Tyrimo tikslas – įvertinti Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių darbuotojų pasitenkinimo darbu ir ketinimo išeiti iš darbo sąsajas. Tyrime dalyvavo 258 darbuotojai. Jo metu buvo apklausti 125 tiriamieji, neturėję emigracijos patirties, 82 grįžę iš emigracijos ir 51 dirbantis emigracijoje. Dėl imties specifiškumo tyrimas susidėjo iš kelių etapų, kurių metu duomenys buvo renkami su kitomis studentėmis ir Vytauto Didžiojo universiteto Bendrosios ir Teorinės psichologijos katedrų mokslininkais. Dalis anketų buvo pateiktos atspausdintos, o kita dalis įdėtos į internetą. Klausimynus tiriamieji pildė savarankiškai jiems patogiu laiku. Atlikus tyrimą buvo gauti rezultatai, kad emigracijoje dirbantys darbuotojai yra labiau patenkinti savo darbu nei Lietuvoje dirbantys darbuotojai, o grįžę iš migracijos darbuotojai yra mažiau patenkinti savo darbu, palyginti su darbuotojais, neturėjusiais migracijos patirties. Pasitenkinimas darbo aspektais skiriasi trijose migracijos patirties grupėse (emigracijoje dirbančių, iš migracijos grįžusių ir niekada nemigravusių darbuotojų). Emigracijoje dirbančių, iš migracijos grįžusių ir niekada nemigravusių darbuotojų ketinimas išeiti iš darbo yra susijęs su skirtingais pasitenkinimo darbu aspektais. Emigracijoje dirbančių darbuotojų ketinimas išeiti iš darbo yra susijęs su pasitenkinimu darbo užmokesčiu, karjera, privilegijomis, motyvavimu, darbo pobūdžiu, o Lietuvoje dirbančių darbuotojų – su pasitenkinimu atlyginimu, karjera, vadovavimu, privilegijomis... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this research is to evaluate the relationship between job satisfaction and intention to leave job, including employees who work in Lithuania and abroad. 258 employees took part in the research. During it 125 people who did not have emigration experience, 82 people who came back to Lithuania (repatriates) and 51 who are still working abroad (expatriate) were questioned. Due to the specificity of extend, the research was carried out in a several stages. During them the data was collected together with other students as well as scholars of Vytautas Magnus University and General and Theoretical Psychology Departments. One part of the questionnaires was given printed, and the other part was put in the internet. Questionnaires were filled by people independently and at their convenient time. The following are results of this research. Expatriates are more satisfied with their job comparing to employees in Lithuania while repatriates are less satisfied with their job comparing with people who did not emigrated. Satisfaction with job aspects differs in all three groups which have different migration experience (expatriates, repatriates and who have never emigrated). The intention to leave job of expatriates, repatriates and who have never emigrated is related to different aspects of job satisfaction. The expatriates’ intention to leave job is related to satisfaction with pay, promotion, fringe benefits, contingent rewards and the nature of the job while the intention to... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti asmenybės savybių ( kontrolės vietos, teigiamo / neigiamo emocionalumo ir polinkio rizikai) sąsajas su ketinimu išeiti iš darbo ir realiu išėjimu. Tyrimo metodika. Teigiamo / neigiamo emocionalumo savybėms tirti buvo naudotas Watson ir Clark ( 1988) sukurtas PANAS-X - išplėstas pastarąsias savybes matuojančio klausimyno variantas. Skalė sudaryta iš 20 būdvardžių, kurie išreiškia arba teigiamą, arba neigiamą jausmą. Šiuos žodžius tiriamieji turėjo pažymėti kaip jiems šiuo metu tinkančius skalėje nuo 1 – „visiškai ne“ arba „labai mažai“ iki 5 – „labai daug“. Tyrime taip pat buvo naudota J. B. Rotter ( 1966) sukurta kontrolės vietos skalė, susidedanti iš 13 klausimų. Kiekviename klausime yra du teiginiai, iš kurių reikia pasirinkti vieną. Rizikos polinkiui matuoti buvo pasirinkta D. N. Jackson ( 1994) Asmenybės savybių klausimyno polinkio rizikai skalė, sudaryta iš 20 klausimų, į kuriuos tiriamieji turėjo atsakyti „taip��� arba „ne“. Klausimynas diferencijuoja tiriamuosius į pasižyminčius aukštu polinkiu rizikai ir pasižyminčius žemu polinkiu rizikai. Ketinimui išeiti iš darbo tirti buvo naudoti D.Watson ir L. A. Clark ( 1994) sukurtos ir R. Žukauskienės išverstos į lietuvių kalbą organizacinio įsipareigojimo skalės paskutiniai trys klausimai – teiginiai, kurie matuoja ketinimą išeiti iš darbo. Tiriamieji turėjo apibraukti šalia teiginio esantį skaičių ( nuo 1 iki 7), kuris rodo kiek tas... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to establish a relationship among personality traits ( locus of control, risk-taking and positive / negative affectivity), turnover intentions and real turnover. Research Methodology. PANAS-X scale was used to predict positive / negative affectivity. The scale was developed by Watson and Clark ( 1988). The scae is created of 20 adjectives where 10 of them means positive affectivity and the other 10 means negative affectivity. The employee‘s have had to mark the adjectives in the scale from 1 ( „absolutely no“) to 5 („absolutely yes“). Locus of control was measured by J.B. Rotter ( 1966) developed Locus of cntrol scale. The scale was created of 13 questions, where the each of question had two posibilities of answer and the employee has to pick up one of them. Risk-taking was measured by using Risk-taking scale of Personality traits Questionaire that was developed by D.N.Jackson ( 1994). The scale was created of 20 questions where the respondent had to answer „yes“ or „no“ to each of them. Turnover intentions was measured by using D.Watson ir L. A. Clark ( 1994) developed Organisational Commitment scales‘ last three propositions, that measure Turnover intentions. On the each of proposition respondent had to decide ( from 1 to 7 points) how much the proposition fits to him/her now. Findings. 1) There’s no difference among internals and externals turnover intention and real turnover... [to full text]