Over the years hundreds of thousands Lithuanians moved far away from their native country because of different reasons. Available information about Lithuanians’ migrating to other countries for the past decades is beggarly, so in this scientific work it was tried to get deeper into the beginning of this problem. It was tried to research Lithuanian parents’ attitude towards their children future. The records of this research may be useful trying to solve the problems of Lithuanian children education in foreign countries. It is very important to pay attention to children’s social adaptation in foreign countries, their social integration, bilingualism, education peculiarity (in local and Lithuanian schools), school children pedagogical and social education problems, parents’ expectation and attitude towards their children education. At this moment it is very difficult to tally up the amount of emigration, so it is very important to keep terms with Lithuanians who left. According to statistics, only the few Lithuanian children attend Lithuanian schools in England. The records of this research established that parents from Lithuanian school expect to help their children not to forget Lithuanian language, to teach correct grammar, to introduce children with Lithuania’s history, culture, geography, traditions, manner, to help youth to enshrine nationally, not to loose involvement with Lithuania. Most children speak Lithuanian within the families and in the Lithuanian schools, but... [to full text]

Lietuva, kaip šalis pirmaujanti Europos Sąjungoje pagal emigracijos mastus, susiduria su neigiamomis šio proceso pasekmėmis, nes šalyje padidėja socialinių, ekonominių, politinių, demografinių grėsmių tikimybė. Dėl šios priežasties būtina tirti ne tik emigracijos proceso aspektus, bet ir analizuoti reemigraciją skatinančius veiksnius, kurie galėtų sumažinti emigracijos mastus ar leistų juos valdyti, kartu analizuojant ir sugrįžimo į gimtąją šalį reintegracijos ypatumus, kurie gali prisidėti prie šio tikslo. Sugrįžusiųjų reintegracijos aspektas dažnai yra atskiriamas nuo viso emigracijos proceso, daugiausiai dėmesio skiriant statistinių duomenų rinkimui emigracijos ir reemigracijos atžvilgiu, išvykimo iš gimtosios šalies priežasčių analizei, integracijos užsienio šalyse ypatumų tyrimui. Tuo tarpu visi šie aspektai yra glaudžiai susiję su reintegracijos procesu, turi įtakos jos analizės rezultatams, nes svarbiu tampa ryšys tarp išvykimo ir sugrįžimo pasirinkimo, sąsajų tarp integracijos užsienio šalyse ir reintegracijos gimtojoje. Reintegracijos analizė kokybiniu požiūriu Lietuvoje yra taikoma retai, tačiau ji papildo ir praplečia kiekybinių tyrimų rezultatus. Taigi šio darbo tikslas – analizuoti emigravusiųjų reintegracijos aspektus jiems sugrįžus į Lietuvą emigracijos ir reemigracijos procesų kontekste, nes reintegracija yra glaudžiai su jais susijusi. Siekiant šio tikslo, darbe teoriniu lygmeniu pateikiamos emigracijos ir reemigracijos tendencijos Lietuvoje, nagrinėjamos jų... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuania as the leading country with the highest degree of emigration in European Union faces the negative outcomes of this process, because the probability of social, economic, political and demographic threats is rising. For this reason, it is essential to study not only aspects of emigration, but also analyze factors which stimulate remigration and could reduce the degree of emigration or could allow to manage it, at the same time analyzing the characteristics of reintegration in homeland, which could contribute to this end. The aspect of reintegration of remigrants usually is separated from the whole process of emigration, paying most attention to statistical data collection in regard to emigration and remigration and also to the analysis of the reasons for leaving the homeland, to the research of integration characteristics in foreign countries. Whereas all these aspects are closely related to the process of reintegration, has influence for the results of its analysis, because of the link between the choice of leaving and coming back, the connections between the integration in foreign countries and homeland. In Lithuania the qualitative research of reintegration is applied rarely, but it supplements and extends the results of quantitative research. That is why the main aim of this paper is to analyze the aspects of remigrants in Lithuania in the context of emigration and remigration, because reintegration is closely related to them. Reaching for this aim, there are... [to full text]

Temos aktualumas – aukštos kvalifikacijos gyventojų emigracija šiuo metu yra labai aktuali problema daugumai Europos Sąjungos valstybių, nes prarandamas šalies intelektualinis potencialas. Šis mano tyrimas yra svarbus ir aktualus savo galimomis išvadomis ir tendencijų įvardinimu. Darbo objektas – „protų nutekėjimo“ problema ES. Darbo tikslas – remiantis moksline literatūra, statistine duomenų analize bei anketinės apklausos rezultatais išnagrinėti „protų nutekėjimo“ srautus, priežastis bei pateikti pagrindinius teiginius „protų nutekėjimui“ sustabdyti. Darbo uždaviniai: • Išanalizuoti veiksnius, įtakojančius emigraciją; • Aptarti „protų nutekėjimo“ reiškinį ir raidą ES; • Nustatyti pagrindines šalis, į kurias imigruoja ES kvalifikuoti specialistai; • Palyginti kitų Europos Sąjungos šalių „protų nutekėjimo“ ir specialistų migracijos esminius aspektus ir išnagrinėti jų specifiką; • Aptarti priemones, kurios yra naudojamos Europos Sąjungoje „protų nutekėjimui“ sustabdyti; • Pateikti pasiūlymus, kurie galėtų sumažinti „protų nutekėjimą“ iš ES bei Lietuvos. Darbe iškėliau sekančias tyrimo hipotezes: 1. Lietuvos narystė Europos Sąjungoje skatina specialistų „protų nutekėjimą“. 2. Lietuvoje įgyta profesinė kompentencija leidžia Lietuvos piliečiams palyginus lengvai prisitaikyti kitose Europos Sąjungos šalyse. 3. „Protų nutekėjimą“ sąlygoja socialiniai bei ekonominiai veiksniai. 4. Valstybės ir darbdavių motyvacija sumažintų „protų nutekėjimo“ mastus. Specialistų emigracija jau dabar... [toliau žr. visą tekstą] / The topicality oh the theme – nowadays high qualification citizens’ emigration is very relevant problem for most of Europe Union countries, because is lost the country’s intellectual potential. This research is important and relevant with its possible conclusions. The object of the research – „brain drain“ problem in Lithuania. The objective of the research – to analyze the flush and the reasons of the „brain drain“ - appealing to scientific literature analysis, statistical data analysis and the results of the questionnaire survey. To give the suggestions that should decrease the “brain drain”. The structure of the work – this master work consists of three parts. In the first part is analyzed theory needed to the future analyzes. In the second part – is given statistical data analyzes, also described the “brain drain” from Europe Union and Lithuania. In the third part – is given the accomplished research, with formulated suggestions for “brain drain” decreasing. The size of the work is 75 pages, 30 pictures, 12 tables. The method of the research - the empirical survey has been quizzed giving the questionnaire to the respondents chosen by chance. The answers where gathered from the December 2006 till the March of 2007. Also was reviewed the scientific literature which analyzes the “brain drain” and migration subsequences, and the systemic analyzes of the statistical data, graphic.

Pasaulyje vykstantys globalizacijos procesai sąlygoja ekonominius, socialinius ir kultūrinius pokyčius, kurie veikia nacionalines darbo rinkas bei darbo jėgos judėjimą. Šiuolaikinė migracija nuo ankstesnių skiriasi tuo, kad nuolat didėja aukštos kvalifikacijos darbo jėgos migracijos mastai ir atsiranda „protų nutekėjimo“ problema, dėl to verslo sektoriui tampa sudėtinga patenkinti žmogiškųjų išteklių poreikį. Šio darbo tikslas yra išanalizuoti daro jėgos migracijos poveikį verslui per tam tikrus ekonominius rodiklius. Pirmoje dalyje yra aptariamos migracijos teorijos, ją sukeliančios priežastys, išskiriami pagrindiniai teigiami ir neigiami padariniai. Antroje dalyje pateikta statistinė Lietuvos migracijos ir ekonominės situacijos rodiklių analizė parodė, kad emigracijos mastai iš Lietuvos didėja, kartu neigiamai paveikdami ekonominę šalies situaciją. Trečioje dalyje atliktas migracijos ir ekonominių rodiklių tarpusavio priklausomybės tyrimas. / Despite the recent economic recession, global labour migration flows continue to increase and the issue remains important to government and business. The goal of this paper is to analyze how migration processes affect economical indicators of business. Migrations theories and migration factors are analyzed in the first part of this paper. These factors are different to everyone but the main is economical. The most negative influence of migration is the loss of qualified workers, decreasing growing of economics. Migration flows and economical situation of Lithuania is analyzed in the second part of the paper. Analysis of scientific literature and statistics of migration shows that emigration flows from Lithuania are increasing and economical situation is getting more complicated. The results of analysis in the third part shows that emigration flows from Lithuania and some economical factors of business depend on each other.

Lietuvos nepriklausomybės paskelbimas 1918 metais sudarė savarankiškos valstybės egzistavimo prielaidas. Greta politinių valstybės pagrindų kūrimo iškilo užduotis apsiginti nuo kaimyninių valstybių intervencijos, spręsti socialinio pobūdžio problemas bei suformuoti stabilią ekonominę sistemą, kuri padėtų tėvynėje gyvenusiems lietuviams sukurti geresnes gyvenimo perspektyvas ir sumažinti emigracijos srautus. Deja, stabilios ekonominės sistemos formavimas Lietuvoje buvo gan sudėtingas procesas, kuris tęsėsi visą Pirmosios Respublikos laikotarpį. Dauguma to meto gyventojų, tiesiogiai susidūrę su skurdaus gyvenimo realybe: darbo stoka, mažais atlyginimais, socialinės apsaugos stygiumi, rinkosi emigracijos į tolimąsias Šiaurės arba Pietų Amerikos šalis galimybę. / Upon reinstatement of independence of Lithuania in 1918, needed to solve the most popular problem – to lay the independence foundations. Upon reinstatement of political foundations Lithuania had to: protect from neighbouring countries, solve social problems, build a stable economic system. These methods helped in creation a better life of Lithuanians, reduce the prospects of emigration flows. Unfortunately, a stable economic system in Lithuania was quite complex, all of the time of extending the process. Most of the time people were directly confronted with the reality of scarce life: lack of work, social security, low wages, wchich became the reason for emigration to the North or South American countrys.

Emigracija iš Lietuvos neigiamai veikia ne tik šalies socialinę ir ūkio raidą, švietimo, darbo, sveikatos apsaugos ir kitų sričių padėtį, bet ir daro ypatingą žalą šeimoms bei vaikams, kurie dėl šių priežasčių gyvena atskirai. Vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų, bendrauti su jais. Tėvų emigracija yra didelis smūgis vaikui, perimant šeimos tradicijas, vertybes bei formuojant savo identitetą – savąjį Aš. Netekęs vieno iš tėvų vaikas netenka ir identifikacijos. Magistro darbe kokybinės ir kiekybinės duomenų analizės pagrindu bandoma išryškinti šias tendencijas: a) būdingesnius emigraciją patyrusių vaikų socializacijos ypatumus jų elgesio lygmeniu, išreiškiančiu internalizuotų vertybių pobūdį; b) egzistuojančius ryškesnius elgesio skirtumus tarp tokių vaikų ir šios patirties neturinčių bendraamžių elgesio; c) galimus veiksnius, turinčius vienokios ar kitokios įtakos emigraciją patyrusių vaikų globos, priežiūros ir jų teisių apsaugos efektyvinimui. Nustatyta, kad emigraciją patyrusių vaikų elgesys kai kuriais internalizuotų vertybių atvejais (atvirumo, savitvardos bei solidarumo) statistiškai reikšmingai skiriasi nuo pilnose šeimose augančių vienmečių elgesio, kurie savo elgesiu daugiau išreiškia atvirumo, tikėjimo kitais ir savimi, jautrumo bei pagarbos vertybes. Taip pat rasta, kad emigraciją patyrę vaikai kiek nepalankiau vertina savo namus, tėvus ir vertina pačią emigraciją nei šios netekties nepatyrę jų bendraamžiai. Ekspertų... [toliau žr. visą tekstą] / Emigrational processes from Lithuania negatively affect not only country’s social and economic evolution. However, the condition of education, employment, health care, and other spheres are affected as well, especially having in mind families and children, who live separately because of emigration causes. Child has a right to know his/her parents, to be educated and nourished by the members of family, and also to communicate with parents. One of the parents emigration is quite an impact for a child, who puts much effort while internalizing family’s traditions, values, and forming self identity, i.e. self I. By loosing one of the parents, child loses his/her identity. Thus in this Master research project, taking in account both quantitative and qualitative methods (based on triangulation principle), such issues were taken to solve: a) children, who have experienced parents’ emigration, socialization peculiarities based on their behavior level that expresses internalized values; b) existing differences of such children – both experienced and non-experienced parents’ emigration – behavior; c) possible factors that may have an influence for the effectiveness of those children care, guardianship, and their rights protection. It was set that children, who have experienced parents’ emigration, behavior in some cases statistically meaningful differ from those who do not have such an experience, e.g. having in mind such values as openness, self-control, and solidarity. Meanwhile... [to full text]

The studies of emigrant associations abroad and the development of migrant organizations in the world in historical perspective are very important in the present context of Lithuania. One of the most important émigré organisations is the Lithuanian World Community (Pasaulio lietuvių bendruomenė), which was established by political refugees with the goal of uniting all the dispersed Lithuanians over the world. This dissertation presents the organizational and political development aspects of the Lithuanian World Community in the 1940s – 1970s. The first chapter features the lessons of the migration policy in the first Republic of Lithuania and the ideas of mobilizing Lithuanians over the world. Colonization’s plans and impact of civic associations to mobilize Lithuanians abroad are explored. In the second chapter it is analysed how the policy of the Western countries influenced Lithuanian mobilization after the Second World War. Secondly, the establishment of the Lithuanian World Community is reconstructed. The third chapter describes the conditions and explains how the Lithuanian communities were established in the countries of immigration. The organizational structure of the Lithuanian World Community board and the development of its relationship with Lithuanian communities are analyzed. The mobilization of the second generation of Lithuanians in the world is investigated. The development of the relations between the Lithuanian World Community and the World Lithuanian Youth... [to full text] / Gausi emigracija ir naujų lietuvių bendruomenių formavimasis užsienio šalyse sudaro prielaidas tyrinėti ir migrantų draugijų bruožus, ir jų raidą istorinėje perspektyvoje. Svarbią reikšmę turi Pasaulio lietuvių bendruomenė, įsteigta Antrojo pasaulinio karo politinių pabėgėlių bangos atstovų, siekiant suvienyti pasaulyje pasklidusius lietuvius. Disertacijos tikslas rekonstruoti Pasaulio lietuvių bendruomenės organizacinius ir politinius raidos aspektus XX a. 5–8 dešimtmečiuose. Pirmoji dalis skirta apžvelgti Pirmosios Lietuvos Respublikos migracijos politikos pamokas, sprendžiant pasaulyje pasklidusių lietuvių telkimo problemas. Antrojoje dalyje aptariama Vakarų šalių politika sprendžiant politinių pabėgėlių likimą po Antrojo pasaulinio karo ir su tuo susijusi pasaulio lietuvių telkimo idėjų raida nuo kompaktinio emigravimo galimybės iki naujos, visai lietuvių išeivijai skirtos organizacijos (Pasaulio lietuvių bendruomenės) sukūrimo. Trečiojoje dalyje aprašomos Lietuvių bendruomenių steigimo atskiruose kraštuose sąlygos ir ypatumai; pristatomi PLB institucionalizavimo aspektai, rekonstruojamas PLB vaidmuo formuojant santykius su atskirų kraštų Lietuvių bendruomenėmis, apžvelgiama tų santykių raida; analizuojamas jaunosios išeivijos kartos telkimo klausimas, pristatoma PLB ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos bendradarbiavimo raida. Ketvirtojoje dalyje rekonstruojama ir analizuojama PLB veikla sprendžiant lietuvių išeivijos reprezentavimo ir politinio susiorganizavimo... [toliau žr. visą tekstą]

Baigiamajame darbe išnagrinėta adaptacijos ir kultūrinio šoko sampratos, aptarta pagrindiniai adaptacijos bruožai lietuvių emigrantų Ispanijoje ir Airijoje. Pagrindinis tyrimo tikslas – nustatyti lietuvių emigrantų adapacijos pobūdį, išsiaiškinti kokios priežastys lemia sėkmingą / nesėkmingą adaptaciją, kas lemia norą / nenorą grįžti į Lietuvą. Įvairūs tyrimai rodo, kad Lietuvos migracijos potencialas labai didelis:40 – 60 % Lietuvos gyventojų norėtų išvykti gyventi/ dirbti į užsienį; ypač yra daug norinčių išvykti tarp 15 – 24 metų jaunimo – 70 – 90 %; tarp aukštajį išsilavinimą turinčių norėtų išvykti 60 – 75 %. Tačiau tik nedaugelis norėtų išvykti visam laikui. Lietuva visų pirma praranda jaunimą, todėl ateityje tai paveiks tiek kitus demografinius procesus (santuoką, gimstamumą, šeimos raidą) tiek ir darbo išteklius, kuriuos gali tekti importuoti iš trečiųjų šalių. Emigrantus būtų galima suskirstyti į dvi grupes – jaunimą, kurie neįvertinti kaip jauni specialistai baigia aukštuosius mokslus užsienyje arba dėl nebaigto aukštojo mokslo ar nepaklausios specialybės jiems yra itin sunku susirasti poreikius atitinkantį darbą Lietuvoje, ir vidutinio amžiaus žmones, kurie praranda darbą Lietuvoje ir dėl savo amžiaus, ribotų galimybių persikvalifikuoti išvyksta. Norint mažinti emigracijos mastus būtina sudaryti šioms gyventojų grupėms geresnes įsidarbinimo/persikvalifikavimo Lietuvoje galimybes. / The thesis analyses the concepts of adaptation and culture shock and deals with the main issues of adaptation of Lithuanian emigrants in Spain and Ireland. The main aim of the research was to define the nature of the adaptation of Lithuanian emigrants; to find out the causes of either successful adaptation or failure to do so; as well as to identify the factors that influence emigrants’ willingness or unwillingness to return to Lithuania. Different investigations show that the potential of Lithuanian migration is very big – 40 to 60 percent of Lithuanian inhabitants would like to go abroad to live or work; the rate is especially high among young people between 15 and 24 years of age – 70 to 90 percent; 60 to 75 percent of inhabitants with higher education would like to leave the country. However, not many people would like to emigrate forever. Mainly, Lithuania is abandoned by young people, which in future will affect other demographic processes (marriages, births, family development), as well as labour resources that Lithuania might need to import from third countries. The emigrants may be divided into two groups: young people who, having been underestimated as young professionals, finish their studies to obtain higher education in foreign countries, or those who have not acquired higher education or have non-demanded professions and therefore have difficulty finding jobs which would meet their needs; and middle-aged people who leave the country under... [to full text]

Šio darbo tikslas – atskleisti socialinio darbuotojo veiklą, dirbant su vaikais, kurių tėvai yra išvykę į užsienį. Analizuojama tema aktuali, nes pastaruoju metu ypač padaugėjo vaikų, kurių tėvai išvyksta uždarbiauti į svečias šalis, o jie yra paliekami giminių, o neretai ir visai svetimų žmonių globai, taip susidurdami su įvairiomis problemomis, todėl socialinis darbuotojas ir jo veikla yra pirmasis pagalbininkas padedant vaikui. Magistro baigiamajame darbe analizuojami LR socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymai, reglamentuojantys socialinio darbuotojo rengimo standartus, veiklą.Taip pat aptariama socialinio darbuotojo kompetencijos svarba darbui su klientu. Temos aktualumui pagrįsti atliktas kiekybinis tyrimas, siekiant išanalizuoti socialinio darbuotojo požiūrį į vaikus, kurių tėvai yra išvykę į užsienį, pagalbos galimybes, problemos aktualumą, bei socialinio darbuotojo veiklą dirbant su vaikais. Apklausoje dalyvavo socialiniai darbuotojai, dirbantys vaikų dienos centruose, seniūnijose, savivaldybėse, vaikų teisių apsaugos tarnybose. Nustatyta, jog didesnė dalis socialinių darbuotojų yra girdėją apie problemas su kuriomis susiduria vaikai, kurių tėvai yra išvykę į užsienį. Taip pat paaiškėjo, kad didelė dalis socialinių darbuotojų mano, jog vaikams kurių tėvai yra išvykę į užsienį reikalinga socialinio darbuotojo pagalba. Nustatyta, kad tik šiek tiek daugiau nei pusė apklaustūjų tiesiogiai dirba, arba yra dirbę su vaikais kurių tėvai išvykę dirbti į užsienį. Be to... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this diploma paper is to reveal the activity of the social worker while working with children whose parents are gone abroad to earn money and they are left to relatives‘care or sometimes even to little known familiars‘care. Being without their parents children face many various problems, that‘s why social worker can be the right person to help the child and solve the problems. In this final diploma paper the Republic of Lithuania social care and work minister‘s orders regulating the training standarts and work of the social worker ar analysed. Moreover, the importance of the expertise of the social worker is discussed. To justify the topicality of this problem and to find out the solution of the problems that faces children whose parents are gone abroad, the quantitative survey was done. Social workers - working in government, daily centers, department of children rights etc. took part in the survey. After the survey, was found that bigger part of the social workers heard about the problems that children whose parents are gone abroad face many problems. Also was proved, that social workers who took part in the survey agreed with the statement that children whose parents are gone abroad need social worker‘s help. Moreover, was found that just some more than half of respondents work with childrens whose parents are gone abroad. Finally, was proved that social workers gives too little attention to these children. Trying to make... [to full text]

Emigracija- tai asmenų (gyventojų) išvykimas į kitą šalį. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES)- šalies gyventojų mobilumo teisės yra plačiau įgyvendinamos. Kadangi Lietuvos gyventojai įgyja dar vieną pilietybę – ES pilietybę, yra užtikrinamas laisvas asmenų judėjimas. Ekonominės recesijos laikotarpiu nepaprastai išryškėjo Lietuvos gyventojų tarptautinės migracijos/emigracijos tendencija. Vis intensyvėjanti Lietuvos gyventojų emigracija veikia šalies ekonominę- socialinę raidą, bet jos žalą patiria šeimos ir vaikai. Emigruojantys tėvai sutrikdo vaiko socializacijos procesą sukeldami įvairias pasekmes (pvz; psichologines, socialines, teisines ir kt.) vaikui. Veikiančios institucijos neužtikrina vaiko gerovės ir reikalingos pagalbos paslaugų, todėl Elektrėnų rajone buvo atliktas empirinis tyrimas, siekiant išsiaiškinti gyventojų nuomuonę apie socialinės- teisinės pagalbos teikimą emigravusių tėvų vaikams. Tyrime dalyvavo 148 Elektrėnų rajono gyventojai. Tikslas: ištirti socialinės – teisinės pagalbos teikimą emigravusių tėvų vaikams, nuomonę Tyrimo objektas: socialinės – teisinės pagalbos teikimas emigravusių tėvų vaikams Uždaviniai: 1. Išsiaiškinti socialinės- teisinės pagalbos teikimo prielaidas emigravusių tėvų vaikams 2. Atskleisti socialinės- teisinės pagalbos teikimo galimybes socialinio darbo aspektu 3. Ištirti Elektrėnų rajono gyventojų nuomonę apie socialinės – teisinės pagalbos teikimą emigravusių tėvų vaikams Hipotezė. Emigracijos procesas Lietuvoje vis... [toliau žr. visą tekstą] / Emigration is moving to another country. Since Lithuania joined the European Union (EU), the country's population mobility rights have been implemented more widely. As the Lithuanian population acquires another citizenship, the citizenship of the Union, the free movement of persons is ensured. During the economic recession the trend of international migration of habitants of Lithuania showed up very clearly. The intensifying emigration of Lithuanian population affects the country's economic-social development, it causes damages to families and their children as well. The child's parents having emigrated disrupt the socialization process and this leads to different negative outcomes for a child (eg, psychological, social, legal, etc.). Existing institutions do not provide welfare and services to provide assistance needed for a child, therefore an empirical study to determine the population’s opinion on social and legal assistance to children of emigrated parents in Elektrenai district. The study included 148 residents of the district. Aim: To investigate the social - legal aid for children of emigrated parents, the opinion. Object of the research: social - legal aid for children of emigrated parents; Objectives: 1. To clarify the preconditions of social and legal assistance to children of emigrated parents: 2. To reveal opportunities of the social and legal assistance what concerns social work; 3. To investigate the opinion of the residents of Elektrenai district on... [to full text]