Tapusi Europos Sąjungos nare, Lietuva išgyvena tuos pačius migracijos procesus, kuriuos jau išgyveno Vakarų Europa. Lietuvos piliečiams atsivėrė platesnės galimybės atrasti savo nišą ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos šalyse, o tai be abejonės turi įtakos tolesnei darbo jėgos emigracijai. Tačiau vykstant tarptautiniams darbo rinkos liberalizavimo procesams Lietuva susiduria ne tik su emigracijos, bet ir su ypač aktualia “protų nutekėjimo” problema. Tai reiškia, kad nerasdami savo lūkesčius patenkinančios aplinkos šalį palieka geriausi savo srities specialistai, tokiu būdu mažėja intelektinis kapitalas. Nuo šios produktyviausios visuomenės dalies efektyvaus panaudojimo ir priklauso bendro šalies pragyvenimo lygio augimas bei ekonominių-socialinių šalies problemų sprendimas. Tiriamojo darbo tikslas: Išanalizuoti „protų nutekėjimą“, priežastis bei įtaką Lietuos darbo rinkai. Tyrimo objektas: “protų nutekėjimas”. Tyrimo hipotezė: 1) išsilavinusių, aukštos kvalifikacijos specialistų emigracijos motyvai gali būti skirtingi, siekiant įgyvendinti įvairiausius tikslus bei lūkesčius, tačiau pagrindinė priežastis - ekonominiai motyvai; 2) pagrindiniai veiksniai/motyvai/poreikiai, skatinantys specialistus pasilikti Lietuvoje – dominuojantys individo lygio poreikiai; 3) motyvai, sąlygojantys specialistų pasirinkimą išvykti gyventi ir dirbti/studijuoti svetur arba pasilikti Lietuvoje – dominuojantys organizacijos lygio poreikiai. Darbą sudarė trys dalys. Teorinė dalis... [toliau žr. visą tekstą] / After becoming member of EU, Lithuania experiences the same emigrational processes, which Western Europe has already experienced. Lithuanian citizens have broader possibilities to find their niche not only in Lithuania, but also in other EU countries, and it has effect for further employees’ emigration. There are still international job market liberalization processes going on and Lithuania has not just emigrational, but also very important “brain drain” problem. It means that the best professionals leave the country searching for better jobs, so the intellectual capital decreases. General increase of living standard in the country and solving economical and social problems depends upon effective usage of the most productive part of the society. The goal of the research: analyze “brain drain”, the reasons and influence on Lithuanian job market. Object of the research: “brain drain”. Hypotheses of the research: 1) Motives of professional workers to emigrate might be different; they could be trying to reach different goals and expectations, the main reason-economical motives. 2) The main factors, motives, demands, which motivate specialists to stay in Lithuania-dominating demands at individual level. 3) Motives, that influences specialists’ choice to leave and work or study abroad or to stay in Lithuania-dominating demands at corporate level. Master thesis has three parts. Theoretical part has literature review on international emigrational phenomenon –deals with conception of... [to full text]

Disertacijoje apjungiant tarpdiscipliniškumą, antropologinį požiūrį bei metodologiją bandoma naujai – teoriškai ir empiriškai – pažvelgti, kaip vietos/erdvės klausimai gali būti susieti su migracijos procesais. Disertacijoje keliami tokie probleminiai klausimai: Kaip tarptautinė migracija transformuoja (sustiprina, susilpnina ir kt.) šiandieninio (trans)migranto ryšius su gyventomis/gyvenamomis vieta/vietomis (teritorija/teritorijomis)? Kaip (trans)migracinė patirtis daro įtaką sociokultūrinės erdvės konstravimui? Kaip vyksta migrantų „savos erdvės“ formavimas? Disertacijoje remiamasi antropologine metodologija struktūruojant bei organizuojant visą tyrimą. Tyrimui atlikti buvo pasirinkta migrantų iš Lietuvos Šiaurės Airijoje tyrimo (2006 m. pb. – 2007 m. vid.) strategija. Lauko tyrimo metu buvo derinami dalyvaujamojo stebėjimo, pusiau struktūruotų interviu, neformalių pokalbių, stebėjimo metodai. Teorinėje disertacijos dalyje nagrinėjami vietos, erdvės ir migracijos tarpusavio ryšiai, transnacionalizmo/transmigracijos paradigma, „namų“ ir „pragyvenimo“ koncepcijos, įvedama „savos erdvės“ sąvoka. Atskiroje dalyje apžvelgiami Lietuvos ir Šiaurės Airijos regionai šiandieninės migracijos atžvilgiu. Metodologinėje dalyje aptariama ne tik metodologinė prieiga, lauko tyrimo eiga, bet ir tyrėjos refleksijos. Empirinėje dalyje aptariami ir apibendrinami lauko tyrimo metu gauti empiriniai duomenys, išskiriant migrantų iš Lietuvos Šiaurės Airijoje „savos erdvės“ konfigūracijai... [toliau žr. visą tekstą] / In the dissertation the combining both the interdisciplinarity and anthropological approach and methodology enables us to have a new look at how questions of place can be linked to migration processes, that is how (trans)migrants connect themselves with place/places in their daily lives. The main questions of the dissertation are: How the international migration transforms (strengthens, weakens etc.) current connections of a (trans)migrant with a place/places (territory/territories) where he or she lived/lives? How (trans)migrational experience makes impact on the construction of sociocultural space? How the formation of “own space” takes place? This dissertation relies namely on the anthropological methodology in structuring and organizing the whole research. The research strategy of particular case - migrants from Lithuania in Northern Ireland (end of 2006 – middle of 2007) enabled the analysis of the phenomenon at a particular point in time. Fieldwork included a combination of research methods: participant observation, semi structured interviews, informal conversations, observation. The theoretical part of dissertation reviews evolution of the term “place” in anthropology, analysis the paradigm of transnationalism and transmigration, the concepts of “home” and “livelihood”, theoretically defines “own space”. Methodological part not only discusses methodological approach and describes evolution of fieldwork, but presents researcher’s reflections as well. Empirical part... [to full text]