Magistro studijų baigiamasis darbas sudarytas iš 59 puslapių, 28 paveikslų, 16 lentelių, literatūros šaltinių sąrašo, darbas atliktas lietuvių kalba. Raktiniai žodžiai: darbo rinka, darbo jėga, emigracija, imigracija, darbo jėgos migracija, Lietuvos darbo rinka, bedarbystė, bedarbystės mastai Lietuvoje. Baigiamojo darbo tikslas – atskleisti tarptautinės darbo jėgos migracijos įtaką Lietuvos darbo rinkai. Siekiant užsibrėžto tikslo, darbe buvo keliami šie uždaviniai: 1. Atskleisti darbo jėgos ir darbo rinkos teorinius aspektus. 2. Atskleisti darbo jėgos migracijos priežastis, reikšmę ir pasekmes. 3. Remiantis Lietuvos statistikos departamento ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto duomenimis, nustatyti Lietuvos gyventojų mobilumo mastą Lietuvoje. 4. Atlikti anketinę respondentinių Lietuvos įmonių vadovų apklausą, pateikti išsamią gautų duomenų analizę. Tyrimo objektas - Lietuvos darbo rinka ir tarptautinė darbo jėgos migracija, įtakojanti Lietuvos darbo rinką. Tyrimo laikotarpis - 2001 – 2006 metai. Rengiant šį baigiamąjį darbą buvo panaudoti tokie ekonominių reiškinių tyrimo metodai: mokslinės literatūros, nagrinėjančios darbo rinkos migraciją, jos priežastis ir pasekmes analizė, sintezė, palyginimas ir apibendrinimas; Lietuvos įmonių apklausa, kokybinė bei kiekybinė analizė, grafinio vaizdavimo ir kiti ekonominių ir socialinių reiškinių tyrimo metodai. Analizuojant sukauptą medžiagą nustatyta, kad tarptautinės darbo jėgos migracijos įtaka Lietuvos darbo rinkai daro tiek... [toliau žr. visą tekstą] / The final paper of master’s studies is composed of 59 pages, 28 figures, 16 tables, list of literature resources, the paper is written in the Lithuanian language. Key words: labor market, labor force, emigration, immigration, migration of labor force, Lithuanian labor market, unemployment, extent of unemployment in Lithuania. The objective of the final paper is to reveal the impact of international labor migration on Lithuanian labor market. Seeking to achieve the determined goal, the following goals were set in the paper: 1. To reveal the theoretical aspects of labor force and labor market. 2. To reveal the causes, significance and outcomes of migration of the labor force. 3. To establish the extent of mobility of the citizens of the Republic of Lithuania within Lithuania based on the data from the Department of Statistics to the Government of the Republic of Lithuania and Lithuanian Free Market Institute. 4. To perform a questionnaire survey of the heads of the respondent Lithuanian companies, to provide a comprehensive analysis of the received data. The object of the research is Lithuanian labor market and international migration of labor force, which has influence upon Lithuanian labor market. Period of research is from 2001 to 2006. When preparing this final paper the following methods of investigation of economic phenomena were used: analysis, synthesis, comparison and summarizing of scientific literature, investigating migration of labor market, the causes and outcomes... [to full text]

Migruojančių lašišinių žuvų ištekliai Lietuvoje kadaise buvo gerokai didesni. Jų populiacijos santykinai stabilios išliko iki pat XX amžiaus pradžios. Tačiau vėliau šių žuvų ištekliai pradėjo pastebimai mažėti, daugiausiai dėl padidėjusios taršos ir užtvankų statybos bei melioracijos. Todėl Lietuvoje buvo paruošta migruojančių lašišinių žuvų išteklių atkūrimo programa. Siesartis upėje žuvitakis pradėjo veikti nuo 2005 m. Per tyrimų laiką pastebėtas santykinis lizdų skaičiaus gausėjimas aukščiau patvankos. 2008 m užfiksuotas didžiausias lizdų skaičius aukščiau patvankos bei didžiausias vidutinis lizdų dydis. Iš 18 radijo žymekliais sužymėtų žuvų netoli žuvitakio (<50 m) buvo registruotos 13. Iš jų 9 buvo užfiksuotos pačiame žuvitakyje, o jį perėjo 6. Todėl žuvitakio efektyvumo rodikliu reiktų laikyt 66 %. Žuvitakio įveikimo greitis nepriklausė nei nuo žuvies lyties, nei nuo žuvies dydžio (Mann-Whitney U test p>0.05). Daugiausiai laiko suženklintos žuvys praleido viduriniame žuvitakio trečdalyje. / The population of Atlantic salmon (Salmo salar L.) and Sea trout (Salmo trutta trutta L.) in Lithuania used to be much bigger. But by the beginning of this century due to the increased water pollution and dam construction improvement stocks of these species almost reached the level of extinction. That is why some measures where taken to save the population. In 2005 fish ladder was built in Siesartis river providing fish access to extra 25 km of the rivers respectively. In Siesartis River distribution of redds bellow and above dam varied significantly over monitoring area. The biggest increase of redds above dam was in 2007-2008, 2-3 years after fish ladders construction.. In 2008 relative abundance of redds above the dam was significantly greater than bellow the dam and mean values of relative redds abundance, area and mean size over all monitoring period were also greater for river stretch above the dam. From radio tagged 18 salmonid specimens in Siesartis river 13 (10 females and 3 males) were registered very close (<50 m) to fish ladder. Of those registered 9 fishes ascended fish ladders and 6 of them passage. Movement analysis through fish ladders revealed that most time fishes spent in the middle of fish ladders. Fish ladders passage time did not depend on sex neither on fish size (Mann-Whitney U test p>0.05). Radio tracking studies revealed that Valtūnai hydropower plant fish ladders efficiency was 66 % - two thirds of salmonids ascending fish ladders actually passed it... [to full text]

Migracija vyko visais žmonijos istoriniais laikotarpiais, vyksta dabar ir vyks ateityje. Su laiku keičiasi viskas, o migracija ne išimtis. Tobulėjant mokslui migracija tampa greitesnė, prieinama daugeliui žmonių. Keičiantis žmonių gyvenimui, keičiasi ir migracijos kryptys bei pobūdis. Migracijos reikšmė pastaruoju metu stiprėja ir įgauna vis didesnį pagreitį, nes žmonių judėjimo mąstai laipsniškai auga. . Po įstojimo į ES Baltijos šalių gyventojams atsivėrė sienos ir migracija į kitas Europos valstybės pasidarė laisva. Emigracija iš Baltijos šalių padidėjo ir šiuo metu yra viena iš labiausiai diskutuojamų temų tarp politikų, mokslininkų bei spaudos atstovų. Vieningos nuomonės nėra, nes migracija turi teigiamų ir neigiamų pasekmių.Darbo objektas - migracija Baltijos šalyse. Darbo tikslas – nustatyti migracijos sukeliamus padarinius Baltijos šalyse ir pateikti galimus migracijos sukeliamų problemų sprendimo būdus remiantis kitų šalių patirtimi. Hipotezių iškėlimas - Pagrindinis stūmimo veiksnys Baltijos šalyse – mažas darbo užmokestis. - Didėja emigracija, veikiama neekonominių veiksnių. - Gerėjant Baltijos šalių ekonominei padėčiai, darbo jėgos emigracija mažės, o imigracija didės. Darbo struktūra ir jos paaiškinimas. Pirmoje darbo dalyje yra aptariami migracijos istoriniai aspektai, migracijos teorijos, veiksniai. Yra pateikiamos formules, pagal kurias galima apskaičiuoti asmenų apsisprendimą migruoti. Šioje dalyje yra supažindinama su teoriniais migracijos aspektais, kurie... [toliau žr. visą tekstą] / Migration is considered one of the most discussed issues today. Migration has an essential effect to country by several sectors: economic, demographic, political, cultural, religion, social, cultural, moral, ecologic. When the Baltic States joined the European Union, movement among countries get free. Because of this, the Baltic States have lost a lot of people. Migration has positive and negative effect to every part that takes place in migration process. Object of the paper- migration in the Baltic States. Purpose of the paper- to evaluate consequenses made by migration in the Baltic States and suggest how solve them according to the countries experience. There are formed these hypotheses: Too small salary is the main “push” factor in the Baltic States. No economics factors became more important. If economic situation grows up in the Baltic States, migration will decline, but imigration increase. Structure of the paper: The first part of the paper presents theorical material about history and theories of migration. Migration factors are presented by Abraham H. Maslow pyramid. There are express by formula advantages and disadvantages of migration. This part is based by theorical material which will be used in the analitical part. The second part. There are analysed economics and migration statistical information by Baltic States, Norway and Ireland. This part of paper can be useful to find the ways how we can reduse negative effect made by migration. The third part. There is... [to full text]

SUMMARY Clinical nursing RESEARCH ON NURSES‘ MIGRATION TO OTHER COUNTRIES Vilma Rastenienė Scientific advisor Prof. Habil. Dr. Žilvinas Padaiga. Kaunas Medical University, Nursing Faculty, Nursing and Social Care Department. – Kaunas, 2005. -58p. Research goal is to determine basic reasons of studying nurses‘ intention for leaving to other countries and to foresee main directions of health care reform reducing nurses‘ migration. Objectives: 1) to find out structural and quantitative changes of nurses in Lithuania during the period 1991 – 2003; 2) to carry out analysis of nursing specialists‘ education in pre-graduation studies at the period 1996 – 2003; 3) to identify migration causes of the studying nurses and their link with sociodemographic indicators and the acquired professional qualification; 4) to analyse attitude of the studying nurses to nursing practice changes, that could be motivating for nursing specialists not to leave the country. Research methods. Research object – reasons of the studying nurses‘ intention for leaving to other countries. Data base analysis of Lithuanian Health Information Centre (1996-2003) was carried out and transnational comparison with other countries data was performed, together with analysis of nursing specialists‘ education during pre-graduation studies (1996-2003) and studying nurses’ questionnaire survey with quantitative data analysis was accomplished. Nurses‘ questioning was carried out from March 31 till May 11, 2005... [to full text]

Lietuvoje besikeičianti politinė, ekonominė ir socialinė aplinka turi įtakos migracijai. Panaikinus administracinius emigracijos iš Lietuvos apribojimus ir vis daugėjant šalių, atveriančių savo sienas, emigracija iš Lietuvos ėmė labai augti. Todėl yra svarbu išanalizuoti, kokie veiksniai turi įtakos migracijos mastui ir kokią įtaką migracija daro šalies ekonomikai ir darbo rinkai. Temos aktualumą lemia šiuo metu dėl įvairių priežasčių išaugęs migracijos mastas. Šalyje vykstantys politiniai, socialiniai ir ekonominiai pokyčiai daro įtaką tarptautinei migracijai. Tyrimo objektas – darbo jėgos migracija. Darbo tikslas – remiantis mokslinės literatūros analize, statistinių duomenų analize bei anketinės apklausos rezultatais, išanalizuoti migracijos poveikį Lietuvos ekonomikai ir darbo rinkai. Darbo struktūra – magistrinis darbas susideda iš trijų dalių. Pirmoje apibūdinama migracija, jos tipai, paaiškinamos pagrindinės sąvokos, reikalingos tolesnei analizei. Antroji dalis platesnė. Joje apibūdinama emigracijos iš Lietuvos situacija, pateikiami statistiniai duomenys bei diagramos. Pereinama prie teigiamų ir neigiamų emigracijos aspektų, kurie plačiau analizuojami ir aprašomi. Trečioje dalyje pateikiamas atliktas tyrimas. Darbo apimtis: 74 puslapiai, jame yra pateikta 30 paveikslų ir 12 lentelių. Literatūros sąrašą sudaro 38 šaltiniai. Darbo pabaigoje pateikiami 2 priedai. / Volatile political, economical and social environment in Lithuania have influence for migration. When administrational limitation of emigration from Lithuania where derestricted and multiplying number of countries opened it borders, emigration from Lithuania increased. So it is very important to analyze what factors have influence for migration amount and what influence migration has on country’s economics and on labor-market. (Matiušaitytė, R., 2003, p. 1) The topicality of the theme is conditioned by the migration amount which is now increased by variuos reason. The political, social and economical variations in Lithuania make influence to the international migration.. The object of the research – labor market migration. The objective of the work - to analyze the migration influence to Lithuanian economics and labor market - appealing to scientific literature analysis, statistical data analysis and the results of the questionnaire survey. The goals of the work: • To explore the theories, characterizing migration phenomenon and the results; • To analyze the evolution of emigration and to identify its reasons; • To give the variety of migration and to analyze the factors influencing migration; • To discuss today‘s Lithuanian migration tendencies; • To evaluate the migration subsequences to the country economics and labor market’ • To give the suggestions that should decrease the emigration. The structure of the work – this master work consists of three parts. In the first... [to full text]

Pasaulyje vykstantys globalizacijos procesai sąlygoja ekonominius, socialinius ir kultūrinius pokyčius, kurie veikia nacionalines darbo rinkas bei darbo jėgos judėjimą. Šiuolaikinė migracija nuo ankstesnių skiriasi tuo, kad nuolat didėja aukštos kvalifikacijos darbo jėgos migracijos mastai ir atsiranda „protų nutekėjimo“ problema, dėl to verslo sektoriui tampa sudėtinga patenkinti žmogiškųjų išteklių poreikį. Šio darbo tikslas yra išanalizuoti daro jėgos migracijos poveikį verslui per tam tikrus ekonominius rodiklius. Pirmoje dalyje yra aptariamos migracijos teorijos, ją sukeliančios priežastys, išskiriami pagrindiniai teigiami ir neigiami padariniai. Antroje dalyje pateikta statistinė Lietuvos migracijos ir ekonominės situacijos rodiklių analizė parodė, kad emigracijos mastai iš Lietuvos didėja, kartu neigiamai paveikdami ekonominę šalies situaciją. Trečioje dalyje atliktas migracijos ir ekonominių rodiklių tarpusavio priklausomybės tyrimas. / Despite the recent economic recession, global labour migration flows continue to increase and the issue remains important to government and business. The goal of this paper is to analyze how migration processes affect economical indicators of business. Migrations theories and migration factors are analyzed in the first part of this paper. These factors are different to everyone but the main is economical. The most negative influence of migration is the loss of qualified workers, decreasing growing of economics. Migration flows and economical situation of Lithuania is analyzed in the second part of the paper. Analysis of scientific literature and statistics of migration shows that emigration flows from Lithuania are increasing and economical situation is getting more complicated. The results of analysis in the third part shows that emigration flows from Lithuania and some economical factors of business depend on each other.

M. Popova. Lietuvoje gyvenančių trečiųjų šalių piliečių socialinės integracijos problema socialinio darbo kontekste. Socialinio darbo magistro studijų programos baigiamasis darbas. Darbo vadovas Prof. dr. E. Acienė, Klaipėdos universitetas: Klaipėda, 2011. – 99 p. Lietuvoje gyvenančių trečiųjų šalių piliečių socialinė integracija- viena aktualiausių šiandienės visuomenės problemų, nes Atsižvelgiant į skaičiaus mažėjimo tendenciją, ateinančiais metais imigracijos didėjimas Lietuvoje yra galimas ir būtinas. Imigrantų integracija yra labai svarbi socialinei sanglaudai ir ekonominei plėtrai. Kad imigrantai galėtų jaustis mūsų visuomenės dalimi, privalome su jais elgtis sąžiningai ir užtikrinti jiems tinkamas visaverčio dalyvavimo mūsų visuomenėse priemones. Integracija yra nuolatinis, dvikryptis procesas, pagrįstas imigrantų ir Lietuvos visuomenės savitarpio teisėmis bei atitinkamomis pareigomis. Išanalizavus mokslinę literatūrą buvo pasirinktas tyrimo objektas – trečiųjų šalių piliečių integracijos problemos vertinimas. Tyrimo tikslas – Įšanalizuoti Lietuvoje gyvenančių trečiųjų šalių piliečių socialinės integracijos problemą.. Tyrimo metodas: mokslinės literatūros analizė, kiekybinis tyrimas, taikant anketinį apklausos metodą bei kokybinis tyrimas, taikant interviu. Analizuojant pirmą uždavinį-migracijos teorinį diskursą įvertinant pasaulinės migracijos teorijas, buvo nagrinėtos pasaulinės migracijos tendencijos, tarptautinės migracijos teorijos ir imigracijos iššūkiai... [toliau žr. visą tekstą] / M. Popova. The Problem of Social Integration of Third-Countries Citizens in the Context of Social Work in Lithuania. Final thesis of master’s degree study programme in social work. Supervisor prof. dr. E.Aciene, Klaipeda university: Klaipeda, 2011. – 106 pages. Social integration of third world country citizens living in Lithuania is one of the key issues of today’s society as considering a trend of decrease in numbers, next year the growth of immigration to Lithuania is possible and necessary. Integration of immigrants is very important for both social linkage and economic development. So that immigrants could feel a part of society we must treat them honestly and provide them with means necessary to become members of our society. Integration is a continual, two-way process based on mutual rights and duties of both immigrants and Lithuanian society. Having analyzed scientific literature, a research object is an evaluation of third world country citizens’ problem of social integration. Aim of research – to analyze a problem of social integration of citizens of third world countries living in Lithuania. Method of research: analysis of scientific literature, quantitative research applying questionnaire and qualitative research applying interview. Analyzing the firs goal – a theoretic discourse of migration rating theories of world migration, trends of world migration, theories of international migration and immigration challenge for Lithuania were studied. The second goal... [to full text]

Staigus natūraliai migruojančių ungurių jauniklių skaičiaus mažėjimas didžiojoje paplitimo arealo dalyje stebimas nuo 1980 m. ICES (angl.: The International Council for the Exploration of the Sea) 2001 m. ungurių išteklių būklę įvardino kaip “esančią už saugių biologinio minimumo ribų”. Kokios priežastys lemia šitokį drastišką ungurių išteklių mažėjimą, aiškaus atsakymo nėra, tačiau mokslininkai kelia eilę hipotezių. Greičiausiai tokį išteklių mažėjimą lemia ne viena, o visas kompleksas priežasčių, tai besaikė žvejyba, klimato kaita, tarša, buveinių pakenkimas. Lietuvoje, ir kaimyninėse šalyse europinių ungurių ištekliai sumažėjo kaip ir visame jų paplitimo areale. Lyginant su 1982 metų sugavimais vidaus vandenyse jų sumažėjo dvigubai, o Kuršių mariose trigubai. Taip pat sumažėjo ir ungurių valstybiniai įžuvinimo mastai. Per pastarąjį dešimtmetį ungurių sugavimai Estijoje ir Latvijoje vidaus vandenyse sumažėjo beveik du kartus, o Lenkijoje 0,5 karto. Šiuo metu Lietuvoje ungurių žvejyba reguliuojama pagal kvotų, žvejybos įrankių, žvejybos sezonų, verslinio laimikio dydžio kontroliavimo sistemas. Kaimyninėse šalyse taikomi labai panašūs ungurių išteklių apsaugos būdai. Europos Bendrijų Komisija išleido paskutinį tarybos reglamentą (KOM (2005) 572), nustatantį priemones ungurių ištekliams atkurti. Pagrindinis reglamento elementas – parengti nacionalinius europinių ungurių išteklių valdymo planus, kuriuos taikydamos visos valstybės narės užtikrintų, kad 40 % užaugusių sidabrinių... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY A steep decline in recruitment has occurred over most of the continent since the early 1980. In 2001, ICES announced European eel to be outside safe biological limits. Although several hypotheses have been brought forward as possible explanations of causes of this widespread decline, no unambiguous cause has been identified. This is mostly due to fishing at unsustainable levels, climate changes, pollution or habitat loss. Stock of European reduced in all Baltic countries, like in all European eel spread territory Eel landings in Lithuania is reduced in inland and territorial waters. Eel landings since 1982, deduced double in inland waters, and triple in Coronian lagoon. El stocking with glass eels or elvers reduced too. During the last decade eel landings from inland waters reduced double in Estonia and Latvia, while in Poland landings reduced 0,5 times. Eel commercial fishery in Lithuania is controlled by quotas, fishing gear, fishing seasons, commercial size system. In neighbour countries similar fishery control system is being used. Commission of the European communities presented proposal for a council regulation establishing measures for the recovery of the stock of European Eel. The main aspect is that each member country has to prepare management plan to ensure the escapement to sea for at least 40 % of the biomass of silver eel. For Lithuania it would be useful to maintain fishermen’s initiative to stock inland waters by silver eels or elvers, and in this way... [to full text]

Šiame darbe yra išanalizuotos problemos, susijusios su senomis verslo programų sistemomis ir pasiūlyti būdai joms spręsti. Pateikiami modeliai ir standartai, kuriais remiantis atliekama tokių verslo sistemų priežiūra ir modernizacija. Taip pat pateikiama schema, įgalinanti efektyviau ir paprasčiau prižiūrėti sistemas, atlikti jose pakeitimus, transformuoti bei migruoti seną programinę įrangą į naują aplinką. / In this paper, problems, related with legacy business software maintenance, are discussed in details and there are suggested solutions to solve them. There are some models and standards which are used to maintain the software systems. Also, maintenance techniques are discussed, which simplify maintenance processes and make them more effective. There is suggested a schema fits to maintain, renew, migrate and monitor business legacy software systems.

Per septyniolika nepriklausomybės metų iš Lietuvos į užsienį visam laikui išvyko apie 400 tūkst. žmonių. Lietuvos valstybės pastangos reguliuoti migracijos politiką daugiausia susijusios su migracijos srautų mažinimu. Tačiau vykdomos migracijos politika, kuriamos ir įgyvendinamos programos migracijos srityje nėra efektyvios. Siekiant išsiaiškinti priežastis, dėl kurių emigracijos mastai Lietuvoje nemažėja, buvo atlikta Lietuvos ir Airijos ekonominę migraciją valdančių programų lyginamoji analizė. Darbo objektas: valstybės parengtos ekonominę migraciją valdančios programos ir strategijos. Darbo tikslas: ištirti ekonominę migraciją valdančių priemonių administravimą Lietuvoje, lyginant Lietuvos ir Airijos valstybių ekonominę migraciją valdančias programas ir strategijas. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti migracijos svarbą viešosios politikos ir viešojo administravimo kontekste. 2. Išanalizuoti teorinius lietuvių migracijos diskursus. 3. Išanalizuoti teorinius migracijos ir viešojo administravimo modelius 4. Išanalizuoti ekonominę migraciją valdančias programas ir strategijas Lietuvos ir Airijos valstybėse. 5. Įvertinti ekonominę migraciją valdančių priemonių administravimo efektyvumą Lietuvoje pagal išanalizuotus kriterijus. Darbo metodai. Analizuojant teorinius migracijos diskursus buvo taikoma literatūros šaltinių analizė – nagrinėjama mokslinė ir teisinė literatūra, apžvelgiami internetiniai šaltiniai. Darbe atlikta migracijos teorijų apžvalga, išanalizuotas viešojo... [toliau žr. visą tekstą] / Since Lithuanian independence in 1990, around 400,000 people left the country. Government efforts on migration policy regulations were based on reducing migration flows. Nevertheless the present migration policy, administration of economic migration programmes remain ineffective. A comparable analysis of administrating economic migration programmes in Lithuania and Ireland hade been made in order to find out the reasons of non descending emigration flows in Lithuania. Object of the work: programmes and strategies in economic migration management. Aim of the work: to explore the administration of economic migration programmes in Lithuania by using comparable analysis of economic migration programmes and strategies in Lithuania and Ireland as well. Work objectives: 1. To determine the importance of migration in local administration and local policy field. 2. To analyze theoretical discourses of Lithuanians migration. 3. To analyze theoretical models of migration and local administration. 4. To analyze economic migration programmes in Lithuania and Ireland. 5. To evaluate the effectiveness of administration of economic migration programmes in Lithuania according to analyzed criterions. Work methods. The analysis of nonfiction and law, the review of Internet sources has been used while analyzing theoretical migration discourses. The review of migration theories, the analysis of interorganizational model of local administration have been analyzed as well as the model of... [to full text]