Magistro darbo objektas – organizacinė kultūra multinacionalinėje organizacijoje. Darbo tikslas – atskleisti organizacinės kultūros ypatumus multinacionalinėje organizacijoje. Darbo uždaviniai: atskleisti organizacinės kultūros sampratą ir įvertinti jos reikšmę organizacijos funkcionavime; pristatyti multinacionalinės organizacijos sampratą; išskirti multinacionalinių organizacijų ypatumus; atskleisti organizacinę kultūrą X organizacijoje ir nustatyti jos reikšmę kultūriniams skirtingumams. Išanalizavus mokslinę literatūrą, taikant indukcijos, tai pat analogijos metodus, prieita prie išvados, kad organizacinė kultūra – tai vertybių sistema, plačiai pripažįstama organizacijos narių ir pasireiškianti tiek per matomus artefaktus, tiek per mažiau pastebimas nuostatas, įsitikinimus. Taikant dedukcijos metodą pastebėta, kad multinacionalinės organizacijos – tai kompleksinės ir sudėtingos verslo sistemos, plėtojančios veiklą, įvairiuose geografiškai viena nuo kitos nutolusiose, skirtinga kalba kalbančiose, nacionalinėmis tradicijomis ir papročiais išsiskiriančiose pasaulio valstybėse ir tampančios stipriai priklausančiomis tiek nuo išorinės verslo aplinkos, tiek nuo organizacijos padalinių vidinės aplinkos. Naudojantis kiekybinės anketinės apklausos, struktūrizuoto interviu bei duomenų lyginamosios analizės metodais prieita prie išvados, jog organizacijos šiltas mikroklimatas, pasitikėjimu ir pagarba paremta organizacinė kultūra, stiprina darbuotojų identifikaciją su organizacija... [toliau žr. visą tekstą] / Master thesis object - organizational culture in a multinational organization. Main objective - to reveal the peculiarities of organizational culture in a multinational organization. Master thesis goals: to reveal the meaning of organizational culture and to assess its functional meaning to the organization; present the meaning of a multinational organization; distinguish peculiarities of a multinational organization; divulge the organizational culture in organization X and determine it’s meaning to cultural differences. Having analyzed research literature and applied induction, analogy methods, a conclusion was approached, that organizational culture is a system of values that are widely accepted between the members of an organization and are displayed by both visible and non visible factors. By applying the method of deduction, an observation was made about multinational organization. It‘s a complex and difficult ever expanding business system, that deals with different geographical, cultural, national, traditional boundaries while at the same time being influenced by the outside market surroundings and inside corporate branch environment. By applying the methods of quantitative analysis, structural interview and comparative analysis a conclusion was approached. An organizational culture which is based on a warm microclimate, trust and respect - strengthens employee commitment and identity to the organization. Employees feel that they are a meaningful part of the... [to full text]

Pastarąjį dešimtmetį augantys globalizacijos, liberalizacijos bei integracijos procesai sąlygoja skirtingų kultūrų sąveiką ir daugiakultūrinės akademinės aplinkos kūrimąsi, kur tarpkultūrinės problemos ir kompetencijos ugdymas tampa nenuginčijama būtinybe. Darbo temos ir tyrimo aktualumą sąlygoja plačiai paplitusi nuostata, kad kiekvienas žmogus individualiai suvokia tai, ką mato, girdi, liečia, todėl užsienio atstovas tuos pačius dalykus gali suvokti visiškai skirtingai. Tai dažnai sąlygoja tarpkultūrines problemas, įvairius nesusipratimus, o kartais net ginčus. Norint sėkmingai plėtoti projektinę, kultūrinę ar akademinę veiklą su kitų šalių atstovais, svarbūs tampa tokie žmogaus gebėjimai ir savybės: gerai įvaldyta užsienio kalba, komunikabilumas, kultūrinis lankstumas, žinios apie kultūrų skirtumus, tradicijas ir švietimo ypatumus. Darbo objektas. Tarpkultūrinės komunikacijos problemos – bet kokie trikdžiai, apsunkinantys priimti siunčiamą informaciją teisingai, t.y. kaip to siekė siuntėjas. Darbo tikslas – išanalizuoti tarpkultūrinės komunikacijos problemas, kylančias Lietuvos Erasmus studentams studijų metu užsienyje. Darbo uždaviniai: aprašyti Erasmus programą ir jos įsisavinimą Lietuvoje; išanalizuoti tarpkultūrinės komunikacijos problemas ir jų atsiradimo priežastis; atskleisti tarpkultūrinės kompetencijos svarbą ir ugdymo veiksnius siekiant sumažinti tarpkultūrinių problemų atsiradimą; ištirti Erasmus studentams kylančių problemų ypatybes studijų metu užsienyje... [toliau žr. visą tekstą] / In this decade growing processes of globalization, liberalization and integration postulate interaction between different cultures and multicultural academic atmosphere creation. So the intercultural problems and intercultural competence training become necessity. The topicality of work theme determines popular altitude, that every person different understand what he sees, hears or touches. This attitude is relevant between different cultures members, because very often it becomes the reason of intercultural problems, misunderstanding or even polemic. So the basic conditions trying successfully communicate with other culture members are: good foreign language skills, communicability, cultural flexibility, knowing about cultural differences, traditions. The International agreements and scientist studies emphasize students mobility surplus values – develops social, linguistic, intercultural skills, encourages new ways of thinking, increases European experience and placement perspectives. But on the other hand Erasmus students very often survive a lot of intercultural problems during studies in the abroad. In the scientist sphere we can find researchers about Erasmus students, but there is not information about problems in Erasmus studies. The work object – intercultural communication problems – any interferences which makes difficulty to understand sending information as sender wants. The objective of work – to analyze intercultural communication problems which arise for... [to full text]

Šio darbo tikslas – atskleisti Šiaulių universiteto dėstytojų tarpkultūrinės kompetencijos struktūrą ir raišką bei patiriamas problemas dėl tarpkultūrinės kompetencijos stokos, dalyvaujant SOCRATES ERASMUS mobilumo programoje. Tyrimo instrumentas – autorės sukurtas pusiau struktūrizuotas interviu klausimynas. Magistro darbe, remiantis Lietuvos ir užsienio mokslinės literatūros bei dokumentų analize, atskleista sąvokų kompetencija, kultūra ir tarpkultūrinė kompetencija tarpusavio sąsajos bei šių sąvokų aiškinimo tradicijos; sukurtas bendrasis tarpkultūrinės kompetencijos teorinis-hipotetinis modelis, atskleidžiantis tarpkultūrinės kompetencijos sampratą, struktūrą, dimensijas. Tyrimas patvirtina autorės suformuluotą mokslinio tyrimo hipotezę, kad dėstytojo tarpkultūrinės kompetencijos modelio dimensijos turi specifinę raišką, atspindinčią aukštosios mokyklos dėstytojo tarpkultūrinę kompetenciją akademinio mobilumo kontekste. / Structure and Expression of Intercultural Competencies of Siauliai University Lecturers while Participating in Academic Exchange Programmes.

Šio darbo tikslas – nustatyti ir įvertinti kooperuotų studijų metodo įtaką ugdant studentų tarpkultūrinę kompetenciją Filosofijos ir pilietinio ugdymo studijų programoje. Tyrimo instrumentas – autorių sukurtas atviro tipo interviu klausimynas. Magistro darbe, remiantis Lietuvos ir užsienio mokslinės literatūra bei dokumentų analize išanalizuotas tarpkultūrinės kompetencijos teorinis-hipotetinis modelis, atskleidžiantis jos sampratą, struktūrą, dimensijas ir ugdymo ypatumus akademinėje kultūroje; atskleista kooperuotų studijų programa, jos struktūra, metodika ir ypatumai. Tyrimas patvirtina autorių suformuluotą mokslinio tyrimo hipotezę, kad kooperuotų studijų metodas įtakoja Filosofijos ir pilietinio ugdymo studentų tarpkultūrinės kompetencijos raišką. / The aim of this paper is to measure and evaluate the impact of method of cooperative studies developing Philosophy and public science study program students‘ intercultural competence. The instrument of research – open interview questionnaire created by the authors. By analyzing the foreign and local academical literature theoretical-hypothetical model of intercultural competence was designed, which develop the conception, structure and education peculiarities in academic culture; cooperative study program, its‘structure, methodology and peculiarity was developed. The research confirmed the hypothesis that authors had formulated – that the method of cooperative studies have an impact on intercultural competence of the Philosophy and public science study program students‘.

Šio darbo tikslas - nustatyti ir įvertinti tarpkultūrinės kompetencijos ugdymo poreikio santykį ir sąsajas su kitataučių destigmatizacijos problemomis visuomenės transformacijos kontekste. Tyrimų instrumentai – trys autorės sukurti klausimynai ir du lauko tyrimo protokolai. Darbe tiriami tarpkultūrinės kompetencijos Lietuvoje šių laikų ypatumai ir esminės jos ugdymo prielaidos. Tarpkultūrinių kompetencijų ugdymas - kitataučių destigmatizacijos programa yra žmogaus asmenybės bei visuomenės požiūrio į kitataučius transformacijos mechanizmas. Tyrimai patvirtina autorės suformuluotas mokslinio tyrimo hipotezes, kad Lietuvos gyventojų tarpkultūrinės kompetencijos lygis yra vidutinis, kad rasinė bei etninė destigmatizacija susijusi su tarpkultūrinės kompetencijos ugdymu, kad efektyviausias ugdymo metodas, sprendžiant kitataučių destigmatizacijos problemą, yra patirtinis mokymas(-sis). / The arm of this work is to determine and evaluate the relations and connections of the need of foresting of intercultural competence with foreign– born destigmatization problems in public transformation contecst. Investigation instruments – three author`s created questionares and two field investigation proceedings. This paper analyses the modern peculiarities and educational assumptions of ethnical tolerance in Lithuania. The development of intercultural competence is the foreign-born destigmatization program, the mechanism of transformation of the human personality and the attitude of society to the foreign-born. Investigations approve the author`s formulated scientific research hypotheses, that intercultural competence level of the citizens of Lithuania is medium, that racist and ethnic destigmatization is related with the foresting of intercultural competence, that the most effective foresting method, solving foreign – born destigmatization, is experiential learning.

Magistro darbe, remiantis Lietuvos ir užsienio moksline literatūra analizuojamas kultūros studijų mokslinių tyrimų poveikis tarpkultūriniam ugdymui. Pateikiami tarpkultūrinių kompetencijų modeliai, pagrindiniai aspektai, lemiantys kultūros studijų pranašumą tarpkultūriškumo dimensijoje gilinant tarpkultūrines kompetencijas, bei aptariamos tarpkultūrinio ugdymo papildomumo galimybės. / Basing on the Lithuanian and foreign scientific literature this master thesis analyses the effect to intercultural education made by scientific research of cultural studies. Models of intercultural competences are provided in this paper, as well as basic aspects, determining the advantages of intercultural studies of getting deeper into intercultural competences in the intercultural dimension. The possibilities of complementary intercultural education are also discussed.

Šio darbo autorės užsibrėžtas tikslas – ištirti mokytojų požiūrį į „eTwinning“ projekto naudingumą (teikiamas galimybes, panaudojimo galimybes) ugdant tarpkultūrines kompetencijas kaip profesinio tobulėjimo prielaidą. Magistro darbe, remiantis Lietuvos ir užsienio mokslinės literatūros analize, išsiaiškinta kompetencijos sampratą, tarpkultūrinės kompetencijos struktūrą, vystymosi stadijos, bei projekto „eTwinning“ vaidmuo ugdymo procese . Tyrimas patvirtina autorės suformuluotą mokslinio tyrimo hipotezę, kad mokytojų tarptautinė projektinė patirtis yra veiksminga profesinio tobulėjimo sąlyga. / The author of the stated objective – to investigate teachers' attitudes to the „eTwinning“ project benefits (the opportunities offered by the use of options), developing intercultural competencies as professional growth assumption. Master at work, on the basis of Lithuanian and foreign scientific literature analysis, clarifying the concept of competence, intercultural competence structure, stage of development, and project „eTwinning“ role in the educational process. The study confirms the author formulated the research hypothesis that teachers' international experience in the design of effective professional advancement.

Tyrimo objektas - tarpkultūrinės kompetencijos ugdymo ypatybės magistrantūros studijose.Tyrimo tikslas - atskleisti tarpkultūrinės kompetencijos struktūrą, sudedamuosius elementus bei ugdymo ir vertinimo strategijų, metodų ir formų veiksmingumą ugdant magistrantų tarpkultūrinę kompetenciją.Teorinėje disertacijos dalyje analizuojama tarpkultūrinės kompetencijos samprata, struktūra, jos ugdymas skirtingų teorinių ir metodologinių paradigmų kontekste, sąryšis su kitomis kompetencijomis ir skėtiškumo sampratos formavimosi prielaidos. Analizuojama socializacijos ir savaiminio ugdymo reikšmė ugdant magistrantų tarpkultūrinę kompetenciją aukštojoje mokykloje. Identifikuojamos tarpkultūrinės kompetencijos (bendrosios ir profesinės) ugdymo ir vertinimo strategijos bei metodai aukštajame moksle. Empirinėje dalyje, atlikus kiekybinį ir kokybinį tyrimą trijose Lietuvos aukštojo mokslo institucijose, atskleista socialinių mokslų magistrantūros programose studijuojančių magistrantų tarpkultūrinės kompetencijos patirtis ir atskleistos bendrosios bei profesinės tarpkultūrinės kompetencijos ugdymo galimybės monokultūrinėje (institucinėje) ir realioje tarpkultūrinėje aplinkoje. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad tarpkultūrinė kompetencija ugdosi anapus formaliojo ugdymo srities, t.y. jos ugdymuisi taip pat turi įtakos asmens individuali ir institucinė patirtis bei kitos edukacinės aplinkos ir formos (už universiteto ribų, bendruomenėse, įmonėse, socialiniuose tinkluose ir pan.). / Object of the Research – peculiarities of educating intercultural competences in Master’s degree studies. Aim of the Research is to reveal the structure, elements of intercultural competence as well as efficiency of strategies, methods and forms for education and evaluation within the process of educating intercultural competence of Master’s degree students. Theoretical part of the Dissertation analyses the conception, structure of intercultural competence and educating it within the context of different theoretical as well as methodological paradigms, their links with other competences and preconditions for the formation of an “umbrella” concept. Importance of socialisation and self-education in the process of educating intercultural competences of Master’s degree students in institutions of higher education is analysed, intercultural competences (general and professional) as well as strategies and methods for education and evaluation in institutions of higher education are identified. Empirical part reveals the experience of intercultural competence of students in Master’s degree study programmes in Social Sciences from three Lithuanian institutions of higher education on the basis of the performed qualitative and quantitative research; possibilities for the development of their general and professional intercultural competences in mono-cultural (institutional) and real environments are revealed. Results of the Research indicate that the intercultural competence is educated... [to full text]

Tyrimo objektas – tarpkultūrinės kompetencijos ugdymo ypatybės magistrantūros studijose.Tyrimo tikslas – atskleisti tarpkultūrinės kompetencijos struktūrą, sudedamuosius elementus bei ugdymo ir vertinimo strategijų, metodų ir formų veiksmingumą ugdant magistrantų tarpkultūrinę kompetenciją.Teorinėje disertacijos dalyje analizuojama tarpkultūrinės kompetencijos samprata, struktūra, jos ugdymas skirtingų teorinių ir metodologinių paradigmų kontekste, sąryšis su kitomis kompetencijomis ir skėtiškumo sampratos formavimosi prielaidos. Analizuojama socializacijos ir savaiminio ugdymo reikšmė ugdant magistrantų tarpkultūrinę kompetenciją aukštojoje mokykloje. Identifikuojamos tarpkultūrinės kompetencijos (bendrosios ir profesinės) ugdymo ir vertinimo strategijos bei metodai aukštajame moksle. Empirinėje dalyje, atlikus kiekybinį ir kokybinį tyrimą trijose Lietuvos aukštojo mokslo institucijose, atskleista socialinių mokslų magistrantūros programose studijuojančių magistrantų tarpkultūrinės kompetencijos patirtis ir atskleistos bendrosios bei profesinės tarpkultūrinės kompetencijos ugdymo galimybės monokultūrinėje (institucinėje) ir realioje tarpkultūrinėje aplinkoje. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad tarpkultūrinė kompetencija ugdosi anapus formaliojo ugdymo srities, t.y. jos ugdymuisi taip pat turi įtakos asmens individuali ir institucinė patirtis bei kitos edukacinės aplinkos ir formos (už universiteto ribų, bendruomenėse, įmonėse, socialiniuose tinkluose ir pan.). / Object of the Research – peculiarities of educating intercultural competences in Master’s degree studies. Aim of the Research is to reveal the structure, elements of intercultural competence as well as efficiency of strategies, methods and forms for education and evaluation within the process of educating intercultural competence of Master’s degree students. Theoretical part of the Dissertation analyses the conception, structure of intercultural competence and educating it within the context of different theoretical as well as methodological paradigms, their links with other competences and preconditions for the formation of an “umbrella” concept. Importance of socialisation and self-education in the process of educating intercultural competences of Master’s degree students in institutions of higher education is analysed, intercultural competences (general and professional) as well as strategies and methods for education and evaluation in institutions of higher education are identified. Empirical part reveals the experience of intercultural competence of students in Master’s degree study programmes in Social Sciences from three Lithuanian institutions of higher education on the basis of the performed qualitative and quantitative research; possibilities for the development of their general and professional intercultural competences in mono-cultural (institutional) and real environments are revealed. Results of the Research indicate that the intercultural competence is educated... [to full text]

Enhancing of internationalisation in Higher education institutions is investigated in the dissertation, with the priority given to human resource management. The intercultural competence is identified as an instrument for complex improvement of internationalisation: its perspectives quantitative and qualitative results. The theoretical and empirical research results are summarised in the concept of HEIs’ internationalisation proposed, which is based on the idea of human resource intercultural competence development. / Darbe nagrinėjamos aukštojo mokslo institucijų veiklos internacionalizavimo tobulinimo problemos, prioritetizuojant žmonių išteklių vadybą. Analizuojama aukštojo mokslo institucijų internacionalizavimo samprata, subjektai ir veiksniai sąlygojantys internacionalizavimo plėtrą, bei kokybinius ir kiekybinius parametrus. Atliktų teorinių ir empirinių tyrimų rezultatai yra apibendrinami pateikiamoje aukštojo mokslo institucijų internacionalizavimo koncepcijoje, grįstoje aukštojo mokslo institucijų žmonių išteklių tarpkultūrinės kompetencijos formavimu. Darbe patiekiami sprendimai siūlomai koncepcijai realizuoti.