Baigiamajame darbe išnagrinėta adaptacijos ir kultūrinio šoko sampratos, aptarta pagrindiniai adaptacijos bruožai lietuvių emigrantų Ispanijoje ir Airijoje. Pagrindinis tyrimo tikslas – nustatyti lietuvių emigrantų adapacijos pobūdį, išsiaiškinti kokios priežastys lemia sėkmingą / nesėkmingą adaptaciją, kas lemia norą / nenorą grįžti į Lietuvą. Įvairūs tyrimai rodo, kad Lietuvos migracijos potencialas labai didelis:40 – 60 % Lietuvos gyventojų norėtų išvykti gyventi/ dirbti į užsienį; ypač yra daug norinčių išvykti tarp 15 – 24 metų jaunimo – 70 – 90 %; tarp aukštajį išsilavinimą turinčių norėtų išvykti 60 – 75 %. Tačiau tik nedaugelis norėtų išvykti visam laikui. Lietuva visų pirma praranda jaunimą, todėl ateityje tai paveiks tiek kitus demografinius procesus (santuoką, gimstamumą, šeimos raidą) tiek ir darbo išteklius, kuriuos gali tekti importuoti iš trečiųjų šalių. Emigrantus būtų galima suskirstyti į dvi grupes – jaunimą, kurie neįvertinti kaip jauni specialistai baigia aukštuosius mokslus užsienyje arba dėl nebaigto aukštojo mokslo ar nepaklausios specialybės jiems yra itin sunku susirasti poreikius atitinkantį darbą Lietuvoje, ir vidutinio amžiaus žmones, kurie praranda darbą Lietuvoje ir dėl savo amžiaus, ribotų galimybių persikvalifikuoti išvyksta. Norint mažinti emigracijos mastus būtina sudaryti šioms gyventojų grupėms geresnes įsidarbinimo/persikvalifikavimo Lietuvoje galimybes. / The thesis analyses the concepts of adaptation and culture shock and deals with the main issues of adaptation of Lithuanian emigrants in Spain and Ireland. The main aim of the research was to define the nature of the adaptation of Lithuanian emigrants; to find out the causes of either successful adaptation or failure to do so; as well as to identify the factors that influence emigrants’ willingness or unwillingness to return to Lithuania. Different investigations show that the potential of Lithuanian migration is very big – 40 to 60 percent of Lithuanian inhabitants would like to go abroad to live or work; the rate is especially high among young people between 15 and 24 years of age – 70 to 90 percent; 60 to 75 percent of inhabitants with higher education would like to leave the country. However, not many people would like to emigrate forever. Mainly, Lithuania is abandoned by young people, which in future will affect other demographic processes (marriages, births, family development), as well as labour resources that Lithuania might need to import from third countries. The emigrants may be divided into two groups: young people who, having been underestimated as young professionals, finish their studies to obtain higher education in foreign countries, or those who have not acquired higher education or have non-demanded professions and therefore have difficulty finding jobs which would meet their needs; and middle-aged people who leave the country under... [to full text]

Šiame darbe buvo nagrinėjama mokinių, grįžusių iš užsienio, patirtis adaptuojantis bendrojo lavinimo mokykloje: teigiami ir neigiami išgyvenimai. Mokiniai, grįžtantys iš užsienio į bendrojo lavinimo mokyklas, yra naujas, Lietuvos mokslininkų mažai tyrinėtas edukacinis reiškinys. Šiuo tyrimu norima atkreipti dėmesį į švietimo sistemai naujai iškylančias problemas, susijusias su mokinių emigracija ir remigracija . Tyrimo problema yra ta, kad bendrojo lavinimo mokyklos/švietimo institucijos prastai suvokia vaikų grįžusių iš užsienio situaciją: akademines, socialines ir psichologines problemas, jų patiriamus išgyvenimus ir realiai nepasirengę teikti pagalbos, nors teisiniai dokumentai nurodo kryptis, kaip organizuoti vaikų, grįžusių iš užsienio, ugdymą. Tyrimo tikslas atskleisti, kokius išgyvenimus patiria mokiniai, grįžę iš užsienio, į Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklą ir kokia parama jiems teikiama. Šio tikslo buvo siekiama atskleidžiant kultūrinio šoko, sugrįžimo kultūrinio šoko, taip pat mokyklos keitimo ypatumų ir paramos programų teorijas, analizuojant įstatymų bazę, nurodančią, kaip organizuoti vaikų, grįžusių iš užsienio, ugdymą, bei atliekant kokybinį aprašomojo tipo tyrimą. Tyrime dalyvavo 8 mokiniai, grįžę iš užsienio į Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklą. Buvo vykdoma tikslinė dalyvių atranka. Atrinkti tie mokiniai, kurie galėjo geriausiai atsakyti į keliamus problemos klausimus ir, kurie užsienyje praleido ne mažiau vienerius metus. Tyrimo metu... [toliau žr. visą tekstą] / The Research analyses the positive and negative experiences of pupils, which came back from abroad, during their adaptation to the secondary schools of Lithuania. A phenomenon of children, coming back from abroad to Lithuanian schools, is quite new and has not been analyzed by Lithuanian researchers yet enough. The aim of this particular research was to address the new emerging problem, related with emigration and remigration of pupils, to the Lithuanian Education system. The Problem is that the Lithuanian schools/Institutions of education poorly perceive a context, which pupils, coming back from abroad are facing: academic, social and psychological problems, their experiences. Although, there is a legal basis, which provides the guidance how to organize the education of pupils, coming back from abroad, the schools are not ready to provide an adequate assistance. The Aim of the Research was to reveal what kind of experiences pupils have faced, coming back from abroad to the Lithuanian schools and, to unfold what kind of assistance they have been provided. In order to achieve this particular aim: the theories of Cultural Shock and Re-entry Cultural shock, Research on Improving the Organization of Pupils’ Transfer from School to School was exposed; the Legal Base, which provides the guidance how to organize the education of pupils coming back from abroad, was analyzed. The nature of the research is a Qualitative Description. There were eight pupils (recently came back from... [to full text]

Pagrindinė šio darbo problema – identifikuoti kultūrines distancijas, apibūdinti situacijas, kuriose jos labiausiai pasireiškia ir išanalizuoti, kaip žmonėms, atvykusiems iš kitų kultūrų, pavyksta tas distancijas sumažinti, bei kaip jos įtakoja kultūrinę adaptaciją. Pasirinktos problemos aktualumas glūdi tame, jog dauguma tyrėjų į kultūrinę distanciją žiūri per Hofstede‘s išplėtotą teoriją, išskiriančią keturias kultūrinę distanciją apibūdinančias dimensijas. Šiame darbe minėtos dimensijos taip pat bus pristatytos bei apžvelgtos, tačiau akcentuojama tai, jog kultūrinės distancijos iš tiesų labiausiai juntamos kasdieniniame gyvenime, buitinėse situacijose. Atstumas tarp individo ir svetimos jam kultūros dažniausiai pasireiškia per kalbą, ritualus, papročius, bendravimą su vietiniais gyventojais. Taigi, šis magistro darbas nagrinės kultūrinių distancijų apraiškas kasdieniniame gyvenime ir jų įtaką kitataučių adaptacijai Lietuvoje. Magistro darbas gali būti naudingas visiems, besidomintiems tarpkultūriniais santykiais, kultūrine adaptacija, kultūrine distancija, tarpkultūriniais skirtumais, o ypač komunikacijos studijų krypties studentams. / This paper namely interests in intercultural interactions, attempting to understand different cultures and successful adaptation in hosting culture. The main problem of this work is to identify cultural distances, describe situations in whose these distances are most remarquables, how strangers manage them, and the way they influence cultural adaptation. Originality of this paper refers that the topic of cultural adaptation is relative new, especially in Lithuania, so there are very few researches concerned question mentioned above. Further, generally inquireing is emigration of lithuanians in other countrys, but not the adaptation of strangers in Lithuania, though this becoming more and more relevant subject. The main purpose of research is to review stranger‘s adaptation experience in daily, social, cultural life and professional environement.

Magistro darbo tema – italų kultūrinė adaptacija Lietuvoje. Tyrimo objektas – italų kultūrinė adaptacija. Tyrimo tikslas – išsamiai išanalizuoti italų kultūrinės adaptacijos Lietuvoje ypatumus – aprašyti adaptacijos procesą, adaptacijos veiksnių pasireiškimo sąlygas, įvertinti, kokie veiksniai labiausiai prisidėjo prie italų kultūrinės adaptacijos Lietuvoje sėkmių ir nesėkmių. Tyrimo uždaviniai: 1) remiantis užsienio ir lietuvių mokslininkų darbais aptarti adaptacijos procesą, 2) aptarti kultūrinio šoko sampratą, 3) išanalizuoti veiksnius, lemiančius kultūrinės adaptacijos sėkmes ir nesėkmes; 4) pristatyti italų ir lietuvių kultūrų pagrindinius aspektus; 6) pasitelkus giluminio interviu metodą, interviuoti 13 Lietuvoje gyvenančių italų. Darbo problematikos specifika lėmė, kad buvo pasirinkti keli metodai: analitinis, interpretacinis. Pasirinkta tema svarbi tuo, kad Lietuvoje ji inovatyvi. Iki šiol nėra rašytų mokslinių darbų, kuriuose būtų analizuojama italų kultūrinė adaptacija Lietuvoje. Pagrindinė magistro darbo literatūra yra J. W. Berry, Y. H. Poortingo, M. H. Segall, P. R. Dasen studija „Cross Cultural Psychology“, Michael C. Howard „Contemporary cultural antropology“, A. Furnhan, S. Bochner „Culture shock – psychological reactions to unfamiliar environments”, A. Juodraičio monografija „Asmenybės adaptacija: kintamųjų sąveika“, N. Kasatkinos ir T. Leončiko knyga „Lietuvos etninių grupių adaptacija: kontekstas ir eiga“. Magistro darbą sudaro keturi skyriai. Pirmajame... [toliau žr. visą tekstą] / The theme of the study – The Cultural Adaptation of Italians in Lithuania. The object of the study: cultural adaptation of italians. The study tasks are: 1) to discuss the adaptation process, 2) to discuss the concept of the cultural shock, 3) to analyze the factors that determine the successes and failures of the cultural adaptation; 4) to introduce the main features of italian and lithuanian cultures; 5) to interview 13 italians in order to reveal the particularity of the cultural adaptation of italians. The method of the study - analytical, interpretive. The theme of the study is innovative in Lithuania – there are no studies in which is analysed the process of the cultural adaptation of Italians in Lithuania. The research of the study revealed that the process of cultural adaptation of Italians in Lithuania is smooth. Italians residing in Lithuania from 1 to 4 years did not suffer cultural shock. Respondents still feel not independent, the majority of them still did not achieve the purpose that they have had before arriving in Lithuania. Only the Italians who arrived already knowing that they will work in Lithuania – now feel the security and think that they reached the goal of the stay in our country. They almost never think of the return to Italy. The Italians are interested in Lithuanian culture, they are able to speak Lithuanian, try to communicate with Lithuanians in Lithuanian. Italians, living in Lithuania from 4 to 7 years, came in Lithuania with the clear purpose... [to full text]

Dėl galimybės laisvai judėti tarp šalių, labai išaugo darbo jėgos judėjimas. Tad multikultūrinė komanda įmonėse tampa įprastu reiškiniu pastaraisiais metais. Šiame darbe nagrinėjama problematika yra susijusi su skirtingų kultūrų sandūra įmonių viduje. Analizuojamos komandinio darbo sritys, kuriose daugiakultūriškumas sukelia daugiau problemų, aptariami vadovų vaidmenys, susiję su tų problemų sprendimu. Pagrindinis šio darbo tikslas – pateikti įmonėms darbo multikultūrėse komandose gerinimo kryptis. Darbas susideda iš trijų pagrindinių dalių: Pirmoje dalyje pristatoma mosklinė literatūra apie kultūrą įtakojančius ir jų įvairovę lemiančius veksnius, pristatomi mokslininkų siūlymai multikultūrinės komandos darbo gerinimui, pristatoma tarpkultūrinės kompetencijos samprata bei jos reikšmė multikultūrinėje komunikacijoje. Antrosios dalies pagrindinis tikslas – išanalizuoti ir įvertinti atlikto multikultūrinės komandos darbo tyrimo rezultatus, identifikuoti taisytinas vietas. Trečioje dalyje pristatomos multikultūrinės komandos darbo gerinimo programa, kuri susideda iš 4 krypčių. Tai – siūlymai kaip sumažinti kultūrinį šoką, kaip suvaldyti ir panaudoti kultūrinius narių skirtumus, pristatoma tarpkultūrinės kompetencijos plėtros programa, kur siekiama tobulinti tokias asmens charakteristikas kaip – kultūrinis supratimas, kultūrinės žinios, kultūrinis jautrumas ar reikalingi įgūdžiai. Paskutinioji kryptis, pristatoma šioje dalyje, yra – įvertinti tiek asmens, tiek įmonės socialinės... [toliau žr. visą tekstą] / Multicultural teams in the companies have become very common in recent years. With cross border mobility becoming much easier the number of people moving from one country to another has grown significantly. This paper focuces on the conflict of different culture inside the multicultural teams in the companies. This paper analyzed activity range where the majority of multicultural appears problems in the team, there are discussed the roles of managers related to the solving of those problems. The aim of the paper is to provide ways to multicultural team work development at enterpises. There are three main parts in this paper: The first chapter concentrates on the theory of culture factors, impact of different cultures, scientists advices for improvement of multicultural team work, intercultural competence conception – existing approaches and models and it’s value for multicultural communication. The main reason of the second chapter in this paper is to analyse and to evaluate the results of the multicultural team work at enterprises, to show, which characteristics do not ensure the effective intercultural communication and work in the team. In the last chapter of the paper there are present 4 ways - exhaustive programs for the improvement of multicultural team work at enterpises – advices – how to reduce cultural shock, how to manage cultural differences, intercultural competence program, which includes development of the following attributes: cultural awareness, cultural... [to full text]