Darbo jėgos migracija yra teigiamas reiškinys, padedantis spręsti nedarbo bei darbo jėgos trūkumo problemas. Dėl to svarbu tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu užtikrinti darbuotojų migrantų apsaugą. Šiame darbe daugiausiai dėmesio skiriama darbo jėgos migracijai Europos Sąjungoje ir laisvo darbuotojų judėjimo suteikiamoms teisėms. Laisvo darbuotojų judėjimo laisve gali naudotis Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, kurie yra pripažįstami darbuotojais. Asmenys priskiriami darbuotojams remiantis Europos Bendrijos, o ne Lietuvos (nacionaline) teise. Europos Teisingumo Teismas darbuotoją apibrėžia kaip asmenį, atliekantį nesavarankišką veiklą, kuris už šią veiklą gauna nustatytą atlyginimą. Dirbamas darbas turi būti efektyvus ir tikras. Svarbiausi laisvo darbuotojų judėjimo turinio elementai yra teisė įsidarbinti, teisė laisvai judėti ir apsigyventi valstybės narės teritorijoje, teisė pasilikti valstybės narės teritorijoje pasibaigus darbui joje. Draudžiama tiek tiesioginė, tiek netiesioginė darbuotojų migrantų diskriminacija dėl pilietybės. Darbuotojų migrantų teisės Europos Sąjungoje taip pat užtikrinamos nustačius socialinės apsaugos koordinavimo sistemą, taip pat užtikrinant abipusį profesinių kvalifikacijų pripažinimą. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, Lietuvos Respublikos piliečiams taikomos laisvo darbuotojų judėjimo nuostatos laikantis pereinamojo laikotarpio nuostatų pagal metais nuo stojimo dienos skaičiuojamą formulę 2+3+2. Pažymėtina, jog pereinamojo... [toliau žr. visą tekstą] / Labour migration is a positive phenomenon that helps to solve unemployment or lack in labour force problems. Therefore it is very important to protect the rights of migrant workers in national as well as international level. The major part of this work is dedicated for labour migration in European Union. Free movement of persons is one of the fundamental freedoms guaranteed by Community law. It is one of the most important right under Community law for individuals, and an essential element of European citizenship. The concept and implications of this freedom have been interpreted and developed by the case-law of the European Court of Justice, including the concept of worker itself. The European Court of Justice has interpreted the concept of worker as covering a person who undertakes genuine and effective work under the direction of someone else for which he is paid. This freedom is laid down in article 39 of the EC Treaty and it entails: the right to look for a job in another Member State, the right to work in another Member State, the right to reside there for that purpose, the right to remain after the work relations are finished. Every migrant worker has the right to equal treatment in respect of access to employment, working conditions and other advantages. After the recent EU enlargement Lithuania became a member of EU, this means that the freedom of free movement of workers applies also to Lithuanian workers, with exceptions assessed in the Act of Admission. This Act... [to full text]

Tapusi Europos Sąjungos nare, Lietuva išgyvena tuos pačius migracijos procesus, kuriuos jau išgyveno Vakarų Europa. Lietuvos piliečiams atsivėrė platesnės galimybės atrasti savo nišą ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos šalyse, o tai be abejonės turi įtakos tolesnei darbo jėgos emigracijai. Tačiau vykstant tarptautiniams darbo rinkos liberalizavimo procesams Lietuva susiduria ne tik su emigracijos, bet ir su ypač aktualia “protų nutekėjimo” problema. Tai reiškia, kad nerasdami savo lūkesčius patenkinančios aplinkos šalį palieka geriausi savo srities specialistai, tokiu būdu mažėja intelektinis kapitalas. Nuo šios produktyviausios visuomenės dalies efektyvaus panaudojimo ir priklauso bendro šalies pragyvenimo lygio augimas bei ekonominių-socialinių šalies problemų sprendimas. Tiriamojo darbo tikslas: Išanalizuoti „protų nutekėjimą“, priežastis bei įtaką Lietuos darbo rinkai. Tyrimo objektas: “protų nutekėjimas”. Tyrimo hipotezė: 1) išsilavinusių, aukštos kvalifikacijos specialistų emigracijos motyvai gali būti skirtingi, siekiant įgyvendinti įvairiausius tikslus bei lūkesčius, tačiau pagrindinė priežastis - ekonominiai motyvai; 2) pagrindiniai veiksniai/motyvai/poreikiai, skatinantys specialistus pasilikti Lietuvoje – dominuojantys individo lygio poreikiai; 3) motyvai, sąlygojantys specialistų pasirinkimą išvykti gyventi ir dirbti/studijuoti svetur arba pasilikti Lietuvoje – dominuojantys organizacijos lygio poreikiai. Darbą sudarė trys dalys. Teorinė dalis... [toliau žr. visą tekstą] / After becoming member of EU, Lithuania experiences the same emigrational processes, which Western Europe has already experienced. Lithuanian citizens have broader possibilities to find their niche not only in Lithuania, but also in other EU countries, and it has effect for further employees’ emigration. There are still international job market liberalization processes going on and Lithuania has not just emigrational, but also very important “brain drain” problem. It means that the best professionals leave the country searching for better jobs, so the intellectual capital decreases. General increase of living standard in the country and solving economical and social problems depends upon effective usage of the most productive part of the society. The goal of the research: analyze “brain drain”, the reasons and influence on Lithuanian job market. Object of the research: “brain drain”. Hypotheses of the research: 1) Motives of professional workers to emigrate might be different; they could be trying to reach different goals and expectations, the main reason-economical motives. 2) The main factors, motives, demands, which motivate specialists to stay in Lithuania-dominating demands at individual level. 3) Motives, that influences specialists’ choice to leave and work or study abroad or to stay in Lithuania-dominating demands at corporate level. Master thesis has three parts. Theoretical part has literature review on international emigrational phenomenon –deals with conception of... [to full text]

Magistro darbe atlikta 2003 – 2008 metų migracijos ir nedarbo lygio Lietuvoje priežasčių analizė bei numatyta jų priklausomybė vienas nuo kito. Darbe išanalizuoti ir susisteminti įvairių Lietuvos ir užsienio autorių teoriniai ir praktiniai migracijos, bedarbių skaičiaus ir nedarbo lygio duomenys Lietuvoje ir jos apskrityse. Taip pat pateikta duomenų analizė pagal amžiaus grupes, lytį, išsilavinimą, šeimyninę padėtį, emigrantai pagal būsimą gyvenama vietą. Apskaičiuoti atitinkami indikatoriai padėjo įvertinti kai kurių rodiklių reikšmingumą, sudaryti tiesinės regresijos lygtį ir nubraižyti jos grafikus, kurie atspindi prognozuojamą imigrantų skaičių, kai žinomas bedarbių skaičius. Padidėję emigracijos tempai Lietuvoje yra viena iš priežasčių dėl ko sumažėjo tuo metu nedarbo lygis. Taip pat esantis nedarbas yra viena iš migracijos priežasčių, todėl galima teigti, kad migracija yra stipriai susijusi su nedarbu. / In this master’s work the analysis of the reasons of the migration and the unemployment level in Lithuania in 2003-2008 is given. There is discussed the dependence on each other. The data about the unemployment level, about the number of unemployed people and the migration in Lithuania is analyzed and systematized referring to the information from different works of Lithuanian and foreign authors. There is given the analysis of data according to different age groups, sex, education, family status and emigrants according to their living place. Special indicators were calculated and they helped to evaluate the significance of some indexes, to make the equation of the direct regression and to draw its diagrams which reflect the predicted number of emigrants when the number of unemployed people is known. One of the reasons why the unemployment level decreased in Lithuania at this moment is the rise of migration. The unemployment is one of the reasons of the migration, so it can be stated that migration is closely related to the unemployment.

Diplominiame darbe „Eksperimentinis dokumentinis filmas“, nagrinėjama kaip dokumentinis kino žanras, perteikia realybę ekrane, kiek tiksliai ir nuosekliai dokumentiniai filmai sugeba fiksuoti realų gyvenimą. Dokumentinio žanro pakilimas, prasidėjo nuo XXI a. ir žengė koja kojon su dokumentalumo stiprėjimu šiuolaikiniame mene. Tai nurodo bendrumą tarp videomeno ir dokumentinio kino žanro. Menininkai norėdami išplėsti dokumentinio kino reprezentacijos rėmus pradėjo eksperimentuotu su dokumentinio kino raiška. Eksperimentai videomene ir dokumentiniame kine prasideda nuo bendro pagrindo – dokumentinio kino kalbos. Videomeninkai naudodami dokumentinio kino kalbas, sukuria realistinę atmosferą savo filmuose, eksperimentuodami menininkai nori pasakyti, kad ne tik standartinė dokumentinio kino raiška gali atspindėti realybę. Dokumentiniame videomene eksperimentės strategijos yra dokumentalumo sampratos laužymas ir kvestionavimas. Diplominiame darbe siekiama išanalizuoti videomeninkų eksperimentus su dokumentinio kino kalba ir kaip baigiamą rezultatą sukuti eksperimentinį dokumentinį filmą apie emigrantę iš Lietuvos. / Work "Experimental documentary film", examines how the documentary film genre, record and represent the reality on the screen, as an objective documentary shots may reflect real life. Strengthening of a documentary genre that began in the twenty-first century, entered and was held in conjunction with documentary brightening discourse in contemporary art. It encourages the consideration of video art and documentary genres in close contact. While artists can‘t fit representation in documentary film frames, experiment with the documentary film resolution and try to expand. Experimental video art and documentary cinema took off from the same ground - a documentary film language, it has become a constant of real representation on the screen. Video artists taking over the documentary film strategies, wants to create a realistic atmosphere of his films, with experiments artists wants to update the definition of documentary, through an extraordinary visual material, as the documentary shots, who pretends to be a direct reflection of reality, also mediated images. My work aims to analyze video artists experiments with language and as a culminating result create documentary film about the emigration from Lithuania.

Baigiamajame magistro darbe „Viešojo sektoriaus poveikis naujausiems migracijos procesams: Šiaulių krašto atvejo analizė“ yra nagrinėjamas viešojo sektoriaus institucijų poveikis naujausiems migracijos procesamas. Teorinėje dalyje analizuojama, kokias migracijos sąvokas, formas, rūšis bei šiuos procesus nagrinėjančias teorijas išskiria Lietuvos ir užsienio šalių autoriai, kaip jie vertina migracijos procesų poveikį tautinei kultūrai, ekonomikai, politikai ir pačios tautos išlikimo raidai. Daugiausia dėmesio skiriama emigracijos reiškinio analizei, išsamiau nenagrinėjant vidinės migracijos bei imigracijos procesų. Apžvelgiami Lietuvos politikos veiksmai, įtakojant migraciją ir skatinant emigrantų sugrįžimą. Aptariama šiandieninė emigracijos situacija Lietuvoje. Baigiamojo darbo empirinėje dalyje vertinama Šiaulių miesto ir aplinkinių rajonų socioekonominė būklė, remiantis Statistikos departamento duomenimis, nagrinėjamos naujausių emigracijos procesų priežastys. Pateikiami anketinės apklausos, interviu ir vietinės žiniasklaidos turinio analizės duomenys, apžvelgiama viešojo sektoriaus institucijų veikla ir jų galimybės įtakoti migracijos procesus. Išanalizavus teorinius migracijos aspektus ir empirinių tyrimų duomenis, pateikiamos išvados ir rekomendacijos. / Master‘s thesis “Impact of the public sector institutions' on the recent migration proceses: Šiauliai region cases analysis” studies public sector’s influence on the recent migration processes. In the theoretical problem analysis it is research which migration terms, forms, types, theories, emigration defining factors are distinguished by the Lithuanian and foreign authors, how are migration (emigration) processes are influencing culture, nation, economics, politics and whole nation existence development. The paper reviews Lithuanian politics actions on regulating migration and encouraging emigrants’ return. Recent migration tendencies are also discussed. In research empirical part it is assessed Šiauliai city‘s and district‘s social-economical state, data used from the Statistics‘ department. In depth recent emigration processes reasoning analysis has been performed, which consists from questionnaire, interview and media analysis data, also it investigated public sector institutions’ activity and their opportunities to compensate emigration problems. Once analysis of theoretical and practical migration (emigration) aspects is finnish, conclusions and suggestions are presented.

Lietuva, kurioje gyvena apie 3,5 milijono žmonių, po Nepriklausomybės atgavimo 1991 m. patyrė sparčių socialinių ekonominių ir politinių pokyčių. Dabar demokratinėje Lietuvoje sukurta veikianti rinkos ekonomika, kuri sudaro stabilios ekonominės plėtros pagrindą. 2004 m. tapusi Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybe nare, Lietuva aktyviai naudojasi priklausymo ES bendrajai rinkai, ES viešosios politikos teikiamais privalumais. Lietuvos narystė NATO ir ES užtikrina ekonominį bei politinį stabilumą ir suteikia ūkiui papildomų plėtros galimybių. / The relevance of the Project: since the reestablishment of independence in 1991, Lithuania has gone through rapid social and economic changes. According to various sources, from 1990 approximately 400 000 people have left Lithuania. At present the problem of migration is especially pressing, because the potential of migration in Lithuania is very huge: about 40–60 % of the population would like to go abroad for living and working. Since a major part of those who leave comprises the people of working age and especially the youth, it has become a matter of great concern for the public authorities, forcing to revise and analyze the factors causing migration and to search for ways to reduce it. The main causes of this phenomenon are unemployment, low wages, and considerable economic differences across the regions of Lithuania, non-competitiveness of enterprises, unsuccessful integration of population into the labour market, housing-related problems, insufficient support for young families. The object of the work: economic migration, its causes and effects on Lithuania. The objective of the work: to analyze the causes prompting migration and to establish its positive and negative effects on the economy of Lithuania. The tasks of the work: 1. To present the conception of migration. 2. To examine theories of international migration. 3. To prepare the methodology of migration research. 4. To disclose the causes of migration and its effects on Lithuania. 5. To... [to full text]

Šiame darbe apžvelgtas vienos rūšies populiacijos dinamikos modelis [7], atsižvelgiant į advekciją, migraciją, difuziją (sąlygotą chaotiško individų judėjimo) ir populiacijos augimą, slopinamą stipraus Ali efekto. Šis modelis sudarytas iš netiesinės dalinių išvestinių advekcijos – difuzijos – reakcijos tipo lygties, turinčios tikslų sprendinį, aprašantį populiacijos plitimą. Tikslūs sąryšiai tarp parametrų (29), (41), (44) leidžia teigti, ar sąveika tarp įvairių faktorių baigsis rūšies invazija, ar atsitraukimu. Rūšies invazija, atsiradusi tik dėl individų chaotiško judėjimo (difuzijos), gali būti blokuota pakankamai stiprios priešinga kryptimi veikiančios advekcijos. Tačiau kai invazija, atsiradusi dėl difuzijos, yra sustiprinama dar ir individų kryptingo judėjimo į regioną, kur populiacijos tankis mažas, rūšies plitimas negali būti sustabdytas tokių aplinkos faktorių kaip vėjas ar vandens srovė. Tuomet populiacijos plitimo greitis yra pakankamai didelis. Vien tik nuo tankio priklausanti migracija negali blokuoti difuzinio plitimo, jeigu Ali efektas yra nestiprus, t. y. kad ir koks didelis būtų ν (kas atitinka rūšies atsitraukimą su dideliu migracijos greičiu), visuomet egzistuos mažas teigiamas β , kad (41) nelygybė būtų teisinga. Naudojant [7] darbo metodą, ištirta populiacijos invazija į tos pačios rūšies populiacijos tolygiai apgyvendintą arealą. / In this paper, we have reviewed a single-species model of spatiotemporal population dynamics [7] taking into account advection and migration, diffusion due to the random motion of the individuals, and the local growth of the population damped by a strong Allee effect. The model consists of a non-linear partial differential equation of the advection – diffusion – reaction type. Using a suitable change of variables, an exact solution of the equation describing the propagation of a population front has been found. By means of studying the properties of the solution, the interplay between diffusion and different types of advection/migration (density – dependent and density – independent) has been thoroughly investigated. Exact relations between the parameters have been obtained ((29), (41), (44)), which make it possible to forecast whether the interplay between various factors leads to species invasion or to species retreat. Using the method, used in paper [7], a population invasion to a region, evenly settled by a population of the same species, has been investigated.

Šiuolaikinėje visuomenėje nelegali migracija – rimta problema ne tik Lietuvai bet ir visai Europos Sąjungai. 1990 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, emigraciniai srautai pradėjo sparčiai didėti, per Lietuvą nusidriekė nelegalių imigrantų iš įvairių šalių keliai į trokštamas Vakarų ir Šiaurės Europos šalis, Lietuvos įsiliejimas į Šengeno erdvę atvėrė kelią laisvai judėti joje ne tik teisėtai esantiems ar gyvenantiems asmenims, bet ir nelegaliems migrantams. Darbo temos aktualumą lemia tai, kad nelegali migracija šiuo metu yra labai sparčiai besivystantis reiškinys, kurio pagrindinis barjeras nelegaliems migrantams iš trečiųjų šalių yra išorinė ES siena, kurią teisėtu ar neteisėtu būdu perėję jie atsiduria Šengeno erdvėje. Šio darbo tikslas - išanalizuoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų veiklą nelegalios migracijos kontrolės srityje, ją reglamentuojančius teisės aktus ir įgyvendinimo ypatumus. Darbe keliama prielaida, kad nelegalios migracijos prevencija ir kontrolė Lietuvoje, nėra tinkamai sureguliuota ir įgyvendinama nacionaliniais teisės aktais. Ištyrus tarptautinius teisės aktus, įstatymus ir kitus nacionalinius teisės aktus, išanalizavus teismų sprendimus, mokslinius straipsnius ir disertaciją, spaudos publikacijas, teisėsaugos institucijų ataskaitas ir statistiką, bei kitą informaciją nagrinėjama tema, sulyginus teorinę bei praktinę informaciją, gautą interviu metodu, nustatytos Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų, įgyvendinamos kontrolės... [toliau žr. visą tekstą] / In modern society illegal migration is a very serious problem not only in Lithuania but for all European Union. Since Lithuania restored it's independence, emigration amount started to increase very rapidly. Lithuania became the way to illegal migrants to the desirable Western and northern European countries. The main purpose of this paper is to analyze State Border Guards service officers activity in the illegal migration control department, to analyze all the law acts and ways of implementation. The study of international law, administrative law and national legislation, the analysis of court decisions, scholarly articles, dissertations and publications of the press, law enforcement reports and statistics, supplemented with other information at the subject, as well as comparison of theoretical and practical information received in interviews, the State Border Guard officers implementation of the control of illegal migration, the formulation of problems and proposition of possible solutions is made. The test results lead to the conclusion that the State Border Guard Service and competences of illegal migration prevention and control are indefinite, there is no clear migration processes of the institutions implementing the distribution of functions, but under the current regulations of the State Border Guard officers, illegal immigration controlled efficiently.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuoti teoriniai jaunimo emigraciją sąlygojantys veiksniai ir, remiantis empiriniu emigravusio jaunimo tyrimu, įvertinta veiksnių įtaka Lietuvos jaunimo emigracijos motyvacijai bei jaunimo grįžtamosios migracijos nuostatoms. Pirmojoje darbo dalyje išnagrinėtos migracijos reiškinį aiškinančios teorijos, išskirti migracijos modeliai bei pagrindiniai tarptautinę migraciją bei emigraciją lemiantys veiksniai. Antrojoje darbo dalyje, remiantis moksline literatūra, išnagrinėti ir apibendrinti jaunimo, kaip išskirtinės socialinės bei amžiaus grupės, ypatumai; remiantis statistiniais duomenimis, įvertintas jaunimo emigracijos iš Lietuvos mastas; atlikta ekonominės, politinės, socialinės, psichologinės, užimtumo, mokymosi bei kitos jaunimo situacijos Lietuvoje analizė bei įvertinta jos įtaka jaunimo emigracijai, Europos Sąjungos ir Lietuvos jaunimo ir migracijos politikos kontekste. Trečiojoje darbo dalyje pateikti atlikto emigravusio jaunimo emigracijos motyvacijos ir grįžtamosios migracijos nuostatų empirinio tyrimo rezultatai. Rezultatų analizės metu išryškinti jaunimo emigracijos motyvai ir, remiantis emigravusio jaunimo patirtimi, įvertinti teorinėje dalyje išnagrinėtų migracijos veiksnių įtaka jaunimo emigracijai iš Lietuvos bei grįžtamosios migracijos nuostatoms. / The Master’s paper provides analysis of theoretical pre-requisites of youth emigration and assessment of impact of the pre-requisites upon the reasoning of Liethuanian youth emigration and attitudes of return migration, which is performed upon the date collected during empirical research of youth emigrants. The first part of the paper examines theories that explain the phenomenon of migration, provides models of migration and basic factors causing international migration and emigration. The second part of the MA paper provides analysis and summary of characteristics of the youth (a special social and age group), which is based on scientific literature; assessment of a scope of youth migration from Lithuania, which is made on the grounds of statistical data; analysis of economic, political, social, psychological, employment, training and other youth situations in Lithuania and assessment of the said factors upon youth emigration in the context of the EU and Lithuanian youth policy. The third part of the MA paper defines the results of performed empirical research of youth emigration motivation and attitudes for return migration. The survey analysis emphasizes motives of youth emigration and, on the grounds o experience of youth-emigrants, assesses impact of the factors that are examined in the theoretical part upon youth migration from Lithuania and decisions of return migration.

Tyrimo tikslas – įvertinti Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių darbuotojų pasitenkinimo darbu ir ketinimo išeiti iš darbo sąsajas. Tyrime dalyvavo 258 darbuotojai. Jo metu buvo apklausti 125 tiriamieji, neturėję emigracijos patirties, 82 grįžę iš emigracijos ir 51 dirbantis emigracijoje. Dėl imties specifiškumo tyrimas susidėjo iš kelių etapų, kurių metu duomenys buvo renkami su kitomis studentėmis ir Vytauto Didžiojo universiteto Bendrosios ir Teorinės psichologijos katedrų mokslininkais. Dalis anketų buvo pateiktos atspausdintos, o kita dalis įdėtos į internetą. Klausimynus tiriamieji pildė savarankiškai jiems patogiu laiku. Atlikus tyrimą buvo gauti rezultatai, kad emigracijoje dirbantys darbuotojai yra labiau patenkinti savo darbu nei Lietuvoje dirbantys darbuotojai, o grįžę iš migracijos darbuotojai yra mažiau patenkinti savo darbu, palyginti su darbuotojais, neturėjusiais migracijos patirties. Pasitenkinimas darbo aspektais skiriasi trijose migracijos patirties grupėse (emigracijoje dirbančių, iš migracijos grįžusių ir niekada nemigravusių darbuotojų). Emigracijoje dirbančių, iš migracijos grįžusių ir niekada nemigravusių darbuotojų ketinimas išeiti iš darbo yra susijęs su skirtingais pasitenkinimo darbu aspektais. Emigracijoje dirbančių darbuotojų ketinimas išeiti iš darbo yra susijęs su pasitenkinimu darbo užmokesčiu, karjera, privilegijomis, motyvavimu, darbo pobūdžiu, o Lietuvoje dirbančių darbuotojų – su pasitenkinimu atlyginimu, karjera, vadovavimu, privilegijomis... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this research is to evaluate the relationship between job satisfaction and intention to leave job, including employees who work in Lithuania and abroad. 258 employees took part in the research. During it 125 people who did not have emigration experience, 82 people who came back to Lithuania (repatriates) and 51 who are still working abroad (expatriate) were questioned. Due to the specificity of extend, the research was carried out in a several stages. During them the data was collected together with other students as well as scholars of Vytautas Magnus University and General and Theoretical Psychology Departments. One part of the questionnaires was given printed, and the other part was put in the internet. Questionnaires were filled by people independently and at their convenient time. The following are results of this research. Expatriates are more satisfied with their job comparing to employees in Lithuania while repatriates are less satisfied with their job comparing with people who did not emigrated. Satisfaction with job aspects differs in all three groups which have different migration experience (expatriates, repatriates and who have never emigrated). The intention to leave job of expatriates, repatriates and who have never emigrated is related to different aspects of job satisfaction. The expatriates’ intention to leave job is related to satisfaction with pay, promotion, fringe benefits, contingent rewards and the nature of the job while the intention to... [to full text]