Staigus natūraliai migruojančių ungurių jauniklių skaičiaus mažėjimas didžiojoje paplitimo arealo dalyje stebimas nuo 1980 m. ICES (angl.: The International Council for the Exploration of the Sea) 2001 m. ungurių išteklių būklę įvardino kaip “esančią už saugių biologinio minimumo ribų”. Kokios priežastys lemia šitokį drastišką ungurių išteklių mažėjimą, aiškaus atsakymo nėra, tačiau mokslininkai kelia eilę hipotezių. Greičiausiai tokį išteklių mažėjimą lemia ne viena, o visas kompleksas priežasčių, tai besaikė žvejyba, klimato kaita, tarša, buveinių pakenkimas. Lietuvoje, ir kaimyninėse šalyse europinių ungurių ištekliai sumažėjo kaip ir visame jų paplitimo areale. Lyginant su 1982 metų sugavimais vidaus vandenyse jų sumažėjo dvigubai, o Kuršių mariose trigubai. Taip pat sumažėjo ir ungurių valstybiniai įžuvinimo mastai. Per pastarąjį dešimtmetį ungurių sugavimai Estijoje ir Latvijoje vidaus vandenyse sumažėjo beveik du kartus, o Lenkijoje 0,5 karto. Šiuo metu Lietuvoje ungurių žvejyba reguliuojama pagal kvotų, žvejybos įrankių, žvejybos sezonų, verslinio laimikio dydžio kontroliavimo sistemas. Kaimyninėse šalyse taikomi labai panašūs ungurių išteklių apsaugos būdai. Europos Bendrijų Komisija išleido paskutinį tarybos reglamentą (KOM (2005) 572), nustatantį priemones ungurių ištekliams atkurti. Pagrindinis reglamento elementas – parengti nacionalinius europinių ungurių išteklių valdymo planus, kuriuos taikydamos visos valstybės narės užtikrintų, kad 40 % užaugusių sidabrinių... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY A steep decline in recruitment has occurred over most of the continent since the early 1980. In 2001, ICES announced European eel to be outside safe biological limits. Although several hypotheses have been brought forward as possible explanations of causes of this widespread decline, no unambiguous cause has been identified. This is mostly due to fishing at unsustainable levels, climate changes, pollution or habitat loss. Stock of European reduced in all Baltic countries, like in all European eel spread territory Eel landings in Lithuania is reduced in inland and territorial waters. Eel landings since 1982, deduced double in inland waters, and triple in Coronian lagoon. El stocking with glass eels or elvers reduced too. During the last decade eel landings from inland waters reduced double in Estonia and Latvia, while in Poland landings reduced 0,5 times. Eel commercial fishery in Lithuania is controlled by quotas, fishing gear, fishing seasons, commercial size system. In neighbour countries similar fishery control system is being used. Commission of the European communities presented proposal for a council regulation establishing measures for the recovery of the stock of European Eel. The main aspect is that each member country has to prepare management plan to ensure the escapement to sea for at least 40 % of the biomass of silver eel. For Lithuania it would be useful to maintain fishermen’s initiative to stock inland waters by silver eels or elvers, and in this way... [to full text]

Seeking for a sustainable exploitation of the populations of commercialy valuable fish species without causing danger to their genetic resources it is necessary to amass extensive data about the population genetic structure of this fish species. When preparing the thesis a total of 221 eels and 262 perch were analysed. Fish samples collected in Lithuania and Latvia were studied using microsatellite DNA, the mtDNA D-loop region and mtDNA cyt b markers. Original primer pairs Ang1 and Ang2 have been designed for the mtDNA analysis of the eel. On the basis of the Anguilla genus species mtDNA D-loop region data obtained during work it can be stated that inland and territorial water bodies of Lithuania contain no A. japonica and A. rostrata species. The molecular investigations carried out indicate that the population genetic structure of the European eel is characterized by the genetic mosaic, which is formed due to the existence of reproductively isolated groups. Statistically significant genetic differentiation between the eel groups naturally recruited to Lithuania and Latvia and introduced to Lithuanian lakes has not been determined (p > 0.05). However, the eels stocked into different lakes of Lithuania differ in their genetic diversity. Pairwise comparisons of the Lithuanian and Latvian perch populations based on the mtDNA D-loop region data revealed that the perch population of Lake Drūkšiai was statistically significantly (p < 0.05) different from all other perch... [to full text] / Siekiant tvariai eksploatuoti verslinių žuvų populiacijas nesukeliant pavojaus jų genetiniams resursams būtina sukaupti daug duomenų apie šių rūšių populiacinę-genetinę struktūrą. Iš viso tyrimams panaudoti 221 unguriai ir 262 ešeriai. Lietuvoje ir Latvijoje surinkti žuvų audinių pavyzdžiai tirti naudojant mikrosatelitinės DNR, mtDNR D-kilpos regiono ir mtDNR cyt b žymenis. Ungurių mtDNR analizei sukurtos originalios Ang1 ir Ang2 pradmenų poros. Remiantis disertacinio darbo metu atliktais Anguilla genties rūšių mtDNR D-kilpos regiono tyrimais, galima teigti, jog šiuo metu A. japonica ir A. rostrata rūšių, tiek tirtuose Lietuvos vidaus vandens telkiniuose, tiek Lietuvos teritoriniuose vandenyse nėra. Atlikti molekuliniai tyrimai rodo, kad europinio upinio ungurio populiacinė-genetinė struktūra pasižymi genetine mozaika, kurios susiformavimą lemia reproduktyviai izoliuotos grupės. Tarp natūraliai į Lietuvą ir Latviją atplaukusių ir introdukuotų Lietuvos ežeruose ungurių grupių statistiškai patikima genetinė diferenciacija nenustatyta (p > 0,05), tačiau skirtinguose Lietuvos ežeruose gyvenantys unguriai pasižymi skirtinga genetine įvairove. Atliktų Perca fluviatilis mtDNR D-kilpos regiono tyrimų rezultatai rodo, jog Drūkšių ežero ešerių populiacija statistiškai patikimai (p < 0,05) skiriasi nuo visų kitų Lietuvos ir Latvijos ešerių populiacijų. Nustatyta, kad nuo Lietuvos pietvakarinės dalies iki Latvijos centrinės dalies plyti kelių skirtingų ešerių genetinių linijų kontaktinė... [toliau žr. visą tekstą]

Siekiant tvariai eksploatuoti verslinių žuvų populiacijas nesukeliant pavojaus jų genetiniams resursams būtina sukaupti daug duomenų apie šių rūšių populiacinę-genetinę struktūrą. Iš viso tyrimams panaudoti 221 unguriai ir 262 ešeriai. Lietuvoje ir Latvijoje surinkti žuvų audinių pavyzdžiai tirti naudojant mikrosatelitinės DNR, mtDNR D-kilpos regiono ir mtDNR cyt b žymenis. Ungurių mtDNR analizei sukurtos originalios Ang1 ir Ang2 pradmenų poros. Remiantis disertacinio darbo metu atliktais Anguilla genties rūšių mtDNR D-kilpos regiono tyrimais, galima teigti, jog šiuo metu A. japonica ir A. rostrata rūšių, tiek tirtuose Lietuvos vidaus vandens telkiniuose, tiek Lietuvos teritoriniuose vandenyse nėra. Atlikti molekuliniai tyrimai rodo, kad europinio upinio ungurio populiacinė-genetinė struktūra pasižymi genetine mozaika, kurios susiformavimą lemia reproduktyviai izoliuotos grupės. Tarp natūraliai į Lietuvą ir Latviją atplaukusių ir introdukuotų Lietuvos ežeruose ungurių grupių statistiškai patikima genetinė diferenciacija nenustatyta (p > 0,05), tačiau skirtinguose Lietuvos ežeruose gyvenantys unguriai pasižymi skirtinga genetine įvairove. Atliktų Perca fluviatilis mtDNR D-kilpos regiono tyrimų rezultatai rodo, jog Drūkšių ežero ešerių populiacija statistiškai patikimai (p < 0,05) skiriasi nuo visų kitų Lietuvos ir Latvijos ešerių populiacijų. Nustatyta, kad nuo Lietuvos pietvakarinės dalies iki Latvijos centrinės dalies plyti kelių skirtingų ešerių genetinių linijų kontaktinė... [toliau žr. visą tekstą] / Seeking for a sustainable exploitation of the populations of commercialy valuable fish species without causing danger to their genetic resources it is necessary to amass extensive data about the population genetic structure of this fish species. When preparing the thesis a total of 221 eels and 262 perch were analysed. Fish samples collected in Lithuania and Latvia were studied using microsatellite DNA, the mtDNA D-loop region and mtDNA cyt b markers. Original primer pairs Ang1 and Ang2 have been designed for the mtDNA analysis of the eel. On the basis of the Anguilla genus species mtDNA D-loop region data obtained during work it can be stated that inland and territorial water bodies of Lithuania contain no A. japonica and A. rostrata species. The molecular investigations carried out indicate that the population genetic structure of the European eel is characterized by the genetic mosaic, which is formed due to the existence of reproductively isolated groups. Statistically significant genetic differentiation between the eel groups naturally recruited to Lithuania and Latvia and introduced to Lithuanian lakes has not been determined (p > 0.05). However, the eels stocked into different lakes of Lithuania differ in their genetic diversity. Pairwise comparisons of the Lithuanian and Latvian perch populations based on the mtDNA D-loop region data revealed that the perch population of Lake Drūkšiai was statistically significantly (p < 0.05) different from all other perch... [to full text]