikalstamumo, skurdo ir nusikalstamumo) bei šių procesų triados (nedarbas – skurdas - nusikalstamumas) sąryšių tyrimą Lietuvos atveju, daugiau gilintasi ne į konkrečius dydžius, o į dėsnius - tendencijas. / This Master’s thesis analyzed relationship between unemployment, poverty and crime in Lithuania 2005-2011 socioeconomic aspect. It was analyzed and systematized various Lithuanian and foreign theoretical and practical studies of unemployment, poverty and crime. These relationships has demonstrated that the relationship between these processes is not always consistent, in which case these processes socioeconomic relationships correlated lowly. Therefore, the first carried out in dependence on poverty unemployment and crime dependence exploratory study, the results of which confirmed the first author formulated a hypothesis: crime does not always directly dependent on unemployment and poverty, as not always unemployed or poor people will be inclined to commit offenses, because these processes affect the interaction and other measurable factors (e.g., morals, beliefs, etc.). Therefore, the more specific relationship between two of these categories (unemployment and poverty, unemployment, crime, poverty, and crime), and the processes of the triad (unemployment - poverty - crime) relationships Lithuanian case study, explores more than the specific values, and the laws - trends.

The goal of the present paper towards the Master‘s degree is to analyse whether the practice of applying the Law on Financial Social Support to Families (Lone Persons) with Low Income assures implementation of the objectives contained in it. The following objectives were set to attain the goal: 1. To study the theoretical grounds for rendering financial social support in Lithuania. 2. To study the methods for establishing the level of financial social support. 3. To study how the persons getting the financial social support evaluate Law on Financial Social Support to Families (Lone Persons) with Low Income. The paper includes the analysis of scientific references, laws, articles, reports delivered at conferences, Decisions of the Government on financial social support and poverty issues. The interviewing of the recipients of social support, those who have not received or receiving financial social support was carried out. The evaluation of efficiency of the support provided following the Law on Financial Social Support to Families (Lone Persons) with Low Income was also analysed. The theme is topical as the reforms in the sphere of the financial social support had taken place – the Law on Financial Social Support to Families (Lone Persons) with Low Income, regulating assignment of support based on the principle of revenue and property evaluation, came into force. So, it is very important to find out whether the financial social support rendered in such a way permits... [to full text]

Patarąjį dešimtmetį Lietuvos socialiniame – ekonominiame gyvenime įvyko daug permainų. Dideliu tempu ir mastu keičiasi demografinių procesų raida. Sumažėjo gimstamumas, stipriai padidėjo mirtingumo, o ypatingai vyrų, lygis. Pasikeitė migracijos srautų kryptys, mastai net tipai. Didelį susirūpinimą kelia ir vedybų mažėjimas ar jų nukėlimas vyresniam amžiui, o neretai ir vedybų atsisakymas. Viso to priežastys dažniausiai esti ekonominio pobūdžio ( užimtumo problemos tiek mieste, tiek kaime, būsto įsigyjimo sunkumai, mažos pajamos ), tačiau pastebimos ir akivaizdžios vertybinių nuostatų kaitos ( mažėja pačios santuokos kaip vertybės svarba, didėja žmonių noras būti laisvais ir nepriklausomais, įsipareigojimų vengimas ). Lietuvos visuomenė pasižymi konservatyviomis pažiūromis, bet vis labiau įsigali modernios šeimos bruožai. Vis didesnės tolerancijos susilaukia poros, gyvenančios neregistravusios santuokos, daugėja porų, auginančių vieną vaiką, o taip pat porų, nusprendusių likti bevaikėmis. Lietuvoje vyksta fundamentalūs šeimos pokyčiai. Kuo karta jaunesnė, tuo liberaliau vertina ��eimos bruožų kaitą, šeimos modernėjimą. Tačiau tokie šeimos pokyčių požymiai, kai gausėjimas vienišų asmenų , vaikų, augančių nepilnose šeimose ir skyrybų, taip pat gimstamumo mažėjimas, tiek vyresnių, tiek jaunesnių kartų vertinami gana nepalankiai, ir vertinimų skirtumai tarp kartų yra nedideli. Požiūriui į modernėjantį šeimos institutą tebėra būdingi nemaži prieštaravimai: dar tebėra gajos... [toliau žr. visą tekstą] / During last ten years, lithuanian social – economical life have been changed. Rapid changes have been manifested through rapid broad – scale demographic reconstruction. In Lithuania the most outstanding features of the demographic changes of the period are: a rapid large – scale decrease of fertility, a rate of mortality, especially for males. Radically changed patterns of migration – the flows, amounts, and even types of migration become different. Decreasing number of marriages or postponement or renouncement of marriage rouse great concern. The reasons of these situations are economic ( difficulty in finding a job, acquiring a dwelling, low income ) and value changes ( the diminishing value of marriage, the increasing desire for independence and autonomy among young people, refusal to accept responsibilities, unmarried cohabitation has become more acceptable ). Regardless of the overall conservative attitude of the society, the modren family is gaining strength: not only are new features of the family becoming more universal, but they are being tolerated to a higher degree or even gaining approval. In Lithuania ongoing fundamental changes in the family. Besides, the clearly expressed move towards more liberal evaluations exhibited by the yonger generations varies quite significantly, depending on different family changes. Features of family changes such as the growing number of single people, of children raised in one – parent families, and of divorces and the... [to full text]

Magistro darbo „Socialinės paramos daugiavaikėms šeimoms vertinimas ir galimo tobulinimo kryptys“ tikslas-: išanalizuoti daugiavaikių šeimų socialinę padėtį ir identifikavus problemas, projektuoti jų sprendimų būdus. Siekiant šio tikslo, iškelti uždaviniai išanalizuoti socialinės paramos sampratą, paramos teikimo modelius, išnagrinėti socialinės paramos teikimą daugiavaikėms šeimoms reglamentuojančius įstatymus, išryškinti socialinės paramos teikimo gausioms šeimoms problemas ir galimus jų sprendimo būdus. Pirmoje dalyje nagrinėjama socialinė apsauga Europos Sąjungoje ir Lietuvoje, socialinės apsaugos tipai, gerovės valstybių socialinė politika. Antroje dalyje remiantis Lazdijų rajono Kapčiamiesčio seniūnijoje atlikto tyrimo duomenimis, atskleidžiami socialinės paramos daugiavaikėms šeimoms trūkumai ir pateikiamos rekomendacijos paramos tobulinimui. / The purpose of the Master paper “Assessment of social support to large families and trends of possible development” is to analyze social status of large families and project ways how to solve problems after identifying them. In pursue of this purpose the goal has been set to analyze the concept of social support, models of support provision, to analyze laws regulating provision of social support to large families, to point out problems of provision of social support to large families and possible ways how to solve them. The first part analyzes social security in the European Union and Lithuania, types of social security and social policy of welfare states. The second part covers shortcomings of social support to large families based on the results of the research conducted in Lazdijai district Kapčiamiestis elderate and provides recommendations for improvement of the support. Having analyzed data of the research conclusions have been made that provision of social support to large families is not efficient and adequate. Families would like that raising of children was equal to the work that is socially beneficial and was paid for.

Socialinės rizikos sąvoka atskleidžiama per socialinės rizikos rūšis: senatvę, neįgalumą, maitintojo netekimą, ligą, motinystę, nedarbą, sužalojimą darbe, skurdą, šeimos problemas ir medicininės priežiūros būtinumą. Socialinės rizikos rūšys glaudžiai susijusios su socialinės apsaugos išmokomis. Socialinės apsaugos išmokos padeda asmenims išvengti finansinių problemų susidūrus su įvairiomis socialinės rizikos rūšimis. Šiame darbe nagrinėjama Lietuvos socialinės apsaugos sistema, kuri susideda iš dviejų dalių – socialinio draudimo ir socialinės paramos. Socialinės apsaugos išmokos sugrupuotos pagal tai, kuriai socialinės apsaugos sistemos daliai jos priklauso – socialiniam draudimui ar socialinei paramai. Darbe aptariami socialinio draudimo ir socialinės paramos panašumai bei skirtumai. Pagrindinis socialinio draudimo sistemos tikslas yra garantuoti pajamas socialiniu draudimu apsidraudusiems asmenims, kurie negali dirbti dėl ligos, motinystės, senatvės, neįgalumo ir kt., kaip numatyta valstybinio socialinio draudimo įstatyme. Darbe analizuojama, kokie subjektai turi teisę gauti socialinio draudimo išmokas. Nurodomi socialinio draudimo išmokų dydžiai, skyrimo sąlygos bei jų mokėjimo trukmė. Socialinė parama susideda iš socialinės paramos išmokų bei socialinių paslaugų. Didesnis dėmesys skiriamas socialinės paramos išmokoms, nes jos yra vienos iš pagrindinių priemonių mažinti skurdo socialinę riziką. / The conception of social risk described by kinds of social risks: old age, disability, sickness, death, maternity, unemployment, family responsibilities, work injury, poverty. Social risks are closely related with social security benefits. They protect people against the financial consequences of social risks. In this work is analysed the social security system of Lithuania, which is consisted of two parts – social insurance and social assistance. Social security benefits ascribed to social insurance or social assistance. In this work is discussed resemblances and differences of social insurance and social assistance. The key goal of the social insurance system is to guarantee income of the insured in cases of incapacity for work due to disease, maternity, old-age, disability, etc. as provided for in the Law on State Social Insurance. In this work is analysed, which subjects have a right to receive social insurance benefits. Point out the size of social insurance benefits, conditions and duration of payment. Social assistance system is consisted of social assistance benefits and social services. Greater attention is ascribed to social assistance benefits, because they are one of the main measures to reduce poverty social risk.

The object of research - the means of small agriculturalists income and employment rising politics. The aim of the research – to examine and evaluate the means of and small agriculturalist employment and income rise politics and to maintain its improvement: · to analyze agriculturalists employment and income level, their influence and rising problems · to explore the means of social and economic support to smallholding and to identify the possibilities of smallholding to use them · to evaluate state‘s support and social benefit influence to agriculturalists income · to evaluate the possibilities of state‘s support and employment increas diversifying agriculture · to present the proposal to improve small agriculturalist income and employment rise politics The research methods – the analysis and synthesis of nonfiction, the analysis of documents, grafic presentation: common scientific abstract methods, hypothetic, nonfictional analysis methods, statistical – mathematical data analysis and graphic presentation, treatises, legal acts, material from internet . To indentify the means for the support for small holdings and the possibilities to use them are based on legal acts, implemented programmes or the programmes that are still in process, statistic information sources.