Magistriniame darbe, naudojant teisės aktų, dokumentų, parengtų programų ir priemonių, statistinių duomenų bei mokslinės literatūros analizės metodą, analizuojamas Lietuvos Respublikos grįžtamosios migracijos politikos formavimas ir įgyvendinimas. Naudojant pusiau struktūruotą interviu, pristatomas valstybės institucijų darbuotojų (interviu atliktas su 8 specialistais) požiūris į teikiamų paslaugų administravimą ir įgyvendinimą. Darbo tikslas yra ištirti grįžtantiems migrantas teikiamų paslaugų ir programų administravimo sistemos ypatumus Lietuvos Respublikoje. Darbe tiriama 2010 – 2014 m. laikotarpio Lietuvos Respublikos grįžtamosios migracijos politika bei ją administruojančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės, tiesiogiai vyriausybei pavaldžių institucijų veikla bei darbuotojų požiūris į vykdomas programas. Darbe iškelti tokie uždaviniai: 1. Išanalizuoti Lietuvoje esamą grįžtamosios migracijos situaciją. 2. Atsižvelgiant į Naujosios viešosios vadybos elementus decentralizavimą ir dalyvavimą, aptarti visuomenės įsitraukimo lygį į grįžtamosios migracijos politikos formavimą. 3. Išanalizuoti pagrindines valstybės valdymo institucijas, administruojančias Lietuvos Respublikos grįžtamosios migracijos politiką. 4. Išanalizuoti Lietuvos institucijų parengtas programas, skirtas grįžtamajai migracijai skatinti. 5. Ištirti, kaip vertina Lietuvos Respublikos valstybinių institucijų darbuotojai grįžtamosios migracijos vykdomas programas. Pirmajame skyriuje pristatoma darbe naudojama... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of this paper is to explore the administration system of returning migrant’s services and programs in the Republic of Lithuania. The examination of the law, documents, prepared programs and strategies, statistics and scholar literature was used as a method for further analysis. The presentation provides a broad overview of return migration policy in Lithuania of 2010 – 2014 period, priorities of government and the attitude of government institutions staff towards return migration programs. In order to present the aims and opinions of the particular officers about the relevant problems, related to the formation and the implementation of the return migration policy, half-structured interviews were used (8 interview were taken). The paper has these following tasks: 1. Analyze current situation of return migration in Lithuania. 2. In view of the New Public Management elements of decentralization and participation, to discuss public involvement into return migration policy. 3. To analyze the main public government institutions working with return migrants in Lithuania. 4. To analyze the main Lithuanian programs that encourage return migration. 5. To investigate government institution attitude to the return migrations programs. The work consists of three main sectors. The first section presents the work using the New Public Management paradigm and its assumptions of return migration policy. The second section describes the concept of return migration, motives and types... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe išanalizuoti teoriniai jaunimo emigraciją sąlygojantys veiksniai ir, remiantis empiriniu emigravusio jaunimo tyrimu, įvertinta veiksnių įtaka Lietuvos jaunimo emigracijos motyvacijai bei jaunimo grįžtamosios migracijos nuostatoms. Pirmojoje darbo dalyje išnagrinėtos migracijos reiškinį aiškinančios teorijos, išskirti migracijos modeliai bei pagrindiniai tarptautinę migraciją bei emigraciją lemiantys veiksniai. Antrojoje darbo dalyje, remiantis moksline literatūra, išnagrinėti ir apibendrinti jaunimo, kaip išskirtinės socialinės bei amžiaus grupės, ypatumai; remiantis statistiniais duomenimis, įvertintas jaunimo emigracijos iš Lietuvos mastas; atlikta ekonominės, politinės, socialinės, psichologinės, užimtumo, mokymosi bei kitos jaunimo situacijos Lietuvoje analizė bei įvertinta jos įtaka jaunimo emigracijai, Europos Sąjungos ir Lietuvos jaunimo ir migracijos politikos kontekste. Trečiojoje darbo dalyje pateikti atlikto emigravusio jaunimo emigracijos motyvacijos ir grįžtamosios migracijos nuostatų empirinio tyrimo rezultatai. Rezultatų analizės metu išryškinti jaunimo emigracijos motyvai ir, remiantis emigravusio jaunimo patirtimi, įvertinti teorinėje dalyje išnagrinėtų migracijos veiksnių įtaka jaunimo emigracijai iš Lietuvos bei grįžtamosios migracijos nuostatoms. / The Master’s paper provides analysis of theoretical pre-requisites of youth emigration and assessment of impact of the pre-requisites upon the reasoning of Liethuanian youth emigration and attitudes of return migration, which is performed upon the date collected during empirical research of youth emigrants. The first part of the paper examines theories that explain the phenomenon of migration, provides models of migration and basic factors causing international migration and emigration. The second part of the MA paper provides analysis and summary of characteristics of the youth (a special social and age group), which is based on scientific literature; assessment of a scope of youth migration from Lithuania, which is made on the grounds of statistical data; analysis of economic, political, social, psychological, employment, training and other youth situations in Lithuania and assessment of the said factors upon youth emigration in the context of the EU and Lithuanian youth policy. The third part of the MA paper defines the results of performed empirical research of youth emigration motivation and attitudes for return migration. The survey analysis emphasizes motives of youth emigration and, on the grounds o experience of youth-emigrants, assesses impact of the factors that are examined in the theoretical part upon youth migration from Lithuania and decisions of return migration.

Tyrimo tikslas – įvertinti Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių darbuotojų pasitenkinimo darbu ir ketinimo išeiti iš darbo sąsajas. Tyrime dalyvavo 258 darbuotojai. Jo metu buvo apklausti 125 tiriamieji, neturėję emigracijos patirties, 82 grįžę iš emigracijos ir 51 dirbantis emigracijoje. Dėl imties specifiškumo tyrimas susidėjo iš kelių etapų, kurių metu duomenys buvo renkami su kitomis studentėmis ir Vytauto Didžiojo universiteto Bendrosios ir Teorinės psichologijos katedrų mokslininkais. Dalis anketų buvo pateiktos atspausdintos, o kita dalis įdėtos į internetą. Klausimynus tiriamieji pildė savarankiškai jiems patogiu laiku. Atlikus tyrimą buvo gauti rezultatai, kad emigracijoje dirbantys darbuotojai yra labiau patenkinti savo darbu nei Lietuvoje dirbantys darbuotojai, o grįžę iš migracijos darbuotojai yra mažiau patenkinti savo darbu, palyginti su darbuotojais, neturėjusiais migracijos patirties. Pasitenkinimas darbo aspektais skiriasi trijose migracijos patirties grupėse (emigracijoje dirbančių, iš migracijos grįžusių ir niekada nemigravusių darbuotojų). Emigracijoje dirbančių, iš migracijos grįžusių ir niekada nemigravusių darbuotojų ketinimas išeiti iš darbo yra susijęs su skirtingais pasitenkinimo darbu aspektais. Emigracijoje dirbančių darbuotojų ketinimas išeiti iš darbo yra susijęs su pasitenkinimu darbo užmokesčiu, karjera, privilegijomis, motyvavimu, darbo pobūdžiu, o Lietuvoje dirbančių darbuotojų – su pasitenkinimu atlyginimu, karjera, vadovavimu, privilegijomis... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this research is to evaluate the relationship between job satisfaction and intention to leave job, including employees who work in Lithuania and abroad. 258 employees took part in the research. During it 125 people who did not have emigration experience, 82 people who came back to Lithuania (repatriates) and 51 who are still working abroad (expatriate) were questioned. Due to the specificity of extend, the research was carried out in a several stages. During them the data was collected together with other students as well as scholars of Vytautas Magnus University and General and Theoretical Psychology Departments. One part of the questionnaires was given printed, and the other part was put in the internet. Questionnaires were filled by people independently and at their convenient time. The following are results of this research. Expatriates are more satisfied with their job comparing to employees in Lithuania while repatriates are less satisfied with their job comparing with people who did not emigrated. Satisfaction with job aspects differs in all three groups which have different migration experience (expatriates, repatriates and who have never emigrated). The intention to leave job of expatriates, repatriates and who have never emigrated is related to different aspects of job satisfaction. The expatriates’ intention to leave job is related to satisfaction with pay, promotion, fringe benefits, contingent rewards and the nature of the job while the intention to... [to full text]

Magistro baigiamojo darbo tema yra aktuali tiriant Lietuvos gyventojų migracijos procesus. Lietuvos gyventojų migracijos srautai, mastai bei problemos turi įtakos ne tik sociodemografiniams gyventojų pokyčiams, tačiau ir valstybės vykdomai ekonominei, socialinei ir kitų sričių politikai. Grįžtamosios migracijos tema yra nauja, kadangi iki šiol nebuvo atlikti tyrimai, nustatantys grįžtamosios migracijos priežastis bei grįžusiųjų migrantų integracijos problemas. Grįžtamosios migracijos veiksnių ir problemų identifikavimas yra svarbus, siekiant sukurti ir įgyvendinti priemones, skatinančias Lietuvos gyventojų grįžtamąją migraciją. Tad baigiamojo darbo objektas yra pastarosios Lietuvos gyventojų migracijos tendencijos bei grįžtamoji migracija. Baigiamojo darbo objektas nagrinėjamas, siekiant įvertinti Lietuvos gyventojų migracijos srautus, apimtį, priežastis, nustatyti grįžtamąją migraciją skatinančius veiksnius, grįžusių migrantų integracijos problemas, o taip pat siekiant pateikti pasiūlymų grįžtamosios migracijos problemoms spręsti. Įgyvendinant baigiamojo darbo uždavinius buvo atlikta migracijos teorijų, Lietuvos migracijos istorijos bei grįžtamosios migracijos mokslinės literatūros bei grįžtamosios migracijos tyrimų analizė, teisinės ir statistinės literatūros analizė, nustatyti ir įvertinti grįžtamosios migracijos veiksniai, problemos bei numatytos priemonės, skatinančios grįžtamąją migraciją. Baigiamajame darbe buvo iškeltos hipotezės: intensyvūs migracijos srautai sudaro... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of the master work is urgent reseach of the migration processes of Lithuania population. The streams, scales, and problems of Lithuania population migration have influence not only on sociodemographical changes of population but also on the economic, social and other policies of the government. Return migration is a new subject, as until recent the reseach on return migration reasons and the problems of migrants integration has not been done. The identification of its factors and problems is important. It is essencial in creating measures and putting them into practice, because it stimulates return migration of Lithuania population. The object of the study is the recent return migration of Lithuania population and its tendencies. The object is investigated trying to evaluate the streams, scales and reasons of Lithuania migration and the problems of return migrants integration. Moreover, the study presents some suggestions how to solve the problems of return migration. Fulfilling the assigments of the work some analysis on migration theories, Lithuania migration history, scientific as well as juridical and statistical literature, return migration reseach have been done. The factors and problems of return migration are determined and evaluated here. Also, the measures stimulating return migration are provided in the study. The hypotheses made in the work are that intensive migration streams allow the factor of return migration to form and social and family relations... [to full text]

Magistro darbo tikslas – grįžtamosios migracijos procese, kylančių tapatybės ir susvetimėjimo problemų identifikavimas, taikant pedagoginės hermeneutikos analizės metodą. Pagrindinis tyrimo metodas – pusiau struktūruotas interviu. Darbe konceptualizuojamas grįžtamosios migracijos reiškinys. Atskleidžiama šio reiškinio pokyčio analizė nuo ekonominės, patriotinės sąvokos iki globalios tarpkultūrinės patirties sampratos traktavimo. Kadangi grįžtamoji migracija šiandienos kontekste apima ir vaikų grįžimą į tėvynę, svarbus faktorius tampa grįžtamųjų mokinių edukacinis procesas. Grįžtamosios migracijos pedagoginiame procese ypatingas dėmesys tenka subjektui, gebančiam adaptuoti ir interpretuoti užsienio šalies patirtį savo šalies ugdymo sistemoje. Edukacinės patirties perkeliamumas ir gebėjimas ją interpretuoti yra siejamas su pedagogine hermeneutika. Remiantis užsienio ir Lietuvos autoriais, analizuojama pedagoginė hermeneutika ir jos santykis su grįžtamąja migracija. Tyrimas patvirtina darbo autorių iškeltą hipotezę, kad re-emigrantų mokinių integraciją į Lietuvos edukacinę sistemą, sąlygoja skirtingas mokymo(si) ir kultūrinių skirtumų supratimas. / The aim of this paper is to identify the problems of alienation and identification, influenced by return migration, using the pedagogical hermeneutics analysis method. The instrument of the research – open interview questionnaire created by the authors. By analyzing the foreign and local academic literature, was conceptualized the phenomena of return migration. Was explored the transformation of notion of the return migration from understanding it as economical, patriotic idea to the concept of global intercultural experience treatment. Since the return migration of today's context includes the child's return to the homeland, the important factor is becoming pupils’ educational process. In the pedagogical process of the return migration particular attention goes to the subject enable to adapt and interpret the foreign country’s experiences in the homeland educational system. Educational experience transferability and the ability to interpret is related with pedagogical hermeneutics. The research confirmed the hypothesis that the integration of re-emigrated pupils in Lithuanian education system is determined by the different educational systems and cultural diversity.