Šiame darbe aprašomi senų ir pagyvenusių žmonių socialinių ryšių kaita, senelių vaidmenys. Kalbama apie požiūrį į senėjimą, patį senėjimo procesą, socialinius ir ekonominius veiksnius senstant. Aptariama senų ir pagyvenusių žmonių socialinių ryšių ypatumai, senatvės poveikis socialiniams žmogaus vaidmenims. Aprašomi pagrindiniai senų ir pagyvenusių žmonių besikeičiantys vaidmenys, tokie kaip: tėvystės vaidmens netekimas, dirbančiojo vaidmens praradimas – išėjimas į pensiją, sutuoktinio vaidmens netekimas – našlystė. Darbas parašytas remiantis moksline literatūra apie senų ir pagyvenusių žmonių socialinių ryšių ypatumus bei juos sąlygojančius veiksnius, senelių vaidmenis bei atlikto kokybinio tyrimo „Senelių vaidmenys“ duomenimis. Tyrimo metu buvo atskleidžiami pagrindiniai senelių vaidmenys, tokie kaip: globėjo, pagalbininko vaidmuo; kultūros, tradicijų, papročių perdavėjo vaidmuo; atostogų senelių vaidmuo; istoriko vaidmuo; teisėjo vaidmuo; šeimos stebėtojo vaidmuo; pavyzdingo gyvenimo mokymo vaidmuo; mokytojo vaidmuo; pasyvaus ar aktyvaus senelio vaidmuo ir kt. Interviu palietė esmines kartų problemas: kaip priimama dažnai netikėta senelio/močiutės padėtis, kaip keičiasi vyresnių žmonių gyvenimas atsiradus anūkams, kaip derinamas dar besitęsiantis darbas su pagalba anūkams, kaip leidžiamas ir kuo praturtinamas jau bendras laisvalaikis. Svarbiausia – kiek visame bendravime reiškiasi didaktiniai momentai, ką seneliai stengiasi perduoti savo anūkėliams. atspindintis svarbias... [toliau žr. visą tekstą] / The report dealt with changes in social interactions among old and elder population, specializing in roles of grandfathers. Focus is on approach towards aging process and social bonds during this process. Report analyzed the features of social interaction between older population and the influence of old age to human behavior. Additionally report covered major changes in live roles among older population – going on pension or widowhood, loosing active father‘s role. The materials used for report included analysis of relative science literature and data of qualitative research on roles of grandfathers. The research identified main roles of grandfathers like tutor, judge, teacher, assistant, transferor of culture, traditions and customs and more. Interviews covered and analyzed problems of several generations with appearance of grandchildren and entrance of grandfather’s role dealing with help to younger generation and common leisure. Major factor identified was that interaction between older and younger population allows the transition of key social values that are vital to our society.

Tyrimo objektas: Žmonių, sergančių Parkinsono liga, depresijos lygis ir socialinių ryšių sąsajos. Raktiniai žodžiai: Parkinsono liga, depresija, socialiniai ryšiai. Tyrimo tikslas - ištirti žmonių sergančių Parkinsono liga depresijos lygio ir socialinių ryšių sąsajas. Uždaviniai: 1. Nustatyti žmonių, sergančių Parkinsono liga socialinių ryšių ypatumus. 2. Ištirti žmonių, sergančių Parkinsono liga depresijos atskirus komponentus ir bendrą depresijos lygį. 3. Nustatyti, žmonių sergančių Parkinsono liga socialinių ryšių ir depresijos sąsajas. Tyrimas atliktas “Saulės” šeimos medicinos centre ir Všį klinikinėje ligoninėje. Testavime dalyvavo 20 Parkinsono liga sergančių asmenų, kurie lankosi, “Saulės” šeimos medicinos centre. Visi tiriamieji buvo išskirti į dvi grupes pagal amžių nuo 60-74 pagyvenę ir daugiau kaip 75 seni. Atliekant anketavimą pirmąją anketa buvo siekiama išsiaiškinti socialinius ryšius, antrąją anketa buvo siekiama išsiaiškinti depresijos lygių tarp socialinių ryšių sąsajas. Tyrimo metu nustatyta, kad amžius, vaistų naudojimas, draugų apsilankymas, gyvenimas su artimaisiais, draugų turejimas, turi įtakos depresijos lygiui. Gyvenantys su artimaisiais, bei turintys draugų turi mažesnį depresijos lygį nei gyvenantys vieniši ir neturintys draugų. / Investigation: People, who has Parkinson's disease, depression’s level and social communication interfaces. Key words: Parkinson‘s disease, depression, social communication. The purpose of investigation: to investigate, people, who has parkinson‘s disease, the level of depression and social communication interfaces. Problems: 1. To set people‘s, who has Parkinson‘s disease the social communication features. 2. To investigate people, who has Parkinson's disease, depression of separate components and the overall level of depression. 3. To set people‘s, who has Parkinson‘s disease the social communication and interfaces of depression. Researches was made in „Saulės“ family‘s medicine centre and Všį clinical hospital. Test had 20 participated people, who has Parkinson‘s disease, who attends to visit „Saulės“ family‘s medicine centre. By participator‘s age two groups were made: 1st group, 60 – 74 years old, and 2nd group 75 and older. During the test, first account was made to find out the social communication interface, and with second account – the level of depression between social communication‘s interfaces. During the research, there was found out, that the age, medicine‘s usage, friend‘s visit, living with family, having friend, has influence to the level of depression. People who live with family and has friends has lower level of depression than people who live alone and doesn‘t have any friends.

Jaunuoliams netekusiems tėvų globos turimi socialiniai santykiai ir jų kokybė yra svarbus išorinės paramos šaltinis. Pozityvūs ir konstruktyvūs bendravimo įgūdžiai, gebėjimas užmegzti ir palaikyti ilgalaikius socialinius ryšius yra viena iš sėkmingos adaptacijos visuomenėje prielaidų. Daug vaikų, patenkančių į globos institucijas, stokoja konstruktyvių socialinių įgūdžių. Prieraišumo sutrikimai vaikystėje bei kitos emocinės problemos sąlygoja nesugebėjimą užmegzti ilgalaikių, emocinį pasitenkinimą tenkinančių ryšių. Temos aktualumas. Temą nagrinėti skatina šios srities lietuviškos literatūros stoka ir ji pateikiama kaip bendro pobūdžio informacija. Taip pat ši tema yra mažai nagrinėjama moksliniuose darbuose. Krizes patiriančių šeimų vaikų tolimesnei socializacijai yra svarbūs, ir visuomet išliks būtini, ryšiai su artimiausiais šeimos nariais – tėvais, broliais, seserimis. Todėl viena svarbiausių socialinio darbo krypčių išlieka vaikų, esančių globoje, šeimos narių švietimas ir pagalba siekiant išsaugoti artimus ryšius su vaikais. Tyrimo objektas − laikinojoje globoje gyvenusių jaunuolių socialiniai ryšiai. Tyrimo tikslas – analizuoti jaunuolių gyvenusių laikinojoje globoje socialinius ryšius. Pirmoje šio darbo dalyje apžvelgiama Lietuvos valstybės politika netekusiam tėvų globos, vaikui, labiau išryškinant laikinąją globą (rūpybą) ir socialinio darbuotojo vaidmenį teikiant pagalbą tėvų globos netekusiems vaikams. Antroje darbo dalyje aptariama globoje esančių vaikų... [toliau žr. visą tekstą] / Social relationships and their quality constitute a very important source of exterior support for young people who have lost parental care. Positive and constructive communication skills and ability to form and maintain long-lasting social relationships are among the conditions for successful adaptation. Most of the children, who come to the institutions of social care are lacking in the constructive social skills. Attachment disorders in childhood and other emotional problems condition inability to form long-lasting, emotionally satisfying relationships. Importance of subject. The choice of the subject has been based on the lack of literature in Lithuanian in this area as well as tendency to treat the issue on the level of general information. The issue is not treated extensively in scientific works in general as well. Relationships with closest relatives – parents and siblings - are always important and necessary for the ongoing socialization of children of the families experiencing crisis. Therefore, one of the most important areas of social work is education and support of family members of children in social care, aiming to safeguard their close relationships with relatives. Object of research − social relationships of young people who have lived in temporary care. Aim of research – to analyze social relationships of young people who have lived in temporary care. The firs part of the paper is an overview of the politics of Lithuanian Republic towards a child who... [to full text]

Informacijos amžiuje vis daugiau vyraujančių funkcijų ir procesų yra jungiami į tinklus. Socialiniai ryšiai tarp žmonių yra pakankamai platūs ir intensyvūs. Tinklai yra atviros struktūros, galinčios plėstis iki begalybės, įtraukdamos vis naujus mazgus, tik jie gali palaikyti tarpusavio ryšį tinkle. Tinklaveikinė socialinė struktūra yra labai dinamiška, atvira, pajėgi plėtoti naujoves, nerizikuodama netekti pusiausvyros. Įvairių krypčių bendruomenės sutaria, kad socialinis tinklas – tai žmonių socialinių santykių ar ryšių struktūra. Darbe aptariama tinklaveikos teorija sistemizuoja vykstančius saitus tarp veikėjų. Analizuojamas išteklių paskirstymo poveikis tinklui ir jo dalyviams. Atkreipamas dėmesys į tinklaveikos socialinę struktūrą nuo kurios priklauso individų elgesys, nuostatos, formuojančios galimybių srautą. Socialiniai ryšiai yra jungiamoji visuomenės dalis be kurių visuomenės egzistavimas tokia forma būtų neįmanomas. Negalima įsivaizduoti bendruomenės, socialinio tinklo be mainų. Socialiniai mainai, tai svarbiausias socialinio gyvenimo principas, net meilę ir draugystę galima analizuoti per mainų santykių prizmę. Geros tarpusavio paslaugos tarp lygių sukuria socialinius ryšius, tuo tarpu, kai neabipusės paslaugos ir darbai atskiria ir nutolina žmones ar žmonių grupes. Tinklų susijungimas skatina domėtis jų kaita, poveikiu, plitimu. Svarbu išaiškinti, ištirti kaip yra stebimas socialinių tinklų poveikis, kokie tyrimai atliekami jiems analizuoti. Magistro darbe... [toliau žr. visą tekstą] / In the century of communication more and more functions and processes are linked into networks. The social links among people are rather intensive and extensive. The networks are the open structures which can expand ad infinitum, incorporating the new knots which enable to maintain the correlation in the network. The network social framework is very dynamic, plain and able to develop the innovations without risk to overbalance. Various communities agree that the social network is the framework of social human relations and intercommunication. In the present paper the theory of the networking systematize the sites among the participants and the influence of the resource distribution to the network and its participants. In addition, the attention is paid to the social structure of the networking which affects the individual behaviour and attitudes forming the vista flow. The social communication is the connective part of society, without it the existence of the present form communication would not be possible. Community cannot be pictured without the social network and the interchange. The social interchange is the main principle of the social life. Actually, even love and friendship can be analyzed according to the prism of the social interchange. Decent internecine services among the levels create the social bonds, whereas, the unreciprocated services and operations disconnect and separate people. The combination of networks encourages the interest in the network alternation... [to full text]

Socialinės rizikos šeima - tai šeima, kuri neatitinka visuomenės nustatytų normų, patiria sunkumų, kurių nepajėgia pati išspręsti. Socialinės rizikos šeimose yra sutrikę santykiai tarp šeimos narių, dažnai vyrauja girtavimas, smurtas, vaikų nepriežiūra. Tokia šeima yra “už visuomenės ribų”, patiria socialinę atskirtį. Šeima yra artimiausia aplinka, kurioje žmogus turėtų jaustis saugus, palaikyti teigiamus ryšius su kitais šeimos nariais, tačiau socialinės rizikos šeimose ir už jos ribų ryšiai dažnai būna sutrikę, vyrauja disfunkciniai santykiai. Moterų, priskiriamų socialinės rizikos šeimoms, socialinių ryšių patirties tyrimu siekiama padėti geriau suprasti tiriamąjį reiškinį, atskleisti socialinių ryšių svarbą, pastebėti socialinės pagalbos galimybes šeimos aplinkoje. Tyrimo tikslas – atskleisti socialinės rizikos šeimų socialinius ryšius feministiniu požiūriu. Tyrimo klausimas: kokie socialiniai ryšiai vyrauja socialinės rizikos šeimose? Siekiant atskleisti moterų, priskiriamų socialinės rizikos šeimoms, socialinių ryšių patirtį, pasitelktas kokybinis tyrimas. Tyrimo metu remtasi subjektyvistine-interpretuojamąją epistemologija. Analizuojant moterų, priskiriamų socialinės rizikos šeimoms, socialinių ryšių patirtis, buvo siekiama išsiaiškinti, kokie socialiniai ryšiai vyrauja tyrimo dalyvių šeimose ir už jos ribų, kaip joms pavyksta užmegzti ir palaikyti santykius, kaip ankstesnė patirtis įtakoja bendravimą. Tyrimo dalyvės - 7 moterys, kurios yra priskiriamos socialinės... [toliau žr. visą tekstą] / Social risk family - a family that does not meet the norms of society and is having difficulties which the family is unable to find solutions to. Social risk families usually have disturbed relations between family members, often dominated by drinking, violence and child neglect. This kind of family is not accepted by the public and is exposed to social exclusion. A family has be the closest to an environment where people feel safe and maintain positive relationships with other family members, but in social risk families the relationship is often disturbed and dominated by dysfunctional relations. Social relationship experiences of a woman ascribed to a social risk family survey helps to better understand these kind of women, to reveal the importance of social relationships and to see the support options in the family environment. The research goal is to reveal social risk families social relationships through a feminist view. Survey question: What kind of social relations dominate in social risk families? In order to reveal social relationship experiences of a woman ascribed to a social risk family a qualitative study was invoked. The study was based on subjective-interpreted epistemology. The analysis of women, who are ascribed to a social risk family, social relations experience goal, was to find out what kind of social relations dominate in the study participants family and outside of it, how are they able to establish and maintain relationships and how their... [to full text]

Darbo tema. Akademinio jaunimo socialinių ryšių įtaka socializacijai (LEU atvejis). Darbo aktualumas Ar dažnai susimąstome, kaip save suvokiame mus supančioje aplinkoje, kaip suvokiame kitus ir kaip kiti mato mus? Kaip pritampame mus supančioje visuomenėje, ar skiriamės savo individualumu ir nebijome būti kitokie, turėti savąjį „aš“, ar pataikaujame nerašytiems visuomenės dėsniams, norėdami pritapti, neišsiskirti, gal taip matome didesnę naudą? Manome, kiekvienas turėtų savo nuomonę tokiais klausimais, jei juos išgirstų, tik patys sau ne taip dažnai tokius užduodame. Kas yra bendravimas, socialumas, buvimas visuomenės dalimi, ko iš mūsų pareikalauja priklausymas jai? Ar rūpinamės savimi, ar nepamirštame kitų? Kodėl kiti mums reikalingi ir neįsivaizduojame savo aplinkos, tikslų, siekių be aplinkinių, be jų daromos įtakos mūsų gyvenimui. Poreikis bendrauti, užmegzti ryšius, palaikyti juos toks pat prigimtinis, kaip ir biologiniai ar fiziologiniai poreikiai. Neturėdami su kuo bendrauti, į ką orientuotis, ar net konkuruoti, nesulaukdami palaikymo ar kritikos, mes galime suvokti, kiek daug dalykų praranda vertę, prasmę, tikslus. Šie laikai ypač daug reikalauja iš žmogaus žinių, tobulėjimo, atradimo savęs tarp kitų, savęs suvokimo, sugebėjimo save pateikti, realizuoti savo poreikius, ieškoti galimybių bei būti reikalingais kitiems. Todėl bendravimas ir ryšių palaikymas vyksta įvairiausiais būdais – nuo tiesioginio, artimo iki bendravimo virtualioje erdvėje, siekiant užmegzti... [toliau žr. visą tekstą] / The relevance of the topic. How often do we think about the surrounding and our place there? How do we see others and how they see us? How do we fit in the surrounding society? Do we differ from others? Are we not afraid to be different and keep our own attitude towards lots of things? Do we accept “unwritten” society’s laws as we do not want to differ from others or we see more benefits while doing that? We are sure that everyone would have his own answers to these questions just if he had an ability to listen to them. We do not often give such questions to ourselves as well. What is communication, sociability, being a part of the society, what demands does it have? Do we take care about ourselves, don’t we forget others? Why are other people necessary for us? Why cannot we imagine our surrounding, aims, targets without other people, without their influence to our lives? The need to communicate, get into relations, be involved into them are as inborn as biological and physiological needs. If we do not have anyone to communicate with, orient to or even compete with, if none supports or critizes us, many things are likely to loose their importance, value, meaning and purpose. Nowadays people must have a lot of knowledge and have to think about its improvement all the time. Human beings must try to find themselves between others, try to understand themselves and be able to present themselves, make their needs come true, to look for opportunities and be important to others. As... [to full text]

Magistro darbe Mokyklos bendruomenės ryšių modeliavimas per socioedukacines veiklas aptariama mokyklos bendruomenės ryšių stiprinimo klausimai. Darbe tiriama, kaip socioedukacinės veiklos gali padėti stiprinti mokyklos bendruomenės tarpusavio santykius. Norint, kad mokyklos bendruomenės gyvenimas būtų pilnavertis ir įvairiapusis, būtinas visų mokyklos bendruomenės grupių bendravimas, tarpusavio pasitikėjimas, pagalba. Todėl svarbu iš anksto formuoti socialinius mokinių, mokytojų, mokyklos vadovų bei mokinių tėvų ryšius. Magistro darbo tikslas – socioedukacinių veiklų pagalba nustatyti mokyklos bendruomenės socialinių ryšių stiprinimo galimybes. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti tarpusavio ryšių plėtotės institucinėje aplinkoje teorines prielaidas. 2. Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, išanalizuoti mokyklos bendruomenės narių (mokyklos vadovų, mokytojų, kitų mokyklos darbuotojų, mokinių ir mokinių tėvų) veiklos bruožus ir socioedukacines veiklas, plėtojančias mokyklos bendruomenės tarpusavio ryšius. 3. Naudojant tyrimo duomenų apibendrinimo metodą, nustatyti mokyklos bendruomenės tarpusavio ryšių stiprinimo galimybes per socioedukacines veiklas tiriamųjų lyties, amžiaus, išsilavinimo aspektais. 4. Remiantis tyrimo rezultatais, mokyklos bendruomenės nariams pateikti rekomendacijas tarpusavio ryšių stiprinimo klausimais. Tiriamojoje magistro darbo dalyje aprašomas empirinis tyrimas. Tyrimas atliktas 2010 m. balandžio mėn. Šilalės rajono bendrojo lavinimo... [toliau žr. visą tekstą] / Modeling of school’s society relationship while doing social-educational activities and questions how to strengthen school’s society relationship are analyzed in this master’s paper. It is necessary to have communication, trust and help of all groups of school society in order their life would be diverse and significant. Therefore, it is important to form social relationship between students, teachers, head teachers and parents. Master’s paper objective: Using social-educational activities to ascertain consolidation facilities of school society social relationship. Master’s paper goals: 1. To analyze theoretical assumption of relationship development in institute setting. 2. Using information of research to analyze school’s society members (head teachers, teachers, students and parents) points of social-educational activities which develop their relationship. 3. Using generalization method of information to ascertain consolidation facilities of relationship while doing social-educational activities using aspects of their gender, age and education. 4. To give recommendation about consolidation of relationship to members of school society. It is written about empirical research in this paper. The research was accomplished in April 2010 in basic, secondary schools and gymnasium of Šilale. 50 head teachers, 54 teachers, 52 students and 54 parents took part in this survey, who answered the questions of anonymous questionnaire. The answers were computerized by excel program... [to full text]

The topic of presented survey work is social relations of children living in orphanage and disharmonious families with their family members. The purpose of this work is to disclose the the characteristics of social realations of children, living in orphanage and disharmonious families, and how they value the members of their families. The data collecting method for this survey was making the drawings made by the children. There were 70 children of age 7 to 11 were participated in the suvey. Both groups were collected in Rietavas and Plunge towns.

Bakalauro darbe analizuojama šeimų, auginančių vaikus, turinčius negalę, socialinė izoliacija. Siekiama atskleisti šeimos socialinio uždarumo raišką, jo pasireiškimą, atsiradimo priežastis, įveikos galimybes. Tyrime dalyvavo 24 šeimos, turinčios neįgalų vaiką. Jų atsakymai leido išanalizuoti ir nustatyti šeimų, auginančių vaikus, turinčius negalę, socialinio uždarumo: pasireiškimą, priežastis ir atsivėrimo visuomenei galimybes. Taip pat buvo apklausti 17 asmenų, kurių šeimose nėra negalę turinčio vaiko. Jų atsakymuose išryškėjo santykių ypatumai, bendraujant su negalę turinčio vaiko šeima, respondentų jausmai bendraujant su šeimos nariais, auginančiais negalę turintį vaiką. Aiškintasi, kiek ir kokius santykius su šeimų nariais, kurių šeimose auga negalę turintis vaikas, nori turėti tokių vaikų neturintys asmenys. Tyrimo objektas – šeimos, auginančios neįgalų vaiką, socialinis uždarumas ir jo įveikos galimybės. Tyrimo tikslas – atskleisti šeimų, auginančių negalę turintį vaiką, socialinio uždarumo raišką, socialinio uždarumo priežastis ir uždarumo įveikos galimybes. Siekiant tikslo, iškelti šie tyrimo uždaviniai: 1. Išnagrinėti ir išanalizuoti mokslinę literatūrą, analizuojančią šeimų, auginančių neįgalius vaikus, socialinio uždarumo teorines prielaidas ir raišką. 2. Remiantis mokslo darbų analize, parengti tyrimo instrumentą, atskleidžiantį šeimos, auginančios neįgalų vaiką, socialinio uždarumo raišką, socialinio uždarumo priežastis ir atsivėrimo visuomenei galimybes. 3... [toliau žr. visą tekstą] / This undergraduate work analyses social isolation of families raising children with disabilities. It is aimed to reveal the aspect of social family insularity, its manifestation, causes and coping capabilities. Family relationship, its strength and its relations with environment are being analysed. A family with a disabled child participated in the study. Their responses let us identify the reasons of such families’ social closure and their opportunities for opening up to public. There were also people who do not have disabled children interviewed. Their responses highlighted the strength of the relationship with the families that have a disabled child (acceptance or rejection) the respondents’ feelings and experiences in dealing with family members raising a child with disabilities. The research was analysing how much and what relationship with a handicapped child’s family members these people without such children want to have. The object of the research - the social closure of family with a disabled child and its negotiation. The objective of the study - to reveal the aspect of social closure of the families that have children with disabilities, causes of social insularity and coping capabilities. To achieve the objective there were set the following research goals: 1. Examine and analyse the scientific literature exploring manifestation and theoretical assumptions of the social closure of the families’ with disabled children. 2. Formulate a survey instrument... [to full text]

Šiais laikais mes dažnai susiduriame su emigracijos klausimu. Tirtos emigracijos priežastys, galimi problemų sprendimo būdai. Yra atlikta daugybė šitų priežasčių tyrimų. Jų pagrindu yra sukurta keletas teorijų, bandančių išsiaiškinti socialinio reiškinio esmę, priežastis ir kitus aspektus. Turi būti svarbios priežastys, kad žmogus pasiryžtų palikti savo šalį, nutraukti ryšius su šeima, giminėmis, draugais, prarasti savo turimą socialinį statusą. Socialiniai ryšiai vaidina labai svarbią rolę žmogaus gyvenime. Šio tyrimo tikslas yra ištirti emigravusių asmenų tarpasmeninius ir institucionalizuotus ryšius. Darbo uždaviniai: 1. Atskleisti teorines migracijos prielaidas šiuolaikinėje visuomenėje; 2. Išanalizuoti emigraciją Lietuvoje ir jos situaciją išskiriant emigracijos iššūkius Lietuvai; 3. Ištirti socialinių ryšių (socialinio kapitalo) teorines prielaidas; 4. Atlikti sociologinį tyrimą, kuris leistų ištirti emigrantų socialinius ryšius tarpasmeniniu ir institucionalizuotu diskursu. Darbo metodai: 1. Mokslinės literatūros studijavimas 2. Anketinė apklausa: kiekybinis asmenų, gyvenančių Lietuvoje (VPU studentų), nuomonės tyrimas 3. Interviu su emigrantais Darbo pabaigoje pateikiamos išvados: 1. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad emigrantai linkę emigraciją vertinti kaip natūralų reiškinį, būdingą visoms valstybėms. Tyrimo informantai teigė, kad jie yra emigravę dėl nepakankamo valdžios dėmesio darbo srityje, prastos ekonominės situacijos valstybėje, siekiant pagerinti savo... [toliau žr. visą tekstą] / In nowadays we frequently meet with the question about emigration.The causes of the emigration have been examined and the possible ways of solution these problems.There are a lot of such investigations done. On the ground of them there are created some theories that try to ascertain the essence of the social phenomenon, causes and other aspects. There must be significant reasons for person to leave his country, to break their connections with family, kinsfolk, friends, to lose the social status they have. The social connections play a really important role in the person‘s life. The purpose of the investigation is to analyse the interpersonal and institutionalised relations of emigrants’. The tasks of the work: 1. To disclose the theoretical assumptions of the migration in modern society; 2. To analyse the emigration in Lithuania and its situation, separating the challenges of emigration to Lithuania; 3. To analyse the theoretical assumptions of the social connections (the social capital). 4. To perform the sociological investigation that would let to examine to social connections of the emigrants’ in the interpersonal and institutionalised discourses. The hypotheses of the investigation: 1. The main cause of the emigration from Lithuania in nowadays is indicated the insufficient government’s attention to the person in social economical aspect (the most often there are emigrated reaching financial and material wellbeing). 2. The network of the interpersonal contacts of... [to full text]