Šeimos krizė ar pokyčiai gali sąlygoti kokybiškai naują šeimos raidos etapą, tačiau neretai šeimos, atsidūrusios krizinėje situacijoje, nebegali atkurti pažeistos pusiausvyros ir prisitaikyti prie pokyčių, todėl tampa pažeidžiamomis, „neatspariomis“ socialinės rizikos veiksniams, kitaip tariant, tampa disfunkcinėmis arba socialinės rizikos šeimomis, kuriose narių poreikiai yra netenkinami, neatliekamos pagrindinės pareigos bei nepuoselėjamos bendražmogiškos vertybės. Socialinis darbuotojas, dirbdamas su tokia šeima, susiduria su pasipriešinimu, nenoru keisti nusistovėjusio gyvenimo būdo ir įpročių. Todėl socialiniam darbuotojui, norinčiam padėti spręsti socialinės rizikos šeimų problemas ir pagerinti jų funkcionavim��, tikslinga išsiaiškinti, kaip šių šeimų nariai patys vertina savo funkcionavimą, kokios yra jų stipriosios ir silpnosios pusės. Tai palengvintų šeimos poreikių nustatymą bei padidintų socialinio darbo efektyvumą. Taigi darbo tikslas – atskleisti socialinės rizikos šeimų narių požiūrį į savo šeimos funkcijas ir jų atlikimą. Tikslo siekiama išsikeliant šiuos uždavinius: 1. Apibūdinti šeimą kaip kintančią socialinę instituciją. 2. Išskirti funkcionalios ir socialinės rizikos šeimos bruožus bei aptarti pagrindines jų funkcijas. 3. Išsiaiškinti, kokioms šeimos funkcijoms socialinės rizikos šeimoje skiriama daugiausia dėmesio ir kaip jos atliekamos. 4. Aprašyti socialinio darbuotojo veiklą gerinant šeimos funkcijų atlikimą socialinės rizikos šeimose. Tyrimo... [toliau žr. visą tekstą] / The crisis and the changes in the family can influence a qualitative new stage in the family‘s development, but usually families, when they find themselves in a difficulty situation, cannot recreate a broken balance and adjust themselves to the changes. Such kind of families become broken, „not resistant“ to the factors of social risk, in other words, they become functionless or social risk families, where the needs of the members and the main duties are not fulfilled or the human values are not cherished. A social worker, who performs his/her duty in such kind of a family, meets with resistance, unwillingness to change the present lifestyle and habits. The social worker, who would like to help solve the problems in social risk families and improve their functions, it is necessary to find out how the members of those families value their functions themselves and what the benefits and drawbacks are. These things would facilitate the establishment of the family’s needs and improve the effectiveness of the social work. The paper aims to reveal the attitude of the social risk families towards the functions of their families and their performance. Goals: 1. Describe the family as a changing social institution. 2. Choose the features of the functional and social risk family and discuss their main functions. 3. Find out, where the main emphasis on family‘s functions and their performance is placed in the social risk families. 4. Describe the activity of the social worker in... [to full text]

Tyrimas „Socialinės rizikos šeimų vaikų karjeros sprendimų priėmimo savitumai“ analizuojami tiriamų socialinės rizikos šeimų vaikų karjeros sprendimų priėmimo ypatumus. Lyginami socialinės rizikos šeimų vaikų ir vaikų, nepriskiriamų socialinės rizikos šeimų grupei, karjeros sprendimo argumentai, analizuojamas jų santykis per sąveikos su šeimos nariais ir aplinkiniais prizmę. Darbe išryškinami socialinės rizikos šeimų vaikų karjeros sprendimų priėmimo savitumai ir problemos profesijos pasirinkime bei nurodomos socialinio darbuotojo galimybės jas spręsti. Tyrimo tikslas – nustatyti tiriamų socialinės rizikos šeimų vaikų karjeros sprendimų priėmimo savitumus bei atskleisti socialinio darbuotojo pagalbos galimybes, socialinės rizikos šeimų vaikams priimant karjeros sprendimus. Tyrimo objektas – socialinės rizikos šeimų vaikų karjeros sprendimai. Tyrimas „Socialinės rizikos šeimų vaikų karjeros sprendimų priėmimo savitumai“ analizuojami tiriamų socialinės rizikos šeimų vaikų karjeros sprendimų priėmimo ypatumus. Lyginami socialinės rizikos šeimų vaikų ir vaikų, nepriskiriamų socialinės rizikos šeimų grupei, karjeros sprendimo argumentai, analizuojamas jų santykis per sąveikos su šeimos nariais ir aplinkiniais prizmę. Darbe išryškinami socialinės rizikos šeimų vaikų karjeros sprendimų priėmimo savitumai ir problemos profesijos pasirinkime bei nurodomos socialinio darbuotojo galimybės jas spręsti. Tyrimo tikslas – nustatyti tiriamų socialinės rizikos šeimų vaikų karjeros... [toliau žr. visą tekstą] / This research focuses on how children in families at social risk take decisions related to their careers and analyzes the particularities of career decision-making characteristic to children in families at social risk. A comparison of arguments in choosing one or another career decision, which are taken by children in families at social risk and children in families that are not included into the social risk group, is provided and the correlation between the arguments is analyzed from the point of view of children’s interactions with their family members and other people. The particularities of career decision-making characteristic to children in families at social risk are highlighted, as well as problems arising in choosing a profession. Social workers’ potential to provide support for solving these problems is pointed out. The aim of this research is to determine the particularities of career decision-making characteristic to children in families at social risk and to reveal social workers’ possibilities to provide support in career decision-making to children in families at social risk. The object of this research is the career decisions made by children in families at social risk. The results of the research: there is a tendency children in families at social risk do not take well-founded career decisions. Children in families at social risk who took part in this research often associate their interests with aspirations related to a particular profession but make... [to full text]

Magistrinio darbo tikslas- ištirti požiūrį į socialinę pagalbą vaikams iš socialinės rizikos šeimų dienos centre. Tyrimo tikslą sukonkretina darbe keliami uždaviniai: išanalizuoti socialinės rizikos šeimų ir vaikų problemas; išnagrinėti dienos centre teikiamos pagalbos socialinės vaikams iš socialinės rizikos šeimų, kryptis; ištirti socialinio darbuotojo funkcijas dienos centre, teikiant pagalbą vaikams iš socialinės rizikos šeimų Pirmoje darbo dalyje nagrinėjami teoriniai socialinės rizikos šeimų atsiradimo veiksniai, valstybės teikiamos socialinės paramos vaikams iš socialinės rizikos šeimų kryptys. Antroje darbo dalyje analizuojamos dienos centro galimybės ir projektai, teikiantys socialinę pagalbą vaikams iš socialinės rizikos šeimų ir socialinio darbuotojo funkcijos organizuojant pagalbos veiklas dienos centre. Trečioje darbo dalyje apibendrinami kokybinio tyrimo duomenys bei apibendrinamas respondentų požiūris į teikiamą socialinę pagalbą vaikams iš socialinės rizikos šeimų. Tyrimo metu nustatėme, kad aktualiausiomis socialinės rizikos šeimų problemomis įvardijamas skurdas ir materialiniai nepritekliai, nedarbas, socialinių įgūdžių stoka, blogi šeimos narių tarpusavio santykiai. Tyrimas patvirtino hipotezę, kad vaikų užimtumo ir pamokų ruošimo, vaikų maitinimo veiklos, organizuojamos dienos centre, yra reikšmingiausios tėvams bei vaikams ir visų šeimų vertinamos teigiamai. Tyrimas atskleidė, kad šeimų ir darbuotojų-specialistų požiūris į dienos centre... [toliau žr. visą tekstą] / The goal of the master’s thesis is to study the approach to social support for children from social risk families at day centre. The goal of the study is defined more specifically by the objectives that the thesis addresses: analysing issues of social risk families and children; studying directions of social support for children from social risk families; investigating social worker functions at day centre relating to the offering of support to children from social risk families. Part one of the thesis addresses theoretical factors pertaining to the emergence of social risk families, directions of governmental social support for children from social risk families. Part two analyses the possibilities and projects on providing social support to children from social risk families and the functions of the social worker relating to the organising of support activities at day centre. Part three of the thesis summarises the data of the qualitative study and the respondents’ opinion on social support for children from social risk families. In the process of study we established that the most significant issues that social risk families are facing are identified to be those of poverty and deprivation, unemployment, lack of social skills, poor relations among family members. The study has supported the hypothesis that the activities of children’s occupation, homework, nourishment available from the day centre are most important to the parents and the children and are viewed as a... [to full text]

Socialinės rizikos šeima - tai šeima, kuri neatitinka visuomenės nustatytų normų, patiria sunkumų, kurių nepajėgia pati išspręsti. Socialinės rizikos šeimose yra sutrikę santykiai tarp šeimos narių, dažnai vyrauja girtavimas, smurtas, vaikų nepriežiūra. Tokia šeima yra “už visuomenės ribų”, patiria socialinę atskirtį. Šeima yra artimiausia aplinka, kurioje žmogus turėtų jaustis saugus, palaikyti teigiamus ryšius su kitais šeimos nariais, tačiau socialinės rizikos šeimose ir už jos ribų ryšiai dažnai būna sutrikę, vyrauja disfunkciniai santykiai. Moterų, priskiriamų socialinės rizikos šeimoms, socialinių ryšių patirties tyrimu siekiama padėti geriau suprasti tiriamąjį reiškinį, atskleisti socialinių ryšių svarbą, pastebėti socialinės pagalbos galimybes šeimos aplinkoje. Tyrimo tikslas – atskleisti socialinės rizikos šeimų socialinius ryšius feministiniu požiūriu. Tyrimo klausimas: kokie socialiniai ryšiai vyrauja socialinės rizikos šeimose? Siekiant atskleisti moterų, priskiriamų socialinės rizikos šeimoms, socialinių ryšių patirtį, pasitelktas kokybinis tyrimas. Tyrimo metu remtasi subjektyvistine-interpretuojamąją epistemologija. Analizuojant moterų, priskiriamų socialinės rizikos šeimoms, socialinių ryšių patirtis, buvo siekiama išsiaiškinti, kokie socialiniai ryšiai vyrauja tyrimo dalyvių šeimose ir už jos ribų, kaip joms pavyksta užmegzti ir palaikyti santykius, kaip ankstesnė patirtis įtakoja bendravimą. Tyrimo dalyvės - 7 moterys, kurios yra priskiriamos socialinės... [toliau žr. visą tekstą] / Social risk family - a family that does not meet the norms of society and is having difficulties which the family is unable to find solutions to. Social risk families usually have disturbed relations between family members, often dominated by drinking, violence and child neglect. This kind of family is not accepted by the public and is exposed to social exclusion. A family has be the closest to an environment where people feel safe and maintain positive relationships with other family members, but in social risk families the relationship is often disturbed and dominated by dysfunctional relations. Social relationship experiences of a woman ascribed to a social risk family survey helps to better understand these kind of women, to reveal the importance of social relationships and to see the support options in the family environment. The research goal is to reveal social risk families social relationships through a feminist view. Survey question: What kind of social relations dominate in social risk families? In order to reveal social relationship experiences of a woman ascribed to a social risk family a qualitative study was invoked. The study was based on subjective-interpreted epistemology. The analysis of women, who are ascribed to a social risk family, social relations experience goal, was to find out what kind of social relations dominate in the study participants family and outside of it, how are they able to establish and maintain relationships and how their... [to full text]

Socialinės rizikos sąvoka atskleidžiama per socialinės rizikos rūšis: senatvę, neįgalumą, maitintojo netekimą, ligą, motinystę, nedarbą, sužalojimą darbe, skurdą, šeimos problemas ir medicininės priežiūros būtinumą. Socialinės rizikos rūšys glaudžiai susijusios su socialinės apsaugos išmokomis. Socialinės apsaugos išmokos padeda asmenims išvengti finansinių problemų susidūrus su įvairiomis socialinės rizikos rūšimis. Šiame darbe nagrinėjama Lietuvos socialinės apsaugos sistema, kuri susideda iš dviejų dalių – socialinio draudimo ir socialinės paramos. Socialinės apsaugos išmokos sugrupuotos pagal tai, kuriai socialinės apsaugos sistemos daliai jos priklauso – socialiniam draudimui ar socialinei paramai. Darbe aptariami socialinio draudimo ir socialinės paramos panašumai bei skirtumai. Pagrindinis socialinio draudimo sistemos tikslas yra garantuoti pajamas socialiniu draudimu apsidraudusiems asmenims, kurie negali dirbti dėl ligos, motinystės, senatvės, neįgalumo ir kt., kaip numatyta valstybinio socialinio draudimo įstatyme. Darbe analizuojama, kokie subjektai turi teisę gauti socialinio draudimo išmokas. Nurodomi socialinio draudimo išmokų dydžiai, skyrimo sąlygos bei jų mokėjimo trukmė. Socialinė parama susideda iš socialinės paramos išmokų bei socialinių paslaugų. Didesnis dėmesys skiriamas socialinės paramos išmokoms, nes jos yra vienos iš pagrindinių priemonių mažinti skurdo socialinę riziką. / The conception of social risk described by kinds of social risks: old age, disability, sickness, death, maternity, unemployment, family responsibilities, work injury, poverty. Social risks are closely related with social security benefits. They protect people against the financial consequences of social risks. In this work is analysed the social security system of Lithuania, which is consisted of two parts – social insurance and social assistance. Social security benefits ascribed to social insurance or social assistance. In this work is discussed resemblances and differences of social insurance and social assistance. The key goal of the social insurance system is to guarantee income of the insured in cases of incapacity for work due to disease, maternity, old-age, disability, etc. as provided for in the Law on State Social Insurance. In this work is analysed, which subjects have a right to receive social insurance benefits. Point out the size of social insurance benefits, conditions and duration of payment. Social assistance system is consisted of social assistance benefits and social services. Greater attention is ascribed to social assistance benefits, because they are one of the main measures to reduce poverty social risk.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuotas ir įvertintas trijų pažeidžiamiausių socialinės rizikos asmenų grupių, kurios kelia didelę grėsmę visuomenei, teisinės informacijos poreikis. Tai yra asmenys grįžę iš įkalinimo įstaigų ir asmenys priklausomi nuo alkoholio ar narkotikų. Šioms socialinės rizikos grupėms teisinės informacijos poreikių ugdymas ypatingas tuo, kad be teisės žinių jie nesugeba sąmoningai elgtis, suprasti keliamus reikalavimus, pasižymi didesne tikimybe patekti į socialinę atskirtį ir linkę nusikalsti. Remiantis atliktų tyrimų rezultatais daroma išvada, kad analizuojamų socialinės rizikos asmenų teisinės informacijos poreikis yra per mažas, jie nelinkę ieškoti teisinių žinių, nes mano, jog tai jiems yra nebūtina. Dauguma jų yra pasyvūs, jie patys nesuinteresuoti nieko daryti. Šios rizikos grupės išreikšta tendencija kaltinti aplink esančius kitus žmones, ignoravimas teisinės pagalbos yra pagrindinės priežastys dėl kurių jie ja nesidomi. Socialiniai rizikai priklausantys asmenys aktyviai vengia sužinoti bei susitikti su teikiančiais teisinę informaciją asmenimis, kas ir lemia jų teisinių žinių vakuumą. Jie nenoriai dalyvauja siūlomose priemonėse ir programose, jie priešinasi įsisavinant teisinius klausimus ir teisinėmis žiniomis paisyti teisės normas. Atlikto tyrimo duomenys parodė, kad teisinės informacijos poreikis turi būti ugdomas. Tai yra kompleksinis procesas, formuojamas valstybės ir visuomeninių ugdymo institucijų pajėgomis, jis turi būti skatinamas... [toliau žr. visą tekstą] / Need for legal information of three most vulnerable groups of people at social risk that endanger the society, was analyzed and evaluated in the Final work of Master. They are the people, those returned from the places of confinement and drug and alcohol addicts. The cultivation of the need for legal information for these groups of the people at social risk is special because without legal knowledge they are not able to act deliberately, understand upraised requirements and have a bigger possibility to get in social disjuncture and make a crime. Pursuant to the results of performed analysis, we can conclude that the need for legal information of the analyzed people at social risk is too low; they do not search for legal knowledge, because they think that it is not important. Most of them are passive; they are not interested in doing anything by themselves. There is expressed tendency of this group at risk to the people around, disregard of legal help and it is the main reasons why they are not interested in it. The people at social risk actively avoid learning and meeting people that providing legal information, which determined vacuum in their legal knowledge. They unwillingly participate in offered measures and programs; they resist assimilation of legal questions and observance of legal norms with help of legal knowledge. The data of performed test showed that the need for legal information should be cultivated. It is a complex process, formed by the attempts of state and... [to full text]

Families which tend to face various problems are commonly called the families at risk. This term is widely used both in official acts of law, both by public institutions ensuring the protection of rights of children and giving social support for families. Social Services act of 2006 provides the definition of family at risk which we are using in this Work. We could exclude such risks: addiction, lack of responsibility or social skills as well as psychological, physical and sexual abuse against children. The analysis of the needs of families at risk is extremely relevant nowadays, when support of families at risk ensuring rights of children they are growing is priority field of the Country. It was expected that qualitative research of the needs of families at risk would induce the deeper recognition of families at social exclusion because we would try to look to various expressions from their point of view. Deeper perception of the needs of families at risk would help social workers in preventive and interventional work with these families. The aim of this Work is on the ground of qualitative research to disclose the needs of families at risk, the causes of dismissal of those needs and the support provided for families at social exclusion. During the analysis we use the ethnographic qualitative research method. For the collection of documents two methods – interview (group and individual) and observation – were used. Eight families participated in the analysis and twelve... [to full text]

Daugelis žmonių dėl įvairios rizikos: nepilnametystės, ligos, invalidumo, senatvės negali savarankiškai apsirūpinti pragyvenimo lėšomis. Užtikrinti normalų tokių žmonių gyvenimą gali tik valstybė. Tam valstybės kuria socialinės apsaugos sistemas. Socialinė asmens apsauga įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsnyje, kuriame teigiama, kad ,, Valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais”. Asmenų aprūpinimas atskiros socialinės rizikos, tame tarpe ir maitintojo netekimo rizikos, atvejais moksliniu teoriniu požiūriu Lietuvoje netyrinėtas. Šiame darbe tiriamas socialinis aprūpinimas maitintojo netekimo socialinės rizikos atveju. Tyrimas paremtas logine ir lyginamąja Lietuvos respublikos teisės aktų analize. Siekiama išanalizuoti įvairių kategorijų asmenų socialinio aprūpinimo, netekus maitintojo, teisinius aspektus, atskleisti šią socialinę riziką patyrusių asmenų aprūpinimo skirtumus bei tarpusavio sąveiką. Darbe apibūdinama Lietuvos socialinės apsaugos sistema, analizuojama mirties, kaip socialinės rizikos veiksnio, sąvoka. Įvairių kategorijų asmenų socialinio aprūpinimo, maitintojo netekimo atveju, skirtumai ir tarpusavio sąveika nustatoma atskirai analizuojant valstybinio socialinio draudimo, socialinės rūpybos bei specialiųjų socialinių išmokų (periodinių bei vienkartinių) skyrimo ir mokėjimo sąlygas. Darbe įvardinti asmenys... [to full text] / -. / Beaucoup de personnes à cause de risque différents comme la minorité, les maladies, l’ infirmité au la vieillesse, ne peuvent pas se procurer eux –mêmes des moyens d’existence. Il est la gestion de l’Etat seulement d’assurer à ces catégories de personnes une vie normale. O’ est dans ce but que les Etats créent les systèmes de la sécurité sociale. La sécurité sociale d’une personne est confirmée dans l’article 52 de la Constitution de la République de Lituanie qui dit que ,, l’Etat garantit le droit aux citoyens de tuocher une pension d’infirmité et de vieillesse, une allocation sociale en cas du chomage, des maladies, du veuvage, de la perte du nourricier et dans d’autres cas prévus par la loi”. Le présent uovrage est l’analyse des risques sociaux de la sécurité sociale en cas de la perte du nourricier. L’étude est fondée sur l’analyse logique et comparative des actes de loi de la République de Lituanie. Elle vie à analyser du point de vue théorique et pratique les aspects juridiques de l’assurance sociale de différents groupes des personnes en cas de la perte du nourricier et à determiner, dans le mêm cas, la difference et la synérgie de l’assurance sociale des personnes mises à l’épreuve du risqué social. L’étude apprécie la valeur du système de sécurite sociale de Lituanie et analyse la synérgie du facteur du risqué social de la mort. En cas de la perte du nourricier, la dfférence et la synérgie de l’assurance sociale de différents groupes des personnes est déterminée en... [to full text]

Socialinės apsaugos sistema susiformavo XX a., kai esant ekonominiam socialiniam pakilimui, vis labiau tapo svarbu apsaugoti darbuotoją nuo keliamų socialinių rizikų pasekmių. Socialinę apsaugą galima apibudinti kaip ne tik valstybės priemone taikoma socialinės rizikos atveju, bet ir kaip garantas, įstatyme numatytų atveju šeimai nelikti be pragyvenimo lėšų. Socialinė apsauga yra stipriai įtakojama ekonominiais rodikliais, todėl sulėtėjus ekonomikai, padidėjus socialinės apsaugos išlaidoms, valstybės turi reformuoti socialinės apsaugos sistemą. Esant tokiems ekonominiams pokyčiams, socialinės apsaugos sistema tampa nuolat kintanti ir nestabili, nors nepraranda savo esmės ir siekia savo tikslų. Socialinės rizikos kaip socialinis institutas, su apibrėžtomis ribomis, skirtas socialinės apsaugos sistemai įgyvendinti. Socialinė rizika – tai tikėtini įvykiai, nuo kurių padarinių yra numatytos socialinės apsaugos priemonės. Išskiriamos tokios tradicinės socialines rizikos: senatvė (asmuo dėl amžiaus negali užsidirbti pakankamai lėšų), neįgalumas (dalinis arba visiškas darbingo amžiaus asmens negalėjimas dirbti), nelaimingi atsitikimai darbe ar profesinė liga (ūmus darbuotojo sveikatos sutrikdymas dėl trumpalaikio pavojingo, kenksmingo darbo aplinkos poveikio arba neatsargumo, dėl kurio darbuotojas netenka darbingumo), nedarbas (asmuo ne savo noru neturi mokamo darbo ir, būdamas darbingas, negali jo rasti), motinystė (medicininė priežiūra nėštumo ir motinystės metu), sveikata... [toliau žr. visą tekstą] / Social Security System was formed in the twentieth century, when a social economic upturn, has become increasingly important to protect workers from risks posed by the social consequences. Social protection can be characterized as not only the state measure of social risk, but also as a guarantor, the law provided for the family to remove the case without means of subsistence. Social security is strongly influenced by economic indicators, the slowdown of the economy, increasing social security costs, countries have to reform the social security system. With these economic changes, social security system is constantly changing and unstable, although not lose its essence and achieve its goals. Social risks as a social institute, with defined boundaries, is intended for realized social security system. Social risk - the likelihood of events, from which results are provided for social security measures. Such a distinction is made between traditional social risks: old age (the age a person can not earn enough money), invalidity (partial or total working-age person inability to work), employment injuries and occupational diseases (acute worker health-threatening disruption of short-term, harmful effects of the working environment or negligence, for which the employee ceases to work), unemployment (as a working person does not have gainful employment and can not find it), maternity benefits (medical care during pregnancy and motherhood), health (patients treatment, rehabilitation... [to full text]